ES lyderiai kol kas nesutaria dėl atsijungimo nuo rusiškų išteklių
V. Zelenskis prašė savo draugų Europoje sustabdyti naftos ir gamtinių dujų importą iš Rusijos, Maskvos karo iždą papildantį šimtais milijonų dolerių per dieną.
Baltijos šalys ir Lenkija pritaria raginimams įvesti dar daugiau sankcijų Rusijos energetikos sektoriui. Anot „Financial Times“ cituojamo vieno ES pareigūnų, kol kas išlieka skirtis tarp tų valstybių, kurios norėtų žengti toliau sankcijų klausimu, ir tų, kurios ragina po keturių sankcijų paketų „pasitikrinti realybę“.
Apie tai, kad ne visos ES šalys pasirengusios atsijungti nuo rusiškų išteklių lankydamasis Briuselyje teigė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Su agresoriumi turi būti elgiamasi kaip su agresoriumi. O su tokiu brutaliu agresoriumi turi būti taip pat elgiamasi atitinkamai. Taigi, sankcijos turi būti griežtinamos ir dėl to sutarėme“, – vaizdo komentare teigė Lietuvos vadovas.
Tačiau G. Nausėda teigė, kad energetinių išteklių klausimas išlieka sunkus.
„Taip, reikia pripažinti, kad dalis valstybių dar nėra pasirengusios pačiu artimiausiu metu atsijungti nuo rusiškų energetinių išteklių kranelių“, – pridūrė jis.
Pasirengusios ne visos
Pasak Lietuvos prezidento, Europos lyderiai diskutavo apie tai, ką galima padaryti tiek dėl anglies, tiek naftos importo.
„Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuva čia nemažai padariusi ir galėtų būti sektinu pavyzdžiu kitoms valstybėms“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda siūlo į 5-ąjį ES sankcijų paketą įtraukti išplėstines sankcijas Rusijos energetikos ir transporto sektoriui, blokuoti į sankcijų sąrašą dar nepatekusius Rusijos ir Baltarusijos bankus, o Bendrijos uostuose nepriimti Rusijos laivų.
Pasak G. Nausėdos, sankcijų svarbą pabrėžė ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis, kreipęsis ketvirtadienį į ES lyderius.
„Prezidentas V. Zelenskis apeliavo į mūsų vienybę, apeliavo iš Ukrainos pusės. Tas faktas, kad mes palaikome ir palaikome visa širdimi, jo pageidavimas yra toks, kad tai atsispindėtų mūsų sprendimuose, kad tie sprendimai būtų ryžtingi ir padėtų Ukrainai ne rytoj, ne poryt, o šiandien“, – teigė G. Nausėda.
„Pirmiausia, tai yra karinė pagalba (...) Jis taip pat kalbėjo apie sankcijas, apie tai, kad sankcijos Rusijos būtinos vien dėl to, kad mūsų įsigyjami ištekliai tampa resursu finansuoti karą, o tai yra nepriimtina, dėl to žūva žmonės“, – pridūrė jis.
EVT išvadose teigiama, kad „kad Bendrija tebėra pasirengusi šalinti sankcijų spragas ir kovoti su faktiniu ir galimu jų apėjimu, taip pat greitai imtis tolesnių koordinuotų griežtų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai“.
Susitikimų žvaigždė – J. Bidenas
Per ketvirtadienį įvykusius tris viršūnių susitikimus Briuselyje Vakarų lyderiai pademonstravo vienybę Rusijos agresijos Ukrainoje atveju, tačiau praktiniai rezultatai buvo riboti, ir tai parodo, kad net tvirtai susivienijusių sąjungininkių galimybės priešintis Maskvai nėra beribės.
Paeiliui įvyko 30 NATO narių, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos 27 valstybių vadovų susitikimas, kuris bus tęsiamas ir šiandien.
Susitikęs su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu JAV prezidentas pabrėžė, kad „pats svarbiausias dalykas, kurį turime padaryti Vakaruose – būti vieningais“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandys suskaldyti NATO, Amerikai, Europos Sąjungai ir jų sąjungininkėms griežtinant sankcijas dėl Maskvos karinės agresijos, įspėjo J. Bidenas.
„Jis verčiau stos prieš 30 nepriklausomų šalių, o ne prieš 30 susivienijusių šalių“, – sakė JAV lyderis ir pažadėjo siekti „absoliučios ir visiškos didžiųjų demokratijų vienybės“.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad lyderiai išreiškė „tolesnę paramą sankcijoms ir humanitarinei pagalbai“ ir pasiuntė „įtaigią transatlantinės vienybės bei būtinybės laikytis kurso žinią“.
„J. Bidenas dalyvavo šiltame ir draugiškame susitikime su ES lyderiais jų Taryboje, kur paspaudė ranką beveik visiems lyderiams ir ilgiau pasikalbėjo su keliais iš jų“, – pridūrė pareigūnas.
Praktinės diskusijos Briuselyje labiau sukosi apie tai, kaip sutrukdyti Maskvai apeiti ankstesnes sankcijas, pavyzdžiui, neleidžiant jai realizuoti savo aukso atsargų.
Kai kurios šalys, tarp jų Kanada, pažadėjo didinti ginklų tiekimą Ukrainai.
Bet ir šioje srityje Vakarų galimybes riboja, kaip sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, būtinybė užtikrinti, kad NATO narės nebūtų įtrauktos į konfliktą kaip kariaujančios šalys.
VERSLO TRIBŪNA
Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra.
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
Suomijos „Rani Group“, viena sėkmingiausių pakuočių verslo įmonė, beveik prieš metus įsigijo vieną didžiausių Baltijos šalyse polietileno plėvelių ir pakuočių gamintoją UAB „Umaras“. Naujieji „Umaro“ savininkai ir Lietuvoje laikosi savo veiklos ir rėmimo filosofijos – planuoja įmonės plėtrą, pasirašyta rėmimo sutartis su Utenos krepšinio klubu „Juventus“.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Vietoje to sutarta sukurti daugiau NATO kovos grupių Rytų Europos šalyse, kad karas neišplistų už Ukrainos ribų, nesikišant į kovas Ukrainos teritorijoje.
J. Bidenas taip pat pažadėjo, kad Vašingtonas „atsakytų“, jei V. Putinas savo kare prieš Ukrainą panaudotų cheminį ar biologinį ginklą, bet konkrečiai nenurodė, koks būtų atsakas.
