Karas Ukrainoje: sekmadienio įvykių suvestinė iki 23 val.

Publikuota: 2022-03-28
„Reuters“ /„Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Reuters“ /„Scanpix“ nuotr.

VŽ du kartus per dieną – 16 val. ir 23 val. – pateikia naujausių įvykių Ukrainoje apžvalgą, reakcijas į juos pasaulyje ir Lietuvoje.

Išsamiau su pirmadienio įvykiais galima susipažinti šioje naujienų juostoje.

2022-03-27 Suvestinė iki 23 val. 

Derybininkai vertina Rusijos reikalavimą dėl Ukrainos neutralumo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenksis sekmadienį pažymėjo, kad Kyjivo derybininkai kruopščiai vertina Rusijos reikalavimą dėl Ukrainos neutralumo, kuris yra pagrindinis Maskvos klausimas derybose dėl konflikto nutraukimo.

Ukraina pradėjo kontrpuolimą. Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą Charkivo ir Sumų srityse, tą patį daro ir Kyjivo ir Chersono srityse, pranešė Ukrainos prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovyčius, sekmadienį apžvelgdamas naujausius karo įvykius.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ragina boikotuoti Prancūzijos milžinę „Auchan“. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį paragino visame pasaulyje boikotuoti Prancūzijos mažmeninės prekybos milžinę „Auchan“, kuri valdo statybinių ir buities apyvokos prekių mažmenininkę „Leroy Merlinir", sporto prekių tinklą „Decathlon“. 

2022-03-27 Suvestinė iki 16 val. 

Ukrainos pareigūnai svarsto apie Rusijos strategiją. Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas mano, kad Rusija bandys sujungti okupuotas Ukrainos teritorijas į vieną „kvazivalstybinį“ darinį. Pareigūnas nurodė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali bandyti primesti Ukrainai „korėjietišką“ scenarijų, tai yra padalinti Ukrainą į dvi dalis.

Luhanske laukiama „referendumo“. Rusijos remiamoje apsišaukėliškoje „Luhansko liaudies respublikoje“ Ukrainos rytuose netrukus gali būti surengtas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos, pareiškė vietos separatistų lyderis Leonidas Pasečnikas.

Rusija pradeda naikinti Ukrainos naftos saugyklas ir maisto sandėlius. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas sekmadienį taip pat teigė, kad Rusija įveda daugiau naujų pajėgų prie Ukrainos sienos, o tai gali reikšti, kad Rusijos kariuomenė netrukus vėl bandys žengti gilyn į Ukrainos teritoriją.

Rusų raketos Lvive. Lvivo srities gubernatorius Maksimas Kozyckis teigė, kad preliminariai atakos metu buvo sužeisti penki žmonės, nuo apšaudymų raketomis nukentėjo degalų saugykla ir gamykla.

Rusija patvirtino raketų smūgius Lvivui. Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas sakė, kad šalies kariškiai panaudojo „labai taiklius ginklus“.

JAV prezidento Joe Bideno komentarai. JAV prezidento išsakyti žodžiai, kad V. Putinas „nebegali būti valdžioje“ sulaukė pasaulinio atgarsio. Baltieji rūmai po pareiškimo suskubo patikslinti, kad JAV neketina keisti režimo Rusijoje. Kremlius atsikirto Vašingtonui, kad tokie pareiškimai neva nepadeda palaikyti dialogo. Kremliaus atstovas teigė, kad rusai, o ne JAV sprendžia, kas bus Rusijos prezidentas.

A. Blinkenas patikslino. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį taip pat patikslino, kad JAV neturi jokios strategijos pakeisti Rusijos režimą.

E. Macronas ragina neeskaluoti. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino J. Bideną „nesiimti žodinės“ eskalacijos su Maskva.

Blogėjančios eksporto perspektyvos. Naujasis Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis nurodė, kad šalies galimybės eksportuoti grūdus kasdien blogėja ir pagerės tik tuo atveju, jeigu baigsis karas. M. Solskis sakė, kad Ukraina, viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, paprastai per mėnesį eksportuodavo 4-5 mln. tonų grūdų, o dabar šis kiekis sumažėjo iki vos kelių šimtų tūkstančių tonų.

Londono sąlygos Kremliui. Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Liz Truss šeštadienį pareiškė, kad JK sankcijos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą galėtų būti atšauktos, jei Maskva įsipareigotų visiškai nutraukti ugnį ir išvestų savo karius.

Prievarta išvežami. Ukrainos vicepremjerė teigia, kad Rusija prievarta perkėlė apie 40.000 ukrainiečių. Jie išvežti arba į Rusiją, arba į Maskvos okupuotas Ukrainos teritorijas. Dalis gali būti išvežti ir į Baltarusiją. 

Pabėgėliai Lietuvoje. Mūsų šalyje registruoti 34.246 karo pabėgėliai iš Ukrainos, beveik 4.000 iš jų yra vaikai iki šešerių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

2022-03-26 Suvestinė iki 23 val.

Raketos Lvive. Šeštadienį Ukrainos mieste Lvive buvo girdėti keli galingi sprogimai. Po jų Lvivo meras Andriy Sadovyi žinučių platformoje „Telegram“ pranešė, kad Rusija į miestą paleido raketas. Ukrainos naujienų tinklalapis „Unian“, remdamasis vietos karinės administracijos duomenimis, skelbia, kad per du raketų paleidimus Lvive sužeisti penki civiliai. Lvivas yra vos už 70 km nuo sienos su Lenkija, kur šiuo metu lankosi JAV prezidentas Joe Bidenas.

Atšaukė komendanto valandą. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko šeštadienį atšaukė anksčiau paskelbtą komendanto valandą, turėjusią įsigalioti sekmadienį, bet nenurodė šio žingsnio priežasties. Šeštadienį paryčiais V. Klyčko pranešė, kad nuo šeštadienio vakaro iki pirmadienio ryto sostinėje bus įvesta nauja komendanto valanda.

J. Bidenas įspėjo Rusiją. JAV prezidentas J. Bidenas šeštadienio vakarą užbaigė vizitą Lenkijoje sakydamas kalbą šalies sostinėje Varšuvoje, kur įspėjo Rusiją, kad ši nemėgintų „nė per vieną colį“ artintis prie NATO priklausančių valstybių teritorijos. Be to, J. Bidenas teigė, kad V. Putinas negali likti Rusijos prezidentu. Anksčiau šeštadienį vizito Lenkijoje metu J. Bidenas po susitikimo su pabėgėliais V. Putiną pavadino budeliu.  

Papildomas finansavimas Ukrainai. JAV Ketina Ukrainai suteikti papildomą 100 mln. USD paramą civilinio saugumo šalyje užtikrinimui, šeštadienį pranešė JAV Valstybės departamentas.

Areštavo oligarchų lėktuvus. Du sankcionuoto Rusijos milijardieriaus Eugenijaus Švidlerio privačius lėktuvus areštavo Jungtinės Karalystės pareigūnai. E. Švidleriui sankcijos buvo pritaikytos dėl jo ryšių su kitu Rusijos oligarchu Romanu Abramovičiumi.

Gali sulaukti naujų sankcijų. JAV svarsto apie naujas sankcijas Rusijos įmonėms, kurios tiekia produkciją Rusijos armijai, CNN cituoja neįvardinamus šaltinius. Kol kas oficialus sprendimas dėl sankcijų nėra priimtas. 

Baus už karo simboliką. Dvi Vokietijos žemės – Žemutinė Saksonija ir Bavarija šeštadienį pranešė uždraudusios viešai demonstruoti simbolį „Z“, naudojamą Rusijos kariuomenės per įsiveržimą į Ukrainą. Asmenims, kurie rodo šį simbolį per demonstracijas, piešia jį ant automobilių ar pastatų, taip išreikšdami paramą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtam karui, grės iki trejų metų nelaisvės arba bauda.

Kaltina paliaubų pažeidimais. Maskva šeštadienį pareiškė, kad Azerbaidžanas pažeidė paliaubas ginčijamame Kalnų Karabacho regione ir panaudojo bepiločius lėktuvus prieš armėnų separatistų pozicijas Rusijos taikos palaikymo misijos zonoje.

Pabėgėliai gali skiepytis. Nuo Rusijos agresijos bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje jau gali skiepytis nuo COVID-19. Lietuvoje, Registrų centro duomenimis, iki 16 val. paskiepyti 65 žmonės.  Statistikos departamento duomenimis, iki penktadienio Lietuvoje buvo registravęsi 32.000 karo pabėgėlių iš Ukrainos, 13.800 iš jų – nepilnamečiai.

2022-03-26 Suvestinė iki 16 val.

Ramina dėl Šoigu likimo. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuriam dvi savaites nesirodžius viešumoje žurnalistams iškilo klausimų dėl jo padėties, šeštadienį vėl buvo parodytas per televiziją. Parodyta valstybinės televizijos medžiaga nėra datuota ir jos niekaip negalima patikrinti, tačiau S. Šoigu užsimena apie finansų ministerijos posėdį, kuris, kaip pranešė Rusijos naujienų agentūros, įvyko penktadienį.

10 humanitarinių koridorių. Irina Vereščiuk, Ukrainos vicepremjerė, šiandien paskelbė apie yra suderintus 10 humanitarinių koridorių. Tačiau, pasak jos, okupantų postuose užblokavus išvažiuojančius autobusus ir medicininės pagalbos automobilius, šiandien nebus vykdoma evakuacija iš nuožmų apšaudymą patiriančio Mariupolio.

136 žuvę vaikai. Ukrainos generalinio biuro duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 136 vaikai. Taip pat nurodoma, kad dar beveik 200 vaikų sužeista, atakų metu pažeista 570 mokymo įstaigų, 73 iš kurių buvo visiškai sugriautos.

Kyjive – komendanto valanda. Ukrainos sostinės valdžia paskelbė naują, 35 val. trukmės komendanto valandą. Ši priemonė galios nuo šeštadienio 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku iki pirmadienio 7 valandos.

Pasipriešinimas Slavutyče. Į Ukrainos Šiaurėje esantį Slavutyčo miestą įžengę Rusijos kariai pagrobė Jurijų Fomičių, šio miesto merą, mėto šviesos ir garso granatas į gyventojus, protestuojančius prieš okupantų siekį perimti miesto valdžią. Netrukus pranešta, kad meras vėl išleistas į laisvę.

ES nori apjungti dujų pirkimus. Europos Sąjungos lyderiai susitarė, kad Briuselio pareigūnams bus suteikti įgaliojimai organizuoti bendrus Bendrijos dujų pirkimus. Skelbiama, jog Vašingtonas ir Briuselis planuoja bendradarbiauti ieškodami alternatyvių dujų tiekimo šaltinių Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse, Europai stengiantis atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų.

J. Bidenas lankosi Varšuvoje. Lenkijoje viešintis JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį dalyvauja Ukrainos užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime su jų kolegomis amerikiečiais.

Rusai puola „Starlink“. Rusijos programišiai atakuoja „Starlink“ palydovinio interneto ryšio terminalus. Elonas Muskas, šios duomenų perdavimo sistemos įkūrėjas, „Twitter“ parašė, kad kol kas atakas pavyko atremti. Trūkinėjant antžeminio interneto ryšio kanalams, palydovinis neretai lieka vienintele galimybe koordinuoti Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos veiksmus.

Lietuvoje – per 33.3000 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Beveik 14.300 iš jų yra nepilnamečiai, šeštadienį skelbia Vidaus reikalų ministerija. Per 32.700 atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, kelios dešimtys prašo nacionalinės vizos, o 10 – prieglobsčio, dar pusė tūkstančio naudojasi beviziu režimu.

Skaičiuojami Ukrainoje žuvę Rusijos generolai. Vakarų šalių pareigūnai penktadienį įvardijo septynis Rusijos generolus, iki šiol žuvusius per karą Ukrainoje, taip pat dar vieną, nušalintą nuo pareigų.

A. Anušauskas: matome naują Rusijos armijos veidą. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo „Facebook“ paskyroje vakarykštį Rusijos generalinio štabo viršininko gen.plk. Sergejaus Rudskojaus pasisakymą įvertino kaip naujo kariuomenei vadovaujančio veido pasirodymą. O tai, pasak jo, nežada greitos karo pabaigos.

Rusija paruošė naujas bausmes. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, numatantį iki 15 metų įkalinimo bausmes asmenims, paskelbusiems „melagingos“ informacijos apie valstybės veiksmus užsienyje, Maskvos pajėgoms tęsiant karinę operaciją Ukrainoje.

Skaičiuoja Rusijos nuostolius. Ukrainos kariuomenė praneša penktadienį sunaikinusi 8 rusų tankus, 17 šarvuočių ir 11 automobilių. Skelbiama, kad likviduota 170 karių. Statistiką papildo 3 lėktuvai ir 3 bepilotės skraidyklės.

2022-03-24 Suvestinė iki 23 val.

Rusijos tikslas – Donbasas. Sergejus Rudskojus, Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininkas, įvardijo, kad pagrindinis Rusijos kariuomenės tikslas Ukrainoje Donbaso išlaisvinimas.

S. Rudskojus pareiškė, kad didelių miestų, tokių kaip Kyjivas, Černihivas ir Sumai, puolimas niekada nebuvo planuojamas. Esą to norėta išvengti, kad būtų kuo mažiau nuostolių kariams ir civiliams gyventojams.

Derybos vyksta sunkiai. Ukraina pareiškė, kad derybos su Rusija yra „labai sunkios“, taip pat pasižadėjo nenusileisti dėl savo reikalavimų, praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Maskvos invazijos pradžios.

Tuo metu Rusija pareiškė, kad per derybas nepasiekta jokios pažangos pagrindiniais politiniais klausimais.

Pagrobė 14 merų. Irina Vereščuk, ministro pirmininko pavaduotoja, pranešė, kad rusai paėmė į nelaisvę 14 miestų merus.

„Štai Rusija reikalauja pariteto, sako, pasieniečiai už pasieniečius, jūreiviai už jūreivius, o man kyla logiškas klausimas: kuo mes keisime merus, kurių jau 14 yra Rusijos įkaitai? Kol kas šį klausimą sprendžiame tarptautiniu lygiu“, – sakė I. Vereščiuk.

Sunaikino rusų sistemą. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad Charkivo srityje sunaikino rusų elektroninės kovos sistemą, kuri trikdė ryšį, o po operacijos į nelaisvę paėmė 17 rusų karių.

Apšaudė oro pajėgų vadavietę. Rusijos raketos pataikė į oro pajėgų vadavietės teritoriją Vinycios mieste centrinėje Ukrainoje, pranešė ukrainiečių pareigūnai, pridūrę, kad dar nežinoma, ar yra nukentėjusiųjų.

Bando atgauti Chersoną. Pasak gynybos JAV pareigūno, ukrainiečiai pasistūmėjo bandydami atgauti Chersono kontrolę.

„Negalime tiksliai patvirtinti, kas kontroliuoja Chersoną, bet esmė ta, kad neatrodo, jog jį taip tvirtai kontroliuoja Rusija, kaip anksčiau“, – pridūrė pareigūnas.

Rusija nebejuda Kyjivo link. Pasak JAV gynybos pareigūno, Rusijos pajėgos aplink Kyjivą šiuo metu yra užėmusios gynybines pozicijas ir nustojo judėti sostinės link, nors oro atakos ir tolimojo nuotolio smūgiai tebesitęsia. Pareigūnas teigė, kad nuo invazijos pradžios Rusija prieš Ukrainą paleido 1.250 raketų.

Neigia fosforo bombų naudojimą. Rusijos užsienio reikalų ministerija paneigė kaltinimus dėl panaudotos fosforo bombos, pavadindama juos „melagingomis naujienomis“.

„Iš tikrųjų tai buvo šviečiamoji amunicija, o ne bombos. Fosforo bombos atrodo kitaip“, – teigė Rusijos URM.

Černobylio pamaina dirba 4 paras. Černobylio radioaktyviųjų atliekų saugyklose, kurias valdo Rusija, budintys darbuotojai nebuvo keičiami jau keturias dienas. Šiuo metu budintys darbuotojai pakeitė beveik tris savaites dirbusią pamainą.

Pusės rusų įmonių pasitraukimas nepaveiks. Beveik kas antras Rusijos pilietis (49%) įsitikinęs, kad užsienio įmonių pasitraukimas iš Rusijos neturės įtakos jų gyvenimui, o maždaug trečdalis (32%) mano, kad jis pablogės, rodo „Interfax“ užsakymu Viešosios nuomonės fondo Maskvoje atlikta apklausa.

Macronas skambins Putinui. Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, kalbėsis su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentu, kad aptartų „išskirtinės humanitarinės operacijos“, skirtos evakuoti civilius Mariupolyje, sąlygas. Pasak jo, kartu su Turkija ir Graikija bus vykdoma operacija, skirta evakuoti civilius gyventojus, kurie nori palikti apgultą miestą.

Per E. Macrono ir V. Putino pokalbį Prancūzija pareikalaus, kad Rusija nutrauktų Mariupolio apgultį, kad norintys išvykti civiliai gyventojai galėtų evakuotis, o tiems, kurie nusprendė pasilikti, būtų suteikta humanitarinė pagalba.

Šveicarija jungiasi prie sankcijų. Šveicarija patvirtino tolesnes sankcijas Rusijai pagal naujausią Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą. Dabar draudžiama eksportuoti prekes ir susijusias paslaugas, skirtas Rusijos energetikos sektoriui. Taip pat draudžiama dalyvauti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių veikloje. Plačiau apie draudimus skaitykite čia.

Aplankė JAV karius. Joe Bidenas, JAV prezidentas, kalbėdamas su JAV kariais Lenkijoje, gyrė Ukrainos civilių drąsą, sakydamas, kad jie turi stiprų stuburą ir daug drąsos. Taip pat jis įvardijo, kad šiuo metu vyksta kova tarp demokratijos ir oligarchų.

Atsisakys priklausomybės nuo rusiškos energijos. Europos Vadovų Taryboje (EVT) Europos Sąjungos (ES) lyderiai sutarė panaikinti Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių bei ieškoti būdų, kaip sumažinti energijos išteklių kainas vartotojams. Plačiau skaitykite čia.

Žurnalistų saugumas. Lietuvos iniciatyva Jungtinėse Tautose (JT) paskelbtas bendrasis pareiškimas dėl karą Ukrainoje nušviečiančių žurnalistų saugumo. JT valstybių narių grupė ragina apsaugoti Ukrainos ir tarptautinius žurnalistus bei žiniasklaidos darbuotojus, informuojančius apie karą Ukrainoje.

2022-03-25 suvestinė iki 17 val.

J. Bideno vizitas Lenkijoje. JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį atvyko į pietrytinį Lenkijos Žešuvo miestą, apie 100 km nutolusį nuo sienos su Ukraina. Jis susitiks su regione dislokuotais JAV kariais ir nevyriausybinių organizacijų, padedančių nuo Rusijos invazijos bėgantiems Ukrainos pabėgėliams, atstovais.

Lėktuvas, kuriuo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda skrido į susitikimą su JAV vadovu Joe Bidenu, grįžo atgal ir avariniu būdu nusileido Varšuvoje, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP. Plačiau skaitykite čia.

Sausumos koridorius į Krymą. Rusijos pajėgoms iš dalies pavyko sukurti sausumos koridorių tarp Krymo ir dalies Donecko srities, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Jis taip pat teigia, kad Rusija didina karo laivų flotilę Azovo jūros vandenyse – užfiksuotas nedidelio minų tralerio „Valentin Pikul“, raketinio katerio „Naberežnyje Čelny“ ir dviejų desantinių laivų plaukimas Kerčės sąsiauriu į šiaurę.

Sunaikinta kuro saugykla. Rusija penktadienį paskelbė sunaikinusi didžiausią išlikusią Ukrainos kariuomenės degalų bazę, smogusi jai iš laivų paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. Vėliau tai patvirtino ir Ukrainos karinės pajėgos.

300 žuvusiųjų. Kovo 16 d. Rusijos lėktuvui numetus bombą ant Mariupolio dramos teatro pastato galėjo žūti apie 300 žmonių, kurie jame slėpėsi, skelbia miesto taryba. „Iki paskutinės akimirkos nesinori tikėti šiuo siaubu. Iki paskutinio norisi tikėti, kad visiems pavyko išsigelbėti. Tačiau žodžiai tų, kurie šio teroro akto metu buvo pastate, byloja ką kita“, – sakoma pranešime.

JT žmogaus teisių biuras teigia, kad, patvirtintais duomenimis, nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Ukrainoje žuvo mažiausiai 1.081 ir buvo sužeisti 1.707 civiliai gyventojai, ir priduria, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius gali būti gerokai didesnis.

4 iš 6 derybinių punktų. Recepas Tayyipas Erdoganas, derybose tarp Maskvos ir Ukrainos tarpininkauti siekiantis Turkijos vadovas, pareiškė, kad Rusija ir Ukraina, regis, susitarė dėl keturių iš šešių derybinių punktų: Ukrainos nestojimo į NATO, rusų kalbos vartojimo Ukrainoje, nusiginklavimo ir saugumo garantijų. Tiesa, tokias kalbas vėliau paneigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, skelbia „Ukrayinska Pravda“.

Stabdomi traukiniai.  Suomijos geležinkelių bendrovė praneša, kad nuo pirmadienio nebekursuos greitasis traukinys „Allegro“ tarp Helsinkio ir Sankt Peterburgo. Pastarosiomis savaitėmis buvo padidintas važiuojančių traukinių skaičius, kad visi Suomijos piliečiai galėtų grįžti namo.

Pasak geležinkelių bendrovės atstovo, traukiniai į Sankt Peterburgą važiuodavo pustuščiai, o grįždavo pilni. Paskutinis traukinys iš Sankt Peterburgo išvyks sekmadienį. Reisas buvo laikomas vienintele pagrindine viešojo transporto jungtimi tarp Rusijos ir Europos Sąjungos po to, kai abi pusės viena kitai blokavo oro erdvę. Traukiniu pasinaudojo daug Rusijos piliečių, norinčių išvykti iš savo šalies.

Užsienio bendrovių pasitraukimo nebijo. Beveik kas antras rusas (49%) apklausoje, kurią atliko bendrovė „Viešoji nuomonė“, valstybinės naujienų agentūros „Interfaks“ užsakymu, nurodė, kad užsienio kompanijų išvykimas iš šalies neturės jokios įtakos jų gyvenimo kokybei. 32% nurodė, kad tai veikiausiai neigiamai atsilieps jų gyvenimui. 7% teigė, kad tikisi smarkaus pablogėjimo.

Teisingumas. Eurojustas, Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra ketvirtadienį paskelbė, kad padės Tarptautiniam baudžiamajam teismui vykdyti tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje. Apie tai paskelbta po ES šalių teisingumo ministrų susitikimo, kuriame aptartas Hagoje įsikūrusio Eurojusto vaidmuo.

ES lyderiai nesutaria. Europos Vadovų Taryboje ketvirtadienio vakarą buvo tęsiamos diskusijos dėl to, kaip Europos Sąjunga turėtų reaguoti į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą griežtinti sankcijas Rusijai. Daugiausiai nesutarimų išlieka dėl atsijungimo nuo rusiškų išteklių. Plačiau skaitykite čia. Nepaisant to, ES lyderiai ketvirtadienį įsipareigojo įkurti specialų patikos fondą, kad padėtų su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai patenkinti būtiniausias valstybės reikmes.

Sankcijos pakando „Lifosą“. Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“, kurios veikla prieš dvi savaites buvo apribota dėl Europos Sąjungos sankcijų netiesioginiam jos savininkui Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, toliau dirba minimaliais pajėgumais ir iki balandžio 9–10 dienų planuoja saugiai sustabdyti gamybą.

„Alvora“ stabdo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje. Infrastruktūros projektų įmonių grupė „Alvora“ pranešė stabdanti veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje. „Uždaromi šiose šalyse registruoti įmonės filialai, atsisakyta tęsti darbus Lenkijos partnerių vystomame objekte Minske. Apie šį sprendimą įmonė dar kovo pradžioje informavo Lietuvos institucijas“, – teigiama pranešime. Plačiau skaitykite čia.

Mokėjimai rubliais už dujas. Vladimiro Putino, Rusijos prezidento trečiadienio vakarą pareiškimą, esą nedraugiškos Rusijai šalys turės už dujas mokėti rubliais, viešai atmeta vis daugiau rusiškų dujų pirkėjų. Penktadienį pasisakė Lenkijos ir Latvijos valstybinės energetikos bendrovės. Ekspertai nėra tikri nei, koks būtų pagrindinis tokios priemonės tikslas, nei dėl to, ar ši priemonė apskritai įgyvendinama. Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos konfliktas – globalizacijos pabaiga. Rusijos invazija į Ukrainą keičia po Šaltojo karo nusistovėjusią pasaulinę tvarką ir žymi tris dešimtmečius trukusios globalizacijos pabaigą, įsitikinęs didžiausios investicijų valdytojos pasaulyje „BlackRock“ vadovas Larry Finkas. Investicijų valdytoja ėmėsi veiksmų, kad sustabdytų bet kokių rusiškų vertybinių popierių pirkimą tiek aktyviai valdomiems, tiek indeksiniams fondams. Plačiau skaiykite čia.

Potiomkino akcijų birža. Pirmą atnaujintos prekybos dieną Maskvos akcijų indeksas IMOEX baigė pakilęs daugiau kaip 4%, tačiau antroji diena nebebuvo tokia sėkminga. JAV Baltieji rūmai tai pavadino „Potiomkino rinkos atidarymu“. Joje yra uždraustas akcijų „šortinimas“, parduoti akcijų neleidžiama nerezidentams, o valstybinis gerovės fondas yra paruošęs iki 10 mlrd. USD pagalvę atpigusioms akcijoms palaikyti. Plačiau skaitykite čia.

Nebereitinguos Rusijos bendrovių. Reitingų agentūra „Moody‘s Investor Services“ atšauks Rusijos kompanijoms suteiktus reitingus ir jų nebereitinguos. Apie tai bendrovė informavo lakoniškame vieno sakinio pranešime. Dar kovo pradžioje bendrovė sustabdė veiklą Rusijoje ir sumažino Rusijos vyriausybės reitingą iki artimo nemokumui.

2022-03-24 suvestinė iki 23 val.

Civiliai perkeliami į Rusiją. Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Maskva ruošiasi prievarta perkelti tūkstančius civilių gyventojų iš apgulto Mariupolio į Rusiją. URM teigimu, Kremliaus pajėgos išvežė 6.000 Mariupolio gyventojų „į Rusijos filtracijos stovyklas, siekdamos panaudoti juos kaip įkaitus ir didinti politinį spaudimą Ukrainai“.

Negali nusiųsti vaistų. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad vis dar negali pristatyti reikalingų medikamentų į apgultą Mariupolio miestą ir į Mykolajivą.

Verčia mokytis rusiškai. Į mokyklas atvyksta rusų kariai ir verčia administraciją nuo kitos savaitės atnaujinti ugdymo procesą rusų kalba, teigia Ivanas Fiodorovas, Melitopolio meras. Jis pažymėjo, kad nepaisant to, rusai toliau apšaudo miestą, įskaitant mokyklas ir vaikų darželius.

Prarasta 30% aplink Ukrainą sukauptų Rusijos pajėgų. Generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės vadas, sako, kad Rusija šiuo metu nekelia grėsmės Lietuvai, nes įsivėlusi į jai neparankų karą Ukrainoje nebeturėtų pajėgų atverti naujo fronto.Jis teigė, kad Rusija yra paradusi apie 30% aplink Ukrainą sutelktų pajėgų, kariai permetami iš kitų dalinių ir šalia Lietuvos esanti Kaliningrado sritis „praktiškai yra ištuštėjusi“.

Cheminio ginklo grėsmė. Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pareiškė, jog esama „realios“ grėsmės, kad Maskva Ukrainoje panaudos cheminį ginklą, ir apkaltino Rusiją jau panaudojus baltojo fosforo bombas prieš šalies civilius gyventojus.

NATO stiprina cheminę ir branduolinę apsaugą. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas stiprina savo pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.

NATO cheminiam ginklui atsakys. Joe Bidenas, JAV prezidentas taip pat pareiškė, kad NATO „atsakytų“, jei V. Putinas savo kare prieš Ukrainą panaudotų cheminį ginklą.

Susitikimas pavyko. Be to, J. Bidenas po NATO ir Didžiojo septyneto šalių atstovų susitikimo Briuselyje sakė, kad susitikimas, skirtas suvienyti Vakarų šalis, pavyko. Pagrindines JAV prezidento išsakytas mintis skaitykite čia.

G-7 pareiškimas dėl karo. Briuselyje vykstančiame Didžiojo septyneto (G-7) šalių susitikime, dalyvės išreiškė pasibaisėjimą dėl karo Ukrainoje bei paragino Rusiją išvesti savo karines pajėgas iš šalies teritorijos. Plačiau apie pareiškimą skaitykite čia.

Rusija apie Vakarų paramą Ukrainai. Rusijos naujienų agentūra „RIA“ pranešė, kad, Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, sprendimas toliau remti Kijevą rodo, jog NATO nori, kad konfliktas tęstųsi. Pasak ministerijos, Vakarai „skina baisų derlių“ dėl savo sprendimo apginkluoti Ukrainą.

Rusijos ekonomika trauksis 15%. Tarptautinio finansų instituto duomenimis, iki 2022 m. Rusijos ekonomika susitrauks 15%, o 2023 m. sumažės 3%, o bendrasis vidaus produktas bus tokiame lygyje, kokiame buvo prieš 15 metų. Plačiau skaitykite čia.

Dar viena rezoliucija. Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė naują teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje reikalaujama nedelsiant nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. Per balsavimą JT būstinėje Niujorke 140 šalių balsavo už, 38 susilaikė, o penkios šalys: Rusija, Sirija, Šiaurės Korėja, Eritrėja ir Baltarusija, pasisakė prieš.

Ieškiniai „Gazprom“. V. Putino sprendimas, kad mokėjimai už ES šalių perkamas dujas bus priimami tik rubliais, ekspertų nuomone lems, kad šalis susidurs su daugybe ieškinių. Plačiau apie tai rašoma čia.

Rusija nenaudos energetikos šantažui. Ursula von der Leyen, Europos Komisijos vadovė, teigia, kad Rusija nebegalės naudoti energetikos išteklių žemynui šantažuoti, nes Rusijai nebus leidžiama reikalauti už naftą ir dujas mokėti rubliais, kaip skelbė Maskva.

Prancūzija karių nesiųs. Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, pareiškė, kad Prancūzija „intensyvina“ darbą, kad užkirstų kelią karo Ukrainoje eskalacijai, tačiau kreipdamasis į Briuselį vėl atmetė bet kokį tiesioginį Prancūzijos karių dalyvavimą.

Kreipėsi į švedus. Rusija „sunaikins laisvę“ Europoje ir persekios savo kaimynes, jei Ukraina neatsilaikys, kreipdamasis į Švedijos parlamentarus įspėjo V. Zelenskis. Jis įspėjo, jog Maskvos taikiklyje yra Švedijai priklausanti Gotlando sala Baltijos jūroje.

„Severstal“ grėsmė. Rusijos plieno milžinė „Severstal“, kurios pagrindinis akcininkas Aleksejus Mordašovas pateko į ES sankcionuotų asmenų sąrašą, priversta ieškoti būdų išvengti įsipareigojimų nevykdymo. Plačiau skaitykite čia.

Kanada žada didinti naftos ir dujų eksportą. Kanada galėtų padidinti naftos eksportą 200.000 barelių per dieną, o dujų – 100.000 barelių per dieną, kad padėtų kitoms šalims sumažinti jų priklausomybę nuo Rusijos energijos. Išsamiau apie šalies planus čia.

G. Nausėda apie papildomas sankcijas Kremliui. Energetinės priklausomybės mažinimas – geriausias būdas nubausti Ukrainą užpuolusią Rusiją, prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį žurnalistams sakė Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas. Išsamiau skaitykite čia.

Nori uždrausti gabenimą keliais. Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją ir iš jų, taip pat neleisti šių šalių laivams įplaukti į Bendrijos uostus.

4.000 žmonių Vilniuje su Ukraina. Vilniuje atsiliepę į Volodymyro Zelenskio, Ukrainos prezidento, kvietimą paremti Ukrainos į solidarumo akciją prie Seimo susirinko 4.000 žmonių. Išsamiau apie akciją skaitykite čia.

2022-03-24 suvestinė iki 16 val.

Stiprins rytinį flangą. NATO lyderiai ketvirtadienį susitarė stiprinti rytinio NATO flango gynybą. Taip Aljansas reaguoja į Maskvos pradėtą karą Ukrainoje.

„Mes aktyvavome NATO gynybos planus, dislokavome NATO greitojo reagavimo pajėgų elementus ir savo rytiniame flange dislokavome 40.000 karių“, – išplatintame bendrame pareiškime teigia Briuselyje susirinkę NATO lyderiai.

Wolfgango Rattay („Reuters“ /„Scanpix“) nuotr.
Wolfgango Rattay („Reuters“ /„Scanpix“) nuotr. 

Viktorija Čmilytė-Nielsen lankosi Kyjive. Seimo pirmininkė ketvirtadienį apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“: „Šiandien aš Kyjive. Kupiname drąsos ir tikėjimo. Šiandien jau 29 karo dienomis per daug. Kiekviena karo minute per daug.“

NATO ragina Kiniją. Briuselyje susitinkantys NATO lyderiai nori, kad Kinija pasisakytų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą ir siektų taikiai užbaigti šį konfliktą.

Kaltina dezinformacija. Pekinas ketvirtadienį apkaltino NATO vadovą „dezinformacijos skleidimu“ dėl jo pareiškimo, esą Kinija remia Rusijos karą prieš Ukrainą. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį apkaltino Kiniją teikiant politinę paramą Rusijai „akivaizdaus melo ir dezinformacijos skleidimu“, šiai vykdant invaziją į Ukrainą, ir perspėjo Pekiną neteikti materialinės paramos kariaujančiai Maskvai.

Svarsto skirti priešlaivinių raketų. Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkės svarsto galimybę siųsti Ukrainai priešlaivinių raketų, ketvirtadienį sakė amerikiečių aukšto rango pareigūnas, rusų laivams atakavus Ukrainos uostus Juodosios jūros pakrantėje. 

„Dėl to gali kilti tam tikrų techninių sunkumų, tačiau šiuo klausimu konsultuojamės su sąjungininkėmis ir pradedame dirbti prie šio klausimo“, – sakė jis.

B. Johnsonas rodo į Rusijos auksą. Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas NATO viršūnių susitikime paragino pasaulį atimti iš Rusijos galimybę naudotis savo aukso atsargomis. „Kuo daugiau darysime dabar, kuo smarkiau dabar spausime, ypač dėl tokių dalykų kaip auksas, tuo daugiau galimybių, manau, turėsime sutrumpinti šį karą, sutrumpinti skerdynes Ukrainoje“, – sakė britų premjeras. 

Ragina neriboti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino NATO teikti Kyjivui neribotą karinę pagalbą. Dėkodamas Vakarų karinio aljanso nariams už iki šiol suteiktą gynybinę techniką, V. Zelenskis paprašė ir puolamųjų ginklų – vieną procentą visų savo lėktuvų, vieną procentą tankų. 

JAV priims karo pabėgėlius. Jungtinės Valstijos ketina priimti 100.000 nuo karo bėgančių ukrainiečių, du informuoti šaltiniai JAV vyriausybėje pranešė „Reuters“. Daugiau detalių apie galimybę ir būdus atvykti bei prašyti prieglobsčio kol kas nepateikta.

V. Zelenskis: Rusija panaudojo baltojo fosforo bombas. Ukrainos prezidentas, kalbėdamas Briuselyje susirinkusiems NATO lyderiams, apkaltino Rusiją šį rytą panaudojus baltojo fosforo bombas. Jų naudojimas yra prilyginamas karo nusikaltimui. Be to, jis paprašė NATO niekada nesakyti, kad Ukrainos kariuomenė neatitinka NATO standartų.

JAV rengia planus dėl branduolinio ginklo. Pasak „The New York Times“, Baltuosiuose rūmuose patylomis suburta nacionalinio saugumo ekspertų grupė rengia scenarijus, kaip JAV ir jų sąjungininkės turėtų reaguoti, jei V. Putinas, nepatenkintas pažangos kare su Ukraina stoka ar norėdamas įspėti Vakarus neįsitraukti į karą, panaudotų cheminius, biologinius ar branduolinius ginklus. 

Atnaujinti duomenys apie Rusijos nuostolius. Šio ketvirtadienio UKrainos gynybos ministerijos ryto duomenimis, Ukrainoje nuo invazijos pradžios žuvo apie 15.800 okupantų, sunaikinta 530 tankų, 1.597 šarvuotos kovos mašinos ir 280 artilerijos sistemų.

Ministerija priduria, kad taip pat buvo likviduoti 124 sraigtasparniai, 108 orlaiviai, 1.033 transporto priemonės, keturi laivai ir 50 operatyvinio-taktinio lygio bepiločių orlaivių. 

Nuskendo Rusijos laivas. Ukrainos kariuomenė teigia sunaikinusi Rusijos desantinį laivą „Orsk“, dar du laivai Berdiansko uoste buvo apgadinti, kovo 24 d. pranešė Ukrainos gynybos ministerija. Per ataką apgadinta ir uosto infrastruktūra. 

Berdianską Rusijos pajėgos užėmė prieš keletą savaičių, jis naudojamas aprūpinti Mariupolį puolančias Rusijos pajėgas.

Atstumti nuo Kyjivo. Remiantis Pentagono informacija,  Ukrainos karinės pajėgos atstūmė rusus iki 55 km nuo Kijevo į rytus. Ilgą laiką Rusijos pajėgos čia laikėsi 20–30 km atstumu. Tuo metu Rusijos kariai, kurie buvo sustoję už 12–15 km į šiaurę nuo Kyjivo, dabar, JAV manymu, užsiiminėja gynybines pozicijas, užuot galvoję apie puolimą.

Chersone planuoja grobti žmones. „The Times“ informatorius iš Rusijos FSB teigia, kad Kremlius ketina Chersone surengti „didelį terorą“ – grobti miesto gyventojus ir išvežti juos į Rusiją.

Nutekintame laiške, kurį, kaip manoma, parašė Rusijos vidaus saugumo tarnybos narys, teigiama, kad Kremlius nebenori „gražiai žaisti“ su protestuotojais Chersone, kur žmonės kasdien išeina į gatves protestuoti prieš okupaciją.

ES dvigubina karinę paramą Ukrainai. 27 ES valstybės narės patvirtino papildomą 500 mln. Eur vertės karinę paramą Ukrainai, kuri papildo vasarį skirtą irgi 500 mln. Eur pagalbos paketą.

Sąrašas ilgėja. Jungtinė Karalystė ketvirtadienį išplėtė sankcionuojamų asmenų – tiek fizinių, tiek juridinių – sąrašą, paskelbtą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Į išplėstinį sąrašą pateko karo samdinių grupė „Wagner“ ir Rusijos geležinkeliai. Šiuo metu sankcijos taikomos daugiau nei 1.000 subjektų iš Rusijos. Naujosios sankcijos taikomos ir „Alfa Bank“ ir „Gazprombank“, taip pat „Sberbank“ vykdančiajam direktoriui bei Sergėjaus Lavrovo įdukrai.

Vilnius paremia lengvatomis. Vilniaus savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino vienkartines 252 Eur išmokas nuo karo į Lietuvą pasitraukusiems ukrainiečiams, įvedė įvairių lengvatų ukrainiečiams ir jų vaikams atleidžiant juos nuo mokesčių ir rinkliavų. Politikai patvirtino ir simbolinį 0,57 Eur mokestį ukrainiečiams išsiimant verslo liudijimą. 

Taip pat priimti sprendimai, kurie leistų neimti mokesčio iš Vilniuje apsistojusių ukrainiečių už vaikų ugdymą ir maitinimą savivaldybės darželiuose, skirti nemokamą maitinimą moksleiviams ir pan.

G. Landsbergis nesulaukia palaikymo. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako kol kas nesulaukiantis plataus palaikymo iniciatyvai bausti šalis, kurios padeda Rusijai apeiti Vakarų sankcijas. Pasak jo, kai kurios šalys iki šiol naudojasi galimybe tas sankcijas apeiti ir pelnosi iš potencialių nuostolių tų šalių, kurios neleidžia Rusijai atsipalaiduoti. 

Leido šauliams laikyti ginklus. Seimaspriėmė pataisas, kuriomis leido kariams savanoriams bei šauliams namie laikyti automatinius ginklus bei panaudoti ginklą ar specialiąsias priemones patruliuojant su policijos ir pasienio pareigūnais.

Rekomenduoja nutraukti sutartį. Valstybinės įstaigos, perkančios elektrą iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ netiesiogiai kontroliuojamos tiekėjos „Inter RAO Lietuva“, sutartis turėtų nutraukti, sako premjerė Ingrida Šimonytė. 

2022-03-23 suvestinė iki 23 val. 

Ukraina atstumia rusų pajėgas. Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius keliose Kyjivą supančiose gyvenvietėse, pareiškė Vitalijus Klyčko, miesto meras, pažadėjęs ginti kiekvieną pastatą, užuot atidavus sostinę. Jis sakė neturįs išsamesnės informacijos apie besitęsiančias ukrainiečių kontrpuolimo operacijas.

Atkirstas Černihivas. Rusijos kariai, sugriovę tiltą per Desnos upę, Černihivą visiškai atkirto nuo Kyjivo ir pavertė savo įkaitu, o vietos gyventojus planuoja „evakuoti“ į Kursko sritį. Apie tai pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denysova sakė.

Sugriauta daugiau kaip 1.000 pastatų. Charkive sugriauti 1.143 pastatai, iš jų 998 buvo gyvenamieji namai, pranešė Igoris Terekhovas, meras.

Išpuoliai prieš ligonines. Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino 64 išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje.

Pabėgo 3,6 mln. žmonių. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) informavo, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 3.626.546 žmonės. Vien per praėjusią parą šalį paliko 69.301 žmogus.

Maisto krizė. Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Rusijos agresija šalyje gali lemti pasaulinę maisto trūkumo krizę.Istoriškai Ukraina yra laikoma viena pagrindinių grūdų eksportuotojų pasaulyje.

Ukraina pradeda sėją. Visgi, sėja pradėta 2% Ukrainos žemės ūkio teritorijų, nes šalyje ką tik praėjo naktinės šalnos, pranešė Tarasas Vysockis, Ukrainos agrarinės politikos ir maisto viceministras. Apie 20–25% žieminių pasėlių plotų yra Ukrainos nekontroliuojamoje teritorijoje.

Kreipėsi į prancūzus. Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino šalies bendroves, įskaitant automobilių gamintoją „Renault“, prekybos centrų grupę „Auchan“ ir statybinių ir buities apyvokos prekių mažmenininkę „Leroy Merlin“, palikti Rusiją.

„Renault“ sustabdo gamybą Rusijoje. Anksčiau sustabdžiusi ir šią savaitę vėl atnaujinusi gamybą, Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ po V. Zelenskio kalbos paskelbė, kad stabdo darbą savo gamykloje Maskvoje.

Žuvo iki 15.000 rusų karių. Per mėnesį per Rusijos invaziją į Ukrainą žuvo nuo 7.000 iki 15.000 rusų karių. NATO vertinimai pagrįsti tuo, ką jiems praneša Ukraina, ką jie žino iš Rusijos „tyčia ar per klaidą“ paskelbtų duomenų ir iš „atvirų šaltinių“ informacijos

V. Putinas dalyvaus G-20 forume. Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas, planuoja dalyvauti šiais metais Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, pareiškė Maskvos ambasadorė, nesureikšmindama kalbų, kad Rusija gali būti pašalinta iš šios grupės dėl karo Ukrainoje.

Išsiųs diplomatus. Rusija pareiškė išsiunčianti JAV diplomatų, atsakydama į Vašingtono anksčiau šį mėnesį priimtą sprendimą išsiųsti 12 JAV įsikūrusių Maskvos atstovų Jungtinėse Tautose.

Užblokavo „Google News“. Rusija užblokavo prieigą prie „Google News“, apkaltinusi naujienų suvestinių įrankį skleidžiant melagingą informaciją apie karą. Plačiau skaitykite čia.

JAV: Rusija vykdė karo nusikaltimus. JAV padarė išvadą, kad Rusijos karinės pajėgos įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje, paskelbė Antony Blinkenas, JAV valstybės sekretorius.

NATO teiks apsaugą nuo cheminio ginklo. NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai dėl cheminių ir branduolinių grėsmių, šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Sankcijos oligarchams. Jake'as Sullivanas, JAV nacionalinio saugumo patarėjas, pareiškė, kad naujos Vakarų sankcijos bus paskelbtos Rusijos politiniams veikėjams ir prezidentui Vladimirui Putinui artimam turtingam elitui – oligarchams.

Konfiksuotos jachtos. Prancūzijos teisėsauga konfiskavo dvi prabangias jachtas, priklausančias Aleksejui Kuzmičevui, vienam įtakingiausių Rusijos verslininkų, pagrindiniam konglomerato „Alfa“ akcininkui.

S. Lavrovas apie Centrinio banko turto įšaldymą. Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, sakė, kad niekas nenumatė, jog Vakarai įšaldys Rusijos centrinio banko turtą. Ministras dar kartą apibūdino 300 mlrd. USD vertės Rusijos turto konfiskavimą kaip „vagystę“.

Rusai ir baltarusiai neplauks. Tarptautinė plaukimo federacija pranešė, kad atšaukė sprendimą leisti rusų ir baltarusių atletams šių metų pasaulio vandens sporto čempionate varžytis kaip neutraliems sportininkams, ir uždraudė jiems jame dalyvauti.

Stabdo bendradarbiavimą su Rusija. Jungtinių Tautų Tarptautinė darbo organizacija (TDO) pranešė stabdanti visą techninį bendradarbiavimą su Rusija.

Išvyko į Europą.Joe Bidenas, JAV prezidentas, išvyko į Europą, siekdamas sustiprinti Vakarų vienybę ir sugriežtinti precedento neturinčias sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir brutalaus bandymo sugriauti jėgų pusiausvyrą po Šaltojo karo. Išsamiau skaitykite čia.

Vokietija apie dujų apmokėjimą rubliais. Vokietija perspėjo, kad Rusijos reikalavimas mokėti rubliais už dujų tiekimą Europai yra sutarties pažeidimas. Iki Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija 55% sunaudojamų gamtinių dujų importavo iš Rusijos.

„Nestle“ stabdo dalį veiklos. Šveicarijos maisto milžinė „Nestle“ po V.  Zelenskio išsakytos kritikos dėl ryšių su Rusija stabdo „KitKat“, „Nesquik“ ir dalies kitų prekės ženklų veiklą šalyje. Ji paskelbė, kad nuo šiol jos veikla Rusijoje bus sutelkta į būtiniausio maisto tiekimą – kūdikiams, ligoninėms ir maisto įstaigoms.

Rengs nacionalinį gynybos susitarimą. Nacionalinis susitarimas dėl gynybos turėtų būti parengtas per tris–keturias savaites. Išsamiau apie susitarimą skaitykite čia.

2022-03-23 suvestinė iki 16 val. 

Ukrainos diplomatai Baltarusijoje. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalyje esančių Ukrainos diplomatų skaičius bus sumažintas ir jie turėtų palikti šalies teritoriją per 72 valandas. Baltarusija taip pat uždaro Ukrainos konsulatą Breste. Antradienį Baltarusija Ukrainos ambasados Minske darbuotojus apkaltino šnipinėjimu.

Apšaudytas Kijevas. Kyjivo miesto administracija pranešė, kad Rusijos pajėgos praėjusią naktį ir ankstų trečiadienio rytą apšaudė Ukrainos sostinę, apgadindamos pastatų dviejuose rajonuose.

Sunaikintas tiltas. Rusijos pajėgos subombardavo vieną tiltą apsiaustame šiauriniame Černihivo mieste. Sunaikintu tiltu per Desnos upę buvo naudojamasi evakuojant civilius ir vežant humanitarinę pagalbą. Tiltas jungė Černihivą su Ukrainos sostine Kyjivu.

Nusiaubė laboratoriją Černobylyje. Tuo metu Černobylio atominę elektrinę užėmę ir kontroliuojantys Rusijos kariai nusiaubė, apvogė ir sunaikino ten buvusią laboratoriją.

Sunkumai derybose. Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad derybose su Rusija dėl beveik mėnesį trunkančio karo užbaigimo kyla rimtų sunkumų. Ukraina taip pat paragino Vakarus išplėsti sankcijas Rusijos televizijos veikėjams, kaltindamas juos propagandos propagavimu ir raginimu smurtauti prieš Ukrainą.

Gamyklos okupantams nedirbs. Vienas turtingiausių Ukrainos verslininkų Rinatas Achmetovas pareiškė, jog Mariupolio metalurgijos gamyklos niekada nedirbs Rusijos okupacijos sąlygomis.

Mariupolyje – 100.000 žmonių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išplatintame vaizdo įraše apibūdino situaciją Mariupolyje, kuriame, anot jo, vis dar yra apie 100.000 žmonių, gyvenančių „nežmoniškomis sąlygomis“.

Kreipdamasis į Japonijos parlamentą Ukrainos prezidentas išsakė kritikos Jungtinėms Tautoms ir paragino didinti spaudimą Rusijai. JT galimybes veikti riboja tai, kad Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė ir turi veto teisę.

Vokietija į karą neįsitrauks. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pakartojo, kad jo šalis nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos ir nesiųs karių į šį Rusijos pradėtą karą.

Nori sujungti Krymą su Donbasu. Rusijos pietinio federalinio rajono administracijos atstovas Kirilas Stepanovas patvirtino, kad ruošiami planai sujungti okupuotą Krymo pusiasalį su separatistinėmis Donbaso teritorijomis, kai tik kariuomenei pavyks perimti tarp šių teritorijų esančio Mariupolio kontrolę.

Iš Rusijos pasitraukė A. Čiubaisas. Rusijos pasiuntinys klimato klausimais Anatolijus Čiubaisas pasitraukė iš užimamų pareigų ir paliko Rusiją dėl jos pradėtos invazijos į Ukrainą. Tai yra aukščiausio lygio pareigūnas, dėl Rusijos pradėto karo su šalimi nutraukęs ryšius.

Už dujas – tik rubliais. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad mokėjimai už „nedraugiškoms“ šalims tiekiamas rusiškas gamtines dujas privalo būti atlikti rubliais.

Maskvos birža pabandys atsidaryti. Po ilgiausių istorijoje, beveik mėnesio, atostogų Maskvos birža dalinai ketvirtadienį atnaujins prekybą vietos akcijomis.

„Sharp“ stabdo tiekimą Rusijai. Japonijos elektronikos gamintoja „Sharp Group“ dėl Kremliaus karo Ukrainoje nurodė stabdanti produkcijos tiekimą į Rusiją.

Lenkija nori pakeisti Rusiją G-20. Lenkija pranešė iš šalies išsiuntusi 45 šnipinėjusius Rusijos diplomatus. Lenkijos radijas trečiadienį skelbė, kad šalis siekia pakeisti karą Ukrainai paskelbusią Rusiją Didžiojo dvidešimtuko (G-20) valstybių grupėje.

EK leidžia padėti verslui. Europos Komisija patvirtino laikinąją sistemą, kuri leis valstybėms narėms per karo Ukrainoje sukeltą krizę plačiau pasinaudoti valstybės pagalbos taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis – šalys galės teikti iki 400.000 Eur dydžio pagalbą įmonėms.

Nori uždrausti karo simboliką. Seime įregistruoti siūlymai bausti už Georgijaus juostos ir invazijos į Ukrainą simbolio „Z“ demonstravimą.

Iš Lietuvos – dar karinės paramos. Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad Lietuva skirs 10 mln. Eur vertės karinę paramą Ukrainai, pranešė. Jo manymu, prekybą su Rusija ir Baltarusija turi būti ribojama, tačiau sprendimai neturi sukelti sudėtingų situacijų prie valstybių sienų.

Įsidarbino 1.300 pabėgėlių. Panevėžyje bus steigiamas Ukrainos pabėgėlių centras, didesnį centrą planuojama įrengti Vilniuje, patvirtino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Lietuvoje iki trečiadienio įsidarbino 1.300 karo pabėgėlių, registravosi – 28.700.

2022-03-22 18–23 val. suvestinė

Dvi dienas trukusią įnirtingą kovą dėl Voznesensko miesto Mykolajivo srityje laimėjo Ukrainos pajėgos. Jei Rusijos pajėgos būtų užėmusios miestą, jos galėjo Juodosios jūros pakrante nusidriekti toliau į vakarus, Odesos link. Ukrainos kariai susprogdino tiltą į miestą, o paskui nustūmė įsiveržusią kariuomenę iki 100 km atgal į rytus.

Pasak JAV gynybos pareigūno, ukrainiečių pajėgos pastarosiomis dienomis bando susigrąžinti rusų užimtą teritoriją ir jos yra „galinčios ir norinčios“ tai padaryti.

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, kreipėsi į Italijos parlamentą su prašymu neleisti savo šaliai tapti Rusijos elito žaidimų aikštele, ir perspėjo, jog dėl maisto trūkumo, kurį sukėlė karas, gali kilti nauja migrantų krizė.

Mažiausiai vienas žmogus žuvo dronams atakavus Superkietųjų medžiagų institutą Kyjive.

Rusijos raketa pataikė į Pavlohrado geležinkelio stotį Dniepropetrovsko srityje ir ją sugriovė, pranešė Valentinas Rezničenko, regiono karo ir civilinės administracijos vadovas. Pasak jo, per smūgį žuvo vienas žmogus, nuo bėgių nuvažiavo 15 prekinių vagonų, sugriauta bėgių atkarpa.

Dėl blokados Chersono mieste labai trūksta maisto ir vaistų, teigia Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Vykstant karui su Ukraina Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik iškilus „egzistencinei grėsmei“, sakė  Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai.

Be to, paklaustas, ką, Vladimiro Putino manymu, jis iki šiol pasiekė Ukrainoje, D. Peskovas atsakė, kad jis dar nieko nepasiekė.

Tačiau Rusija pradėjo Mariupolio miesto apšaudymą iš Azovo jūros, naudodamasi maždaug septynių laivų grupe.

Be to, NATO mano, kad Baltarusija „netrukus“ gali prisijungti prie Rusijos karo prieš Ukrainą.

Jake'as Sullivanas, JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, informavo, kad JAV nemato jokių įrodymų, kad Kinija tiekia ginklus Rusijai.

Ketvirtadienį, kai Joe Bidenas, JAV prezidentas, Briuselyje susitiks su Europos sąjungininkais, bus paskelbta daugiau sankcijų Rusijai ir griežtinamą esamų priemonių taikymą.

Taip pat JAV turi aiškių įrodymų, kad Rusijos pajėgos „sąmoningai ir tyčia taikėsi į civilinę infrastruktūrą, ligonines, prieglobsčio vietas“, ir ketina padėti teikti įrodymus daugeliui atliekamų tyrimų dėl karo nusikaltimų, sakė gynybos pareigūnas.

Po Emmanuelio Macrono, Prancūzijos prezidento, pokalbio su V. Putinu paskelbtas pareiškimas, kuriame teigiama, kad susitarimo dėl paliaubų Ukrainoje kol kas nematyti.

Jeanas Castexas, Prancūzijos ministras pirmininkas, pranešė, kad šalis parengs būstus mažiausiai 100.000 Ukrainos pabėgėlių.  

Gibraltaras konfiskavo jachtą, priklausančią rusų oligarchui Dmitrijui Pumpianskiui, pranešė pareigūnai.

Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu iš ir į Rusiją ir Baltarusiją. Plačiau skaitykite čia.

Parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos sesijoje Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, ragino Europos Sąjungą plėsti sankcijas Rusijai, ypač – energetikoje.

2022-03-22 12–18 val. suvestinė

Pentagonas pastebi, kad Rusijos pajėgos intensyvina puolimą iš oro ir jūros. Taip Rusija stengiasi pakeisti karo Ukrainoje eigą, kur invaziją stabdo gynybos „sumanumas“. Pasak vieno aukšto rango JAV gynybos pareigūno, Kremlius „desperatiškai“ stengiasi aktyvinti kovos veiksmus, bet jo pasiųsti kariai yra „nusivylė ir suglumę“ dėl pasipriešinimo, kurį tęsia Ukrainos kariai.

Kijevas pranešė apie 5 žmonių žūtį ir 19 sužeistųjų per Ukrainos rytuose, Donecko regione, esančios Avdijivkos apšaudymą. Liudmyla Denisova, Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė, sakė, kad „miestas sulygintas su žeme“.

JAV ambasada Kyjive pranešė, kad Rusijos pajėgos „neteisėtai išvežė“ 2.389 vaikus iš rusų pajėgų užgrobtų teritorijų į Rusiją. „Tai ne pagalba. Tai – pagrobimas“, rašoma ambasados žinutėje.

ES lyderiai svarsto galimybę steigti „patikos fondą“, kuris padėtų Ukrainai atsigauti po karo, o Vokietijos finansų ministras pasiūlė sukurti tarptautinį „Maršalo planą“ Ukrainai atkurti.

Serbija atsisako įvesti sankcijas Rusijai. Narystės Europos Sąjungoje siekianti valstybė yra vienintelė Europoje, atsisakanti prisijungti prie tarptautinių sankcijų Kremliui. Serbijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Vulinas pareiškė, kad Serbija niekada „neprisijungs prie antirusiškos isterijos, per kurią vagiamas Rusijos piliečių ir Rusijos Federacijos turtas, kaip ir neuždraus Rusijos žiniasklaidos“. Jis atmetė ir Lietuvos raginimus nubausti šalis, atsisakančias prisijungti prie Rusijai taikomų sankcijų.

Italija išreiškė palaikymą Ukrainos narystei Europos Sąjungoje, išplatindama pranešimą, kuriame teigiama, kad Ukraina „herojiškai“ priešinasi Rusijos invazijai ir žadama parama šalies siekiui prisijungti prie Europos Sąjungos.

Nutraukti veiklą Rusijoje apsisprendė didžiausias Prancūzijos bankas „BNP Paribas“. Padalinys Rusijoje nustos aptarnauti šios šalies klientus kovo pabaigoje, o jokio naujos operacijos nebebus vykdomos.

Eurolyga oficialiai pašalino rusų klubus: Eurolyga priėmė sprendimą iš turnyro šalinti tris Rusijos klubus – Maskvos CSKA, Kazanės UNICS ir Sankt Peterburgo „Zenit“. 

Suomijos muitinės tarnyba sulaikė 21 jachtą, galinčią priklausyti Rusijos oligarchams, dėl karo Ukrainoje sulaukusiems Europos Sąjungos sankcijų. Jei bus įrodyta kad jachtų savininkai yra „juodajame“ sąraše, turtą įšaldys Suomijos skolų išieškojimo agentūra.

Kalinamam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui skirta dar 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę paskelbė Rusijos teismas, pripažinęs A. Navalną kaltu dėl lėšų grobstymo ir nepagarbos teismui.

Kremlius pareiškė norintis „turiningesnių“ derybų su Ukraina, pranešė Dmitrijus Peskovas, Rusijos derybininkas, sakęs, kad „vyksta tam tikras procesas“.

Rusija priėmė įstatymą dėl įkalinimo už „melagienas“ apie valstybės veiksmus užsienyje, numatantį laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę už „melagingos informacijos“ apie Rusijos veiksmus užsienyje paskelbimą.

Rusijos teismas patvirtino žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ likvidavimą. Žymiausia Rusijos teisių gynimo grupė „Memorial“ antradienį pranešė, kad šalies Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą atidėti grupės uždarymą, kol nepriimtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas.

Gitanas Nausėda, prezidentas, Vilniuje su Williamu J. Burnsu, JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu, aptarė naujausią saugumo situaciją regione, Rusijos karą Ukrainoje. Apie CŽA vadovo vizitą Vilniuje iš anksto nebuvo skelbta.

Trečiadienį dėl paramos Ukrainai ir NATO rytinio sparno stiprinimo prezidentas G. Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybą. VGT posėdis vyks prieš ketvirtadienį numatytą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Vyriausybė kuria specialius teisės aktus dėl sankcijų Lietuvoje įšaldytam Rusijos oligarchų turtui valdyti. Pasak premjerės, sprendimai gali būti įvairūs, vienas iš jų gali būti laikinasis administravimas.

Taip pat premjerė pranešė, kad „Orlen Lietuva“ artimiausiu metu ketina visiškai atsisakyti rusiškos naftos.

„Kiek žinau, įmonė yra jau labai arti tos stadijos, kada nebepirks daugiau rusiškos naftos ir nenaudos perdirbimui“, – paklausta, ar realu Lietuvai atsisakyti visų energijos išteklių iš Rusijos, žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Seimas priėmė rezoliuciją dėl energetikos išteklių importo iš Rusijos ir kitų šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą, embargo.  

Lietuva yra pasirengusi neįsileisti Rusijos laivų į Klaipėdos jūrų uostą, bet sprendimas dar yra derinamas su valstybėmis kaimynėmis, nurodė I. Šimonytė. Anot jos, būtų geriausia, kad sprendimą priimtų Europos Sąjunga, taip nebūtų arbitražo galimybės.

Kauno miesto taryba neįtraukė į darbotvarkę klausimų dėl mero Visvaldo Matijošaičio šeimos maisto gamybos verslo Rusijoje. Kauno meras žurnalistams vėliau pabrėžė nuo 2015 metų, kai buvo išrinktas meru pirmajai kadencijai, atsitraukęs nuo verslų ir dėl jų sprendimų nepriimantis.

„Labai sudėtinga. O kaip jūs įsivaizduojate – aš kartais ir bijau užeiti pas juos ir kalbėtis. Nepatarsiu aš, ką jiems daryti. Jie tikrai geriau žino. O uždarymas nėra lengvas procesas“, – žurnalistams po tarybos posėdžio sakė Kauno meras.

2022-03-22 suvestinė iki 12 val.

Iš Ukrainos jau pasitraukė per 3,5 mln. karo pabėgėlių, antradienį informavo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR). Lietuvoje jau registravosi daugiau nei 26.000 karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 11.700 iš jų – nepilnamečiai.

Jungtinės Karalystės (JK) Gynybos ministerija antradienį teigia, kad Rusijos pajėgos „įstrigo vietoje“, nes pasiekė ribotų laimėjimų: Ukrainos pajėgos toliau „atremia“ Rusijos bandymus užimti pietinį Mariupolio uostamiestį – vieną iš miestų, dėl kurių vyksta įnirtingiausi mūšiai šiame kare.

Antradienį iš Mariupolio į Zaporižę bus atidaryti trys humanitariniai koridoriai gyventojams evakuoti, pranešė Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk.

Ukraina praneša, kad Rusijos pajėgos turi šaudmenų ir maisto atsargų ne daugiau kaip trims dienoms. Panaši situacija yra ir su degalais, teigiama antradienio ryto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

JAV prezidentas Joe Bidenas teigė manantis, kad Vladimiras Putinas Ukrainoje „priremtas prie sienos“, todėl didėja tikimybė, kad jis gali panaudoti cheminį ar biologinį ginklą. JAV prezidentas pirmadienį pareiškė manantis, kad Rusija rengia naujas „klaidingos vėliavos“ operacijas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad pavyko iš Rusijos okupantų išlaisvinti Makarivo miestelį, esantį Kyjivo srityje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariai užėmė „sausumos koridorių“ į Krymo pusiasalį ir užblokavo Ukrainos prieigą prie Azovo jūros, tačiau Ukrainos kariuomenė atnaujintoje informacijoje nurodė, kad Rusijos pajėgos prarado „puolamąjį potencialą“ ir yra priverstos kviesti pastiprinimą iš visos Rusijos.

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas planuoja vizitą į Kijevą. Izraelio žiniasklaida praneša, kad jis paprašė saugumo tarnybų užsiimti jo vizito į Kyjivą rengimu deryboms dėl paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos.

Pasikeitė suomių požiūris į NATO: 64% suomių palaiko prisijungimą prie Aljanso, rodo naujausia visuomenės apklausa, kurią paskelbė „Helsingin Sanomat“. Iki Rusijos pradėto karo Ukrainoje maždaug tokia pati gyventojų dalis buvo prieš Suomijos narystę Aljanse. Sausį prieš narystę NATO pasisakė 51% apklaustųjų.

Ukrainos nacionalinis bankas paskelbė paskolų atostogas – jos galios karo padėties metu ir 30 dienų ją atšauks. Bankas paaiškino, jog nuo šiol skolinių įsipareigojimų nevykdymo atveju paskolos gavėjas turėtų būti atleidžiamas nuo pareigos mokėti kreditoriui delspinigius, baudas ir kitus paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, tačiau paskolos palūkanas bus privalu sumokėti.

Japonija antradienį pareiškė griežtą protestą Rusijai dėl jos sprendimo trauktis iš derybų dėl oficialios Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties pasirašymo. Šį sprendimą Maskva priėmė Japonijai kartu su Didžiojo septyneto (G-7) partnerėmis ėmus spausti ją dėl karo Ukrainoje ir paskelbus sankcijas Rusijos finansų įstaigoms ir mikroschemų eksportui.

Karas Ukrainoje ir tarptautinės sankcijos Rusijai bei jos sąjungininkei Baltarusijai dar labiau padidins ir taip jau didelę infliaciją Baltijos valstybėse, teigia tarptautinės reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ekspertai.

Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui priklausanti prabangi superjachta prisišvartavo Turkijoje, neprisijungusioje prie Europos sankcijų Maskvai, kurių taikiniais tapo ir Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas bei kiti rusų oligarchai.    

2022-03-21 18–23 val. suvestinė

Ukrainos ir Rusijos derybų kompromisai bus sprendžiami visuotiniame Ukrainos referendume, teigia Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. Sprendimai susiję tiek su saugumo garantijomis, tiek su okupuotomis Donecko, Luhansko ir Krymo teritorijomis.

Taip pat, V. Zelenskio teigimu, Maskva nori, kad Ukraina „perduotų“ jai Charkivą, Mariupolį ir Kyjivą, bet su tuo negali sutikti „nei tų miestų žmonės, nei aš, kaip prezidentas“. Jis pareiškė, kad Ukraina negali įvykdyti „Rusijos ultimatumų“ ir apkaltino Maskvą siekiant „sunaikinti“ jo šalį.

Donecko regione esantis Ukrainos kontroliuojamas Avdijivkos miestas nukentėjo nuo Rusijos atakų, kurių metu žuvo vienas žmogus, du buvo sužeisti, o gaisrai užfiksuoti 15 vietų, teigia Pavlo Kyrylenko, regiono kariuomenės vadas.

Ukrainos valstybinė specialiųjų komunikacijų ir informacijos apsaugos tarnyba pranešė, kad Rusija atakavo 135 ligonines visoje šalyje, iš kurių sunaikintos devynios, ir 43 greitosios pagalbos automobilius. 

Dėl Rusijos apšaudymų žuvo 21 Ukrainos gelbėtojas, o 47 buvo sužeisti, sakė Romanas Prymušas, Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovo pavaduotojas. Jis aiškino, kad medžiaga apie kiekvieną iš jų perduodama institucijoms, kurios pateiks teisinį tokių veiksmų įvertinimą, nustatys su jais susijusius kaltininkus.

Užfiksuoti šeši atvejai, kai Rusijos pajėgos sulaikė Ukrainos vietos pareigūnus ir kaimų vadovus.

Rusija pareiškė, kad dėl griežtos Tokijo reakcijos į Maskvos karą Ukrainoje atsisako derybų su Japonija dėl oficialios Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties pasirašymo.

Europos Sąjunga pritarė naujai gynybos strategijai, numatančiai 5.000 karių greitojo reagavimo pajėgų įkūrimą. Plačiau skaitykite čia.

Joe Bidenas, JAV Prezidentas, pokalbyje su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku, Italijos premjeru, Vokietijos kancleriu ir Prancūzijos prezidentu aptarė „savo rimtą susirūpinimą dėl žiaurios Rusijos taktikos Ukrainoje, įskaitant išpuolius prieš civilius gyventojus“.

Planuojama, kad vėliau šią savaitę J. Bidenas vyks į Europą, kur Briuselyje susitiks su NATO, ES ir Didžiojo septyneto sąjungininkais, o penktadienį Varšuvoje vyks dvišalis susitikimas su Andrzejumi Duda, Lenkijos prezidentu.

JAV prezidentas taip pat perspėjo JAV įmones „nedelsiant“ pasirengti apsisaugoti nuo galimų Rusijos kibernetinių atakų.

JAV siunčia dalį sovietų gamybos priešlėktuvinės gynybos įrangos, kurią slapta įsigijo prieš kelis dešimtmečius, kad sustiprintų Ukrainos kariuomenę, siekiančią atremti Rusijos oro ir raketų atakas, pranešė JAV pareigūnai. Šios sistemos, tarp kurių yra ir SA-8, gerai pažįstamos Ukrainos kariuomenei, kuri tokio tipo įrangą paveldėjo po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

BBC sudarė 557 patvirtintų žuvusių rusų karių sąrašą. Jis sudarytas tik iš pranešimų, kuriuose pateikiama konkreti informacija apie asmens žūtį, įskaitant vardą, pavardę ir laipsnį. Sąraše yra vienas generolas, septyni pulkininkai, vienas pirmojo rango jūrų kapitonas, devyni pulkininkai leitenantai, 20 majorų ir 70 jaunesniųjų karininkų. Likusieji yra seržantai arba eiliniai.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) artėja prie susitarimo dėl branduolinių objektų Ukrainoje saugumo užtikrinimo. Kai tik bus susitarta dėl sistemos, planuojama siųsti TATENA ekspertus į Ukrainą, kurie pateiktų objektyvią informaciją, kas vyksta, bei atgrasytų nuo naujų pavojingų situacijų.

Keli šimtai kauniečių susirinko prie Kauno miesto savivaldybės išreikšti protestą dėl „Vičiūnų“ verslo, tebetęsiančio veiklą Rusijoje. Plačiau skaitykite čia.

2022-03-21 12–18 val. suvestinė

Odesos valdžia apkaltino Rusijos pajėgas pirmadienį smogus šiam Juodosios jūros uostamiesčiui ir sugriovus civilių gyventojų namų.

Bombos Mariupolyje krenta kas 10 minučių, apšaudoma iš laivų, praneša Sviatoslavas Palamaras, Nacionalinės gvardijos „Azov“ dalinio kapitonas.

Būrys ukrainiečių susirinko protestuoti prieš Rusijos pajėgų okupaciją. Į taikų mitingą Rusijos pajėgos atsakė granatomis ir šūviais į žmonės.

Įvairiuose Ukrainos miestuose vėl girdimos oro pavojaus sirenos. Tokie pranešimai skelbiami iš Kyjivo, Kryvyj Rihų, Čerkasų ir kitų miestų.

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, paragino Kiniją atlikti „svarbų vaidmenį“ siekiant išspręsti Kyjivo ir Maskvos konfliktą. „Mes pritariame Pekino pozicijai, kad reikia rasti politinį sprendinį karui prieš Ukrainą (užbaigti) ir raginame Kiniją, kaip pasaulinę galią, atlikti svarbų vaidmenį šiame siekyje“, – parašė D. Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko beveik 3,5 mln. žmonių.

Ilgiausias istorijoje atostogas patiriančioje Maskvos biržoje atnaujinta prekyba Rusijos iždo obligacijomis, kurioje išsyk atspindėta neigiama šalies finansų padėtis. 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas išsyk šoktelėjo iki 19,7%,  vėliau sumažėjo iki 13%. Plačiau skaitykite čia.

Maskvos teismas uždraudė socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ kaip „ekstremistines“ organizacijas, pareigūnams apkaltinus JAV technologijų milžinę „Meta“ toleruojant „rusofobiją“, Ukrainoje tęsiantis Rusijos sukeltam karui. Plačiau skaitykite čia.

Rusija turi daug cukraus ir grikių, pareiškė Viktorija Abramčenko, vyriausybės pirmininko pavaduotoja, ragindama visuomenę nepanikuoti ir nepulti kaupti atsargų.

Rusija iškvietė JAV ambasadorių ir įteikė notą, protestuodama prieš Joe Bideno, JAV prezidento, pareiškimą, kad Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, yra „karo nusikaltėlis“.

Vokietija, siekianti mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, pasiekė ilgalaikį susitarimą su Kataru dėl suskystinių gamtinių dujų tiekimo.

Europos Sąjunga turi pritarti naujai gynybos strategijai, numatančiai didinti Bendrijos galimybes veikti, įskaitant 5.000 karių greitojo reagavimo pajėgų sukūrimą. Jau dvejus metus rengtas planas paskutinę minutę buvo perrašytas skiriant daugiau dėmesio Rusijos keliamai grėsmei po jos įsiveržimo į Ukrainą.

Bendrijai diskutuojant dėl tolesnių sankcijų Maskvai, Josepas Borrellis, Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas, pasmerkė Rusijos puolimą prieš Ukrainos Mariupolio uostamiestį kaip „didžiulį karo nusikaltimą“.

Vilniuje susitikę Lietuvos ir Nyderlandų ministrai pirmininkai Ingrida Šimonytė ir Markas Rutte aptarė Vakarų paramą Rusijos užpultai Ukrainai, tolesnes sankcijas agresorėms bei saugumo situaciją.

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas ir Justinas Urbanavičius lankosi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, aptarė paramą Rusijos invaziją patiriančiai valstybei.

Mokyklose jau registravosi ketvirtadalis iš Ukrainos dėl karo į Lietuvą pasitraukusių vaikų, beveik pusė jau pradėjusiųjų mokslus registravosi į lietuviškas klases.

2022-03-21 suvestinė iki 12 val.

Naktį Kyjive griaudėjo sprogimai. Po apšaudymų Podolsko rajone užsidegė prekybos centras ir automobilių stovėjimo aikštelė. Dabartiniais duomenimis, žuvo keturi žmonės ir vienas sužeistas.

Sumų priemiestyje esančioje chemijos pramonės gamykloje įvyko amoniako nuotėkis. Pačiam miestui pavojaus nekilo, nes vėjas pūtė ne į jo pusę. Vėliau pranešta ir apie nuotėkio likvidavimą.

Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos vaizdo formatu tęsis pirmadienį.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį lankysis Lenkijoje. Jis Varšuvoje susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda ir aptars humanitarinį atsaką karui Ukrainoje.

Ukraina atmetė Rusijos gynybos ministerijos ultimatumą perduoti apsiausto Mariupolio valdymą.

JAV nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas tarptautinės ekonomikos reikalams Daleepas Singhas pareiškė, kad JAV gali dar labiau išplėsti sankcijas Rusijai – pritaikyti jas didesniam skaičiui bankų, taip pat sektoriams, kurių sankcijos dar nepalietė.

Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iki kovo 19 d. (imtinai) šalyje žuvo 902 civiliai, sužeista 1.459. Tai tėra patvirtintų mirčių skaičius, tačiau tikrasis gali būti gerokai didesnis.

Europos Sąjungos vyriausybės svarstys, ar įvesti naftos embargą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Pirmadienį Rusijos pajėgos surengė dvi raketų atakas prieš karinį poligoną Rivnės regione.

Ukrainos pajėgos pirmadienį ryte pranešė, kad per pastarąją parą joms pavyko numušti vieną Rusijos lėktuvą, dvi sparnuotąsias raketas ir keturis nepilotuojamus orlaivius. Taip pat pranešama, kad pavyko sunaikinti Rusijos bazę, kurioje saugota amunicija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai sekmadienį pasiūlė, kad Jeruzalėje galėtų vykti jo ir Vladimiro Putino taikos derybos, dar kartą mėgindamas organizuoti susitikimą su savo kolega iš Rusijos.

Sekmadienį vakare Rusijos pajėgoms apšaudžius Kyjivo Podolskio rajoną, žuvo, remiantis pirmadienio 9:30 val. duomenimis, aštuoni žmonės. Ukrainos teisėsaugos institucijų teigimu, apšaudymo metu buvo panaudotos tarptautinės teisės draudžiamos karinės priemonės.

Latvijos vyriausybė planuoja priimti sprendimą uždrausti Rusijos laivams įplaukti į Latvijos uostus, pirmadienį sakė susisiekimo ministras Talis Linkaitis. Susisiekimo ministerija ragino šalies uostų administracijas, kad jos neleistų įplaukti su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams, tačiau uostai į tokį raginimą nekreipia dėmesio, pripažino ministras.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sukritikavus „Nestle“ dėl toliau vykdomos įprastos veiklos Rusijoje, Šveicarijos maisto milžinė sekmadienį tvirtino negaunanti jokio pelno Rusijoje.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai ir Rusijai Lietuvoje jau įšaldyta per 13 mln. Eur vertės lėšų bei kito turto, skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

2022-03-20 18–23 val. suvestinė

Sekmadienį iš 7 humanitarinių koridorių veikė 4. Iš viso buvo evakuoti 7.295 žmonės. 3.985 žmonės evakuoti iš Mariupolio į Zaporižę, praneša „Unian“.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sekmadienį telefonu kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pažadėjo tęsti karinę paramą Ukrainai.

Rusija tęsia sekmadienį Mariupolio bombardavimą. Pavlo Kyrylenko, Donecko srities gubernatorius, BBC sakė, kad vykdomi oro antskrydžiai, kovos vyksta pačiame mieste, buvo apšaudyti civiliai gyventojai, padėję vykdyti žmonių evakuaciją.

Didžiausia pasaulyje komponentų transporto priemonėms tiekėja – Vokietijos „Bosch“ pranešė stabdanti sunkvežimių dalių tiekimą užsakovams Rusijoje po Ukrainos pareiškimų, kad „Bosch“ gaminių rasta Rusijos okupantų karinėse transporto priemonėse. „Bosch“ taip pat pranešė stabdanti kelių savo gamyklų Rusijoje veiklą, kuriose gaminamos dalys automobiliams bei plataus vartojimo prekės.

Bulgarijos vyriausybė pareiškė, jog dėl Rusijos karinės agresijos prieš kaimyninę Ukrainą neketina pratęsti ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties su „Gazprom“, kuri baigs galioti šių metų pabaigoje. 

Kinijos ambasadorius JAV Qin Gangas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis nesiunčia ginklų Rusijai karui Ukrainoje. Sekmadienį CBS paklaustas, ar Kinija gali padėti Rusijai finansiškai ar ginklais, ambasadorius Qin Gangas kalbėjo apie dabartį, sakydamas: „Esama dezinformacijos apie tai, kad Kinija teikia karinę pagalbą Rusijai. Mes tai atmetame“. 

Ukrainoje nukautas Rusijos Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas Andrejus Palijus, skelbia „The Guardian“. Jo žūtį patvirtino ir Rusija. Nurodoma, kad jis žuvo per mūšius Mariupolio regione.

Sekmadienį Černobylio atominėje elektrinėje pavyko pakeisti dalį jos darbuotojų. „Unian“ praneša, kad į Černobylio AE išvyko 46 darbuotojai savanoriai. Valstybės įmonė „Černobylio AE“ pranešė, kad pavyko išvesti 64 žmones, kurie elektrinėje buvo beveik 600 valandų. Rusijos pajėgos užėmė Černobylio AE vasario 24 d.

Prancūzija paskelbė įšaldžiusi rusų oligarchų turto už 850 mln. Eur. Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as pranešė, kad įšaldyta 150 mln. Eur asmenų sąskaitose, kredito linijų, 539 mln. Eur vertės nekilnojamojo turto Prancūzijos teritorijoje, apribotos teisės naudotis dviem jachtomis, kurių vertė siekia 150 mln. Eur.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį kreipdamasis į Izraelio parlamentą, paragino Izraelį atsisakyti pastangų išlaikyti neutralumą Rusijos invazijos fone, sakydamas, kad atėjo laikas žydų valstybei tvirtai paremti jo šalį. Šią tiesioginę transliaciją bandyta sutrikdyti kibernetinėmis atakomis.

Sekmadienį Kijeve, per Rusijos ataką prie daugiabučio sprogus sviediniui, meras Vitalijus Kličko socialiniame tinkle „Telegram“ teigė, kad „per priešo antskrydžius“ buvo sužeisti penki žmonės, iš kurių du buvo nuvežti į ligoninę. 

2022-03-20 12–18 val. suvestinė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį interviu CNN sakė, kad yra pasirengęs deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau įspėjo, kad jeigu bet kokie bandymai derėtis žlugs, tai gali reikšti, kad kova tarp dviejų šalių nuvestų į trečiąjį pasaulinį karą.

Jis taip pat pažymėjo, kad jeigu Ukraina būtų NATO narė, karas nebūtų prasidėjęs.

Ukrainos gynybos ministerija praneša užfiksavusi ženklų, kad  Baltarusijos pajėgos ruošiasi tiesioginei invazijai į Ukrainą.

Nuo šeštadienio vidurnakčio Ukrainoje nužudyta mažiausiai 902 civiliai, 1.459 gyventojai buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Jungtinių tautų Žmogaus teisių biuras.

Ukrainoje prezidento pasirašytu įstatymu karo padėtis pratęsiama 30 dienų – iki kovo 26 d.

Į Slovakiją atvyko pirmieji tarptautiniai NATO daliniai su „Patriot“ oro gynybos sistemomis. Vokietija ir Nyderlandai sutiko atsiųsti karių ir „Patriot“ sistemų į Slovakiją. Jie yra dalis iš 2.100 karių iš kelių NATO šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, kurie Slovakijoje suformuos kovinę grupę, Aljansui stiprinant savo rytinio flango gynybą.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, dalyvavęs Antalijoje vykusiose Ukrainos ir Rusijos derybose, teigia, kad Maskva ir Kijevas artėja prie susitarimo.

Luhansko karinės civilinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus tinkle „Telegram“ pranešė, apie senelių globos namų Rytų Ukrainos Kreminos mieste apšaudymą. Pranešta, kad Rusijos pajėgos „ciniškai ir sąmoningai“ paleido ugnį, per kurią žuvo 56 globos namų gyventojai, o 15 išgyvenusiųjų okupantai pagrobė.

Ukrainos generalinis štabas skaičiuoja, kad per 25 dienas trukusius mūšius žuvo 14.700 Rusijos karių. Taip pat sunaikinta labai daug Rusijos karinės technikos, įskaitant 476 tankus, daugiau kaip 200 naikintuvų, sraigtasparnių ir bepiločių orlaivių, apie 1.487 šarvuočius.

Iš savo namų Ukrainoje dėl Rusijos pradėto karo jau pabėgo 10 mln. žmonių, sekmadienį pareiškė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas.

UNICEF duomenimis, pabėgėliais dėl Rusijos karo Ukrainoje tapo mažiausiai 1,5 mln. vaikų, dar 3,3 mln. nepilnamečių šiuo metu yra priversti palikti savo namus. Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios žuvo mažiausiai 150 vaikų ir 160 buvo sužeista.

Popiežius Pranciškus sekmadienį dar kartą paragino baigti karą. Rusijos pradėtą karą jis pavadino nepateisinamomis „beprasmėmis žudynėmis“ ir dar kartą paprašė valstybių vadovų jas sustabdyti.

Trys žydų kilmės oligarchai, įtariami ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – Michailas Fridmanas, Piotras Avenas ir Germanas Chanas – pasitraukė iš stambios projektus Izraelyje finansuojančios filantropinės grupės „Genesis Philanthropy Group“ (GPG), nes jiems gresia sankcijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Organizacija

Lietuvos Seimo nariai siūlo embargą Rusijos rėmėjų naftai ir dujoms: pusšimtis parlamentarų Seimui siūlo priimti rezoliuciją dėl energetikos išteklių embargo iš šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą. Dokumentą inicijuoja visoms parlamentinėms partijoms priklausantys parlamentarai.

2022-03-20 suvestinė iki 12 val.

Ukrainos prezidentas paskelbė apie 11 šalies politinių partijų, tarp kurių yra kaltinamų ryšiais su Rusijos valstybe, veiklos apribojimus.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denysenka, kurį citavo „Associated Press“, per televiziją pranešė, kad „Viena didžiausių metalurgijos gamyklų Europoje yra sunaikinta“. Gamyklos „Azovstal“ generalinis direktorius „Telegram“ pranešė, kad gamykla nukentėjo, tačiau nenurodė žalos masto.

Įsigaliojus naujoms sankcijoms dėl invazijos į Ukrainą, Australija uždraudė aliuminio oksido ir aliuminio rūdos, įskaitant boksitą, eksportą į Rusiją.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė, kad „laikas parodys, jog Kinijos pozicija dėl karo Ukrainoje yra teisingoje istorijos pusėje“.

Rusija prieš Ukrainą dar kartą paleido hipergarsines raketas. Pasak Maskvos, buvo sunaikinta degalų bazė pietinėje Ukrainos dalyje.

Tikėtina, kad Rusija, puldama miestų teritorijas, ir toliau naudos didelę jėgą, „nes sieks apriboti ir taip didelius savo nuostolius“, teigiama naujausiame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos vertinime.

Mariupolio miesto pareigūnai apkaltino Rusiją, kad per pastarąją savaitę tūkstančiai vietos gyventojų prieš jų valią buvo išvežti per sieną.

Rusijos pajėgos bombardavo Mariupolio meno mokyklą, kurioje prieglobstį buvo radę 400 gyventojų, pranešė miesto taryba.

Lietuvoje jau registravosi 23.718 karo pabėgėliai iš Ukrainos, daugiau nei 10.300 jų – nepilnamečiai, skelbia Statistikos departamentas.

Rusijos ambasados Vilniuje tvora sekmadienio naktį apipilta dažais, ant jos taip pat buvo užrašytas šūkis SLAVA UKRAINI.

2022-03-19 18–23 val. suvestinė

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Ukraina humanitariniais koridoriais iš fronto zonų evakavo 190.000 civilių gyventojų, praneša „Reuters“.

Okupantai kelis tūkstančius Mariupolio gyventojų jėga išvežė į Rusijos Federacijos teritoriją, praneša „unian.net“. Mariupolio miesto tarybos duomenimis, per pastarąją savaitę į Rusiją išvežta keli tūkstančiai Mariupolio gyventojų.

Valstybinė Ukrainos geležinkelių transporto akcinė bendrovė „Ukrzaliznycia“ pranešė, kad nebėra geležinkelio susisiekimo tarp Ukrainos ir Baltarusijos, skelbia  „unian.net“.

JAV pareigūnai CNN patvirtino, kad Rusija aną savaitę prieš Ukrainą paleido hipergarsines raketas – tai buvo pirmas žinomas tokių raketų panaudojimas kovoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį supeikė veiklą Rusijoje tęsiančias įmones, įskaitant šveicarų maisto gigantą „Nestle“, kad nepaiso „žūstančių mūsų vaikų“.

R. T. Erdoganas pasiūlė V. Putinui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atvykti į Turkiją ir čia surengti derybas dėl karo nutraukimo, šeštadienį paskelbtame interviu Turkijos laikraščiui „Hurriyet“ sakė Turkijos prezidento atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas.

Lietuvos kariuomenė pirks lazerinę šaulių mokymo sistemą.

Specialistai sako, kad verslui ėmus vengti ryšių su Rusija kruiziniai laivai ketina aplenkti Sankt Peterburgo uostą ir Klaipėda jų gali sulaukti daugiau.

2022-03-19 12–18 val. suvestinė

Iki šiol tarp Ukrainos ir Rusijos susitarta dėl devynių humanitarinių koridorių, įskaitant koridorių iš Mariupolio, praneša „unian.net“ su prierašu: „Tikėkimės, kad tai apsieis be provokacijų“.

Pasak miesto mero, Mariupolio centre vykstantys gatvių mūšiai trukdo išgelbėti šimtus civilių, kurie po rusų bombardavimo įstrigo teatro rūsyje.

Rusijos pajėgoms apšaudžius ukrainiečių kareivines pietiniame Mykolajivo mieste žuvo dešimtys karių, šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė liudininkai.

Pagalbos agentūros negali pasiekti žmonių, įstrigusių Rusijos pajėgų apsuptuose Ukrainos miestuose, ir jiems pristatyti paramą, pranešė JT Pasaulio maisto programa.

Taikos derybos karui Ukrainoje užbaigti gali būti „dūmų uždanga“ radikalesniems Rusijos kariniams manevrams, šeštadienį įspėjo britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. 

Aktyvistai Kazachstane pranešė, kad jiems nebuvo leista surengti protesto akcijos prieš Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, praneša agentūra AFP.

Lenkija pasiūlė Europos Sąjungai visiškai uždrausti prekybą su Rusija, pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, praneša „Reuters“.

Dauguma nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų Lietuvoje renkasi mokyklas, kuriose mokoma rusų kalba, rodo trijų šalies didžiausių miestų duomenys.

2022-03-19 07–12 val. suvestinė

Britų žvalgyba paskelbė naują pranešimą apie karą Ukrainoje. Jame pažymima, kad Rusija nepasiekė savo pirminių tikslų ir dabar keičia karinę strategiją. Dabar priešas bandys išsekinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir apskritai visus ukrainiečius. Greičiausiai sustiprės taikių miestų bombardavimas, o tai lems dar didesnį aukų skaičių ir gilesnę humanitarinę krizę.

Pasak „unian.net“, britų žvalgybos pranešime, be kitų, vardijamos tokios išvados: Rusijos armija labiausiai susieta su kelių tinklu ir demonstruoja nenorą atlikti manevrus toliau nuo jo, todėl ukrainiečių karių sunaikinti tiltų gerokai sulėtino priešo veržimąsi; Rusija negali perimti Ukrainos oro erdvės, o tai labai apriboja priešo aviaciją atliekant manevrus; Ukrainos ginkluotosios pajėgos savo taktikoje sumaniai panaudojo silpną Rusijos armijos manevringumą. Tai leido sustabdyti priešą ir padaryti jam didelių nuostolių. 

Iš vieno Černigovo namų griuvėsių Ukrainos gelbėtojai išnešė dviejų 7 -erių metų dvynių – berniuko ir mergaitės – kūnus, pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra. Mykolajivo srityje per minos sprogimą žuvo 16-metis paauglys. Skelbiama, jog per Rusijos invaziją į Ukrainą jau žuvo 112 vaikų. Vakar jie buvo apraudoti centrinėje Lvivo aikštėje. 

Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad penktadienį Ukrainos vakaruose pirmą kartą panaudojo savo naujausias hipergarsines raketas „Kinžal“. „Aviacinių raketų sistema „Kinžal“ hipergarsinėmis aerobalistinėmis raketomis sunaikino didelį požeminį sandėlį su raketomis ir aviacijos amunicija“ Deliatyno kaime Ivano Frankivsko regione, sakoma ministerijos šeštadienio pareiškime.

Mariupolio meras britų transliuotojui BBC patvirtino, kad susišaudymai pasiekė miesto centrą

Kyjivo meras Vitalijus Kličko toliau kaltina Rusiją melu: „Rusijos Federacija meluoja teigdama, kad puola tik karinius objektus, bet ir miestus su gyventojais, – sako V. Kličko. – Tokių miestų kaip Irpinė, Buča ar Borodianka nebėra.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį vėl paragino Maskvą derėtis. „Laikas susitikti, kalbėtis, laikas atstatyti teritorinį vientisumą ir teisingumą Ukrainai“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“. – Antraip Rusijos nuostoliai bus tokie, kad neatsigaus kelios kartos.“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad vakar, kovo 19 d., Ukrainos kariuomenė numušė 2 Rusijos lėktuvus, 3 sraigtasparnius, 3 UAV ir 4 sparnuotąsias raketas. Pranešama ir apie vieno iš Rusijos armijos vadų žūtį. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, dėl artilerijos smūgio žuvo generolas leitenantas Andrejus Mordvichevas, Pietų karinės apygardos 8-osios jungtinės ginkluotės armijos vadas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas neatmeta, kad Rusijoje prasidės atvira mobilizacija karui Ukrainoje tęsti, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko paskyra.

2022-03-18 18–23 val. suvestinė

Apgultame Mariupolio mieste per Rusijos smūgį teatrui, kur slėpėsi civiliai gyventojai, buvo sunkiai sužeistas vienas žmogus, bet niekas nežuvo, pranešė miesto taryba.

Vadymas Boičenko, Mariupolio meras, praneša, kad mūšiai gatvėse pasiekė miesto centrą. Jis sako, kad daugiau nei 80% gyvenamųjų pastatų yra apgadinti arba sunaikinti, o 30% neįmanoma atkurti.

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, sako kalbėjęs su Ursula von der Leyen, Europos Komisijos vadove, bei tikina gavęs jos pažadą, kad bus sprendžiamas klausimas dėl spartesnio Ukrainos priėmimo į Europos Sąjungą (ES). 

Vladimiras Medinskis, Rusijos derybininkas, teigia, kad Maskva ir Kijevas yra „pusiaukelėje“, kad susitartų dėl Ukrainos „demilitarizavimo“. Jis teigė, kad šalių požiūriai požiūriai labiausiai sutampa dėl Ukrainos neutralumo ir atsisakymo prisijungti prie NATO.

Tačiau Michailo Podoliakas, Ukrainos derybininkas, patikino, kad Rusijos pusės pareiškimai yra tik jų pozicijos, kuriais bandoma sukelti įtampą žiniasklaidoje, o konkrečių susitarimų nėra.  

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad penktadienį 9.145 žmonės pabėgo humanitariniais koridoriais iš Rusijos pajėgų apsuptų šalies miestų.

Rusijos pajėgos Ukrainoje „daugiausia sustojusios“, tačiau vis dar turi apie 90% „surinktos kovinės galios“, sako aukštas JAV gynybos pareigūnas. Jo teigimu, Rusijos pajėgos nepadarė „reikšmingos pažangos“ Kyjivo link.

V. Medinskis, taip pat sako, kad abiejų šalių prezidentų susitikimas tikėtinas tik tada, kai bus parengta galutinė sutartis.

Joe Bidenas, JAV prezidentas, pokalbio su Xi Jinpingu, Kinijos prezidentu, metu įvardijo, kokios pasekmės lauks Kinijos, jei ji teiks materialinę pagalbą Rusijai. Plačiau skaitykite čia.

Prasidėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tyrimas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įvykdytų Rusijos sukeltame kare Ukrainoje. Jei ESBO nustatys karo nusikaltimus ir nusikaltimų žmoniškumui atvejų, ji neturi įgaliojimų teisiškai bausti Rusijos. Tačiau surinkti faktai gali būti perduoti kitoms institucijoms, kurios gali tai daryti.

Šveicarija prisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų prabangos prekių eksportui į Rusiją, įvestų dėl Kremliaus karo Ukrainoje. Plačiau skaitykite čia

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, per daugiau nei valandą trukusį pokalbį su Vladimiru Putinu išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Ukrainos Mariupolio likimo ir paragino „nutraukti apgultį bei užtikrinti humanitarinę prieigą“ prie miesto.

Lenkija kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime planuoja pateikti pasiūlymą dėl taikos palaikymo misijos Ukrainoje.

Lietuva, Latvija ir Estija išplatino du bendrus pareiškimus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą. Plačiau skaitykite čia.

2022-03-18 12–18 val. suvestinė

Rusija chaotiškai apšaudo Kyjivo gyvenamuosius rajonus, pranešė Mykola Povoroznykas, Ukrainos sostinės administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas. Jis pažymėjo, kad apšaudymas vyksta beveik visame mieste, t. y. kairiajame ir dešiniajame krantuose.

Liudmyla Denisova, Ukrainos žmogaus teisių komisarė, pranešė, kad iš Mariupolio dramos teatro, į kurį trečiadienį smogė Rusijos aviacija, griuvėsių iki šiol išgelbėta 130 žmonių. 

Jau apie 1.000 Mariupolio gyventojų išvyko į Berdianską, o 500 iš Berdiansko į Zaporožę.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras (UHCHR) pranešė, kad nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 816 civilių, o 1.333 buvo sužeisti. JT duomenimis, iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 3,27 mln. pabėgėlių, iš jų daugiau kaip 2 mln. kirto Lenkijos sieną.

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, per pokalbį telefonu Olafui Scholzui, Vokietijos kancleriui, pasakė, kad Kyjivas esą „bando vilkinti taikos derybas“ su Rusija, tačiau Maskva vis dar nori tęsti derybas.

Maskvos Lužnikų stadione vyko prokremliškas mitingas, skirtas aštuntosioms Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos metinėms paminėti.

Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, pareiškė, kad bet kokios į Ukrainą įvežamos ginklų siuntos bus „teisėtas“ Rusijos taikinys, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Xi Jinpingas, Kinijos prezidentas, penktadienio rytą vaizdo skambučiu JAV prezidentui Joe Bidenui pasakė, kad konfliktas ir konfrontacija niekam nenaudingi, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, pranešė, kad kalbėjosi su Josepu Borrelliu, ES užsienio politikos vadovu, dėl tolesnio ES sankcijų Rusijai priemonių rinkinio.

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, dabartinis Didžiojo septyneto (G-7) pirmininkas, pakvietė G-7 šalių lyderius į susitikimą dėl Ukrainos, vyksiantį kitą savaitę per ES ir NATO viršūnių susitikimus.

Lietuva iš šalies išsiunčia keturis Rusijos diplomatus, paskelbusi juos nepageidaujamais asmenimis. Latvija taip pat paskelbė, kad išsiunčia tris Rusijos diplomatus.

Lietuvos muitinė riboja eurų išvežimą į Rusiją ir Baltarusiją. Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims draudžiama parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti euro banknotus į Rusiją ir Baltarusiją net ir pateikus grynųjų pinigų deklaraciją.

Ukrainiečių vaikams Lietuvos mokyklose numatyta apie 30.000 vietų. Šiuo metu į šalį atvyko per 8.000 nepilnamečių.

2022-03-18 iki 12 val. suvestinė

Mariupolyje slėptuvėje po subombarduotu Dramos teatru liko ne mažiau nei 1.300 žmonių, teatro griuvėsių niekas nevalo, todėl žmonės negali iš išeiti, socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį paskelbė vietos atstovas parlamente Serhijus Taruta. Gelbėjimo darbus atlikti trukdo tebesitęsiantis Rusijos pajėgų artilerijos apšaudymas.

Rusija atšaukė penktadienį planuotą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos balsavimą dėl „humanitarinės“ rezoliucijos Ukrainoje, nesulaukusi paramos iš artimiausių savo sąjungininkių, pranešė diplomatai.

Oro pavojaus sirenos penktadienį ryte buvo girdimos virtinėje Vakarų Ukrainos miestų, praneša „Ukrinform“.

Rusijos pajėgos smogė teritorijoms Ukrainos vakarinio Lvivo oro uosto apylinkėse, pranešė miesto meras Andrijus Sadovas.

Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius teigia, kad dėl dažno ir plataus masto Rusijos pajėgų apšaudymo neįmanoma saugiai evakuoti civilių gyventojų iš fronto linijoje esančių miestų ir kaimų, praneša „The Guardian“.

Apie 1.000 žmonių naktį į penktadienį buvo evakuoti iš Kyjivo apskrities. Jie buvo išvežti autobusais ir lengvaisiais automobiliais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs dėkingas JAV prezidentui Joe Bidenui už papildomą karinę pagalbą, tačiau sakė nenurodysiantis, kokia konkrečiai parama bus įtraukta į naująjį paketą, nes nenori, kad apie tai žinotų Rusija.

Ukrainos Gynybos ministerija paviešino savo skaičius apie priešo patirtus nuostolius nuo invazijos pradžios. Anot ministerijos pranešimo, Rusija jau neteko 14.200 karių.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovas Eduardas Basurinas Kremliaus propagandinei naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad Rusija įveda neskraidymo zoną virš Donbaso regiono Ukrainos rytuose.

ES smerkia Rusijos Ukrainoje įvykdytus „sunkius pažeidimus ir karo nusikaltimus“, pareiškė Josepas Borrellis, Bendrijos užsienio politikos vadovas.

Australija ir Japonija nusprendė dar labiau sugriežtinti Rusijai dėl jos karo Ukrainoje taikomas sankcijas.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį rengiasi pokalbiui su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Pokalbis suplanuotas 15 val. Lietuvos laiku.

Rusijos oligarcho ir artimo Vladimiro Putino sąjungininko Vladimiro Stržalkovskio prabangi jachta „The Ragnar“ įstrigo uoste Norvegijoje, kai niekas nesutiko parduoti šiai degalų.

Tarptautinė mokėjimų internetu platforma „PayPal“ pranešė, kad jos naudotojai nuo šiol galės siųsti pinigus karo nuniokotoje Ukrainoje gyvenantiems žmonėms bei jos pabėgėliams visoje Europoje.

Rusijos turtuoliai Šveicarijos bankuose yra paslėpę beveik 200 mlrd. Eur, ir šis turtas paaiškėjo dėl Rusijai įvestų  sankcijų, skelbia agentūra „Reuters“.

Ukrainos viešbučių savininkai pasirašė bendrą kreipimąsi, kuriame ragina didžiuosius tarptautinius viešbučių tinklus trauktis iš Rusijos.

Jungtinė Karalystė atšaukė licenciją transliuoti šalyje Rusijos valstybinei televizijai RT, plečiant atsakomąsias priemones Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį dar vienai kadencijai teikia dabartinę šalies centrinio banko vadovę Elvirą Nabiulliną.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, sekdamas kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino pavyzdžiu, „leido“ šalies vyriausybei, bankams ir įmonėms įsipareigojimus užsienio kreditoriams, savo laiku skolinusiems JAV doleriais ar eurais, vykdyti Baltarusijos rubliais.

Laisvosios Europos Radijas / Laisvės radijas (RFE/RL) pranešė atidarantis biurus Lietuvoje ir Latvijoje. Juose dirbs žurnalistai iš Rusijos ir Baltarusijos biurų.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir žada siekti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos, teigiama Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareiškime.

Lietuvoje jau registravosi 20.060 karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 8.600. iš jų – nepilnamečiai, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Pabėgėliams iš Ukrainos padedantys nevyriausybininkai prašo gyventojus teikti paramą pinigais arba higienos reikmenimis.

Ankstesnes suvestines galite rasti čia.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Raudonasis Kryžius skelbia, kad registruoja iš „Azovstal“ išvežtus gynėjus

Tarptautinis Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė užregistravęs „šimtus“ ukrainiečių karo belaisvių,...

Opozicija inicijuoja interpeliaciją žemės ūkio ministrui

Opozicija Seime pradėjo rinkti parašus po interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Jų rinkimą...

Vokietijos kancleris: Ukrainos stojimas į ES negali būti paspartintas

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą (ES) negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl...

Nuo liepos bedarbio statusas – kitaip

Seimas pritarė užimtumo sistemos pertvarkai – ketvirtadienį priimtos tai numatančios atitinkamų įstatymų...

Infografika: Ukrainos verslo nuostoliai dėl Rusijos invazijos – 54 mlrd. Eur Premium

Ukrainos verslas nuo Rusijos sukelto karo pradžios patyrė 54,1 mlrd. Eur nuostolių. 20,6% Ukrainos įmonių iš...

Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
11:07
J. Yellen: recesijos rizika JAV yra nedidelė, bet Europa yra „pažeidžiama“ 1

Jungtines Valstijas vargu ar ištiks recesija, nes palūkanų normos didinamos siekiant pažaboti kylančią...

Rinkos
10:55
JT vadovas ragina Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto blokadą 2

Antonio Guterresas, Jungtinių Tautų (JT) vadovas, perspėjo, kad, jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus...

FNTT: Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos PVM vengimo schemos

Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemos,...

Teisininkė: daugelis sutarčių dėl didėjančių kainų nebus įvykdytos. Reikia tartis Premium

Donata Lapėnienė, advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ partnerė, prognozuoja, jog dėl padidėjusių...

Bankrutuoja „Google“ padalinys Rusijoje

JAV technologijų milžinės „Google“ padalinys Rusijoje planuoja skelbti bankrotą, šios šalies pareigūnams...

Inovacijos
09:55
Trečiadienį – 183 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė

Lietuvoje trečiadienį nustatyti 183 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti...

Žemės ūkio skaitmenizavimas: iššūkiai ar būtinybė? Verslo tribūna

Žemės ūkio skaitmenizavimo procesai tampa vis aktualesni. Kokias galimybes jie atveria? Kalbamės su Lietuvos...

Statybą stabdo ne verslas 21

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

Renovacija merdi, o rangos konkursus skelbia dar 2019 m. kainomis Premium 3

Renovacijos projektų vykdytojai kai kuriuos pirkimus skelbia dar 2019–2020 m. kainomis, kai vien nuo šių metų...

Greitai NATO plėtrai koją pakišti gali nacionaliniai šalių interesai Premium 2

Pastarųjų dienų įvykiai Suomijoje ir Švedijoje negalėtų būti kitaip apibūdinti kaip tik istoriniai. Suomiai...

Baltarusija išplėtė mirties bausmės taikymą

Baltarusijoje įvesta mirties bausmė už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą, trečiadienį pranešė Rusijos...

Verslo aplinka
2022.05.18
ES svarsto sukurti „Europos geopolitinę bendriją“ 1

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi...

Verslo aplinka
2022.05.18
Turkija, prieš pritardama Suomijos ir Švedijos narystei NATO, šalims turi 10 reikalavimų

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų,...

Verslo aplinka
2022.05.18
A. Armonaitė: Lietuva gali sukurti Ukrainos atstatymo fondą 2

Svarstant, kaip padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuva galėtų ne tik dalyvauti atstatant sunaikintą svarbią...

Verslo aplinka
2022.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku