Lenkija uždaro savo oro erdvę Baltarusijos bendrovėms, režimas Vakarams grasina prekių embargu

Baltarusijos skrydžių kontrolieriai iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lainerio pilotui pasakė, kad lėktuve yra bomba, rodo stenograma.
Vis daugiau skrydžių bendrovių skelbia stabdančos skrydžius Baltarusijos oro erdvėje, o šalies nacionalinė oro vežėja „Belavia“ priversta mažinti darbuotojų skaičių.
Uždraudus Baltarusijos oro bendrovei „Belavia“ kirsti Lietuvos oro erdvę, tai mūsų valstybės oro uostams kainuos apie 0,7 mln. Eur per metus.
A. Lukašenkos režimas grasina uždrausti prekių importą iš Vakarų valstybių, apriboti jų tranzitą per Baltarusijos teritoriją.
Svetlana Cichanouskaja teigia, kad ES davė pažadą dėl tolimesnių sankcijų režimui liepą, politikai svarsto opozicionerius pasikviesti į G-7 susitikimą.
06:30 JT Saugumo Taryboje – raginimas ištirti „Ryanair“ lėktuvo užgrobimą
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės – ES šalys ir JAV, trečiadienį paragino Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) skubiai incidentą, kai Baltarusija priverstinai nutupdė keleivinį lainerį, kad sulaikytų juo skridusį opozicijos žurnalistą.
Saugumo Tarybai priklausančios Azijos ir Afrikos šalys pareiškimo neparėmė. O, pasak diplomatinio šaltinio, Rusijos ambasadorius JT Dmitrijus Polianskis pavadino Europos šalių ir JAV kaltinimus Minskui „melagienomis“.
Po Saugumo Tarybos posėdžio paskelbtame šių šalių pranešime veiksmai prieš bendrovės „Ryanair“ lėktuvą vadinami nepriimtinais ir reikalaujama „atsakingųjų visiškos atskaitomybės“.
„Šie aktai yra įžūli ataka prieš tarptautinės civilinės aviacijos saugumą ir prieš Europos saugumą, rodanti skandalingą nepagarbą tarptautiniams įstatymams“, – pabrėžė JT Saugumo Tarybos narės JAV, Estija, Prancūzija, Airija, Belgija, Vokietija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė.
Jos taip pat paragino Baltarusiją nedelsiant paleisti žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę Sofiją Sapegą.
„Visokeriopai smerkiame šį dar vieną Baltarusijos valdžios įžūlų mėginimą nutildyti visus opozicijos balsus“, — pabrėžiama dokumente, paskelbtas po JT Saugumo Tarybos uždaro pasitarimo.
21:58 A. Lukašenka: šalies prijungimas prie Rusijos būtų dovana Vakarams
Rusijai nereikia galvos skausmo, kurį sukeltų Baltarusijos prijungimas prie jos, pareiškė Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka.
„Kvaili tie, kas šiandien galvoja, kad reikia paimti kažkokias žemes ir prijungti prie kažkokios valstybės, kaip dažnai mus gąsdina. Rusijai šito galvos skausmo nereikia. Tiesa, tai būtų gera dovana kolektyviniams Vakarams, jeigu Rusija iškeltų sau tikslą įtraukti Baltarusiją į Rusijos sudėtį. Laikai pasikeitė, šiandien požiūriai yra kitokie“, – trečiadienį pareiškė A. Lukašenka susitikime su parlamentarais ir valstybės pareigūnais.
Jį cituoja leidinys „SB. Belarus Segodnia“.
„Baltarusija ir Rusija kaip dvi suverenios, nepriklausomos valstybės gali sukurti tokią galingą tarpusavio santykių ir vienybės sistemą, kad ji bus galingesnė už vienybės sistemą esančią pačioje Rusijoje. Ir mes judame šiuo keliu. Imame iš jų tai, kas geriausia, ir jie iš mūsų kažko išmoksta. Esame tokie pat vertingi Rusijai, kaip ir Rusija mums“, – pareiškė Baltarusijos prezidentas.
20:54 Rengiama konferencija, skirta naujiems rinkimams Baltarusijoje
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį pranešė, kad ateinančią savaitę bus surengta tarptautinė konferencija dėl planų surengti naujus rinkimus jos šalyje.
„Sviatlana Cichanouskaja inicijuoja tarptautinę konferenciją „Demokratiniai rinkimai krizei Baltarusijoje išspręsti“ 2021 metų birželio 1–2 dienomis. Konferencijos tikslas – aptarti, kaip būtų galima pasiekti Baltarusijos prezidento rinkimus, kad būtų išspręsta krizė, ir kaip juos surengti. Konferenciją rengia tarptautiniai partneriai IFES (JAV), „International IDEA“ (Švedija) ir DRI (Vokietija), patronuojant Cichanouskajai“, – sakoma opozicionierės kanalu platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.
Tarptautinis rinkimų sistemų fondas (IFES) ir „Democracy Reporting International“ yra nevyriausybinės organizacijos, remiančios pilietinę visuomenę, demokratiją ir laisvus bei skaidrius rinkimus. Tarptautinis demokratijos ir pagalbos rinkimams institutas (Internationa IDEA) yra panašią misiją vykdanti tarpvyriausybinė organizacija.
Taip pat nurodoma, kad Baltarusijai konferencijoje atstovaus S. Cichanouskaja, jos specialusis atstovas rinkimų klausimams Aliaksandras Šlykas, patarėjas Franakas Viačorka, opozicijos įkurtos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė Volha Kavalkova, Liaudies antikrizinės valdybos narys Pavelas Latuška ir kiti pilietinės visuomenės veikėjai.
„Be to, konferencijoje dalyvaus Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Klara Dobrev, JAV Kongreso narys Billas Keatingas, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) Parlamentinės Asamblėjos generalinis sekretorius Roberto Montella, „International IDEA“ generalinis sekretorius Kevinas Casasas Zamora, Sakartvelo centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Tamar Žvanija, Europos rinkimų pareigūnų asociacijos (ACEEEO) generalinis sekretorius Zsoltas Szolnokis, Lenkijos rinkimų ekspertė Urzula Gacek ir kiti“, – sakoma pranešime.
VERSLO TRIBŪNA
S. Cichanouskajos biuras taip pat „pasiūlė dalyvauti esamos Baltarusijos valdžios atstovams, įskaitant administracijos vadovą Iharį Serhejenką, jo pavaduotoją Volhą Čuprys, Atstovų Rūmų narę Sviatlaną Liubeckają“.
20:39 A. Lukašenka: nepamirškite kompensuoti Baltarusijos išlaidų
Neligitimus Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad ES turėtų grąžinti Baltarusijos patirtus nuostolius, Minske nutupdžius „Ryanair“ lėktuvą.
„Jeigu ruošiate dar vieną sankcijų paketą, nepamirškite kompensuoti Baltarusijos incidento tyrimo metu patirtų išlaidų“,– A. Lukašenką cituoja „Dožd“.
A. Lukašenka teigė, kad ES neva turinti apmokėti Baltarusijos ekstremalių situacijų, sveikatos apsaugos ministerijų, kinologų ir kt. institucijų išlaidas.
19:57 Lenkija uždarė oro erdvę Baltarusijos oro bendrovėms
Lenkija trečiadienį uždraudė Baltarusijos oro bendrovėms organizuoti skrydžius jos oro erdvėje, ES imantis šią savaitę sutartų sankcijų Minsko režimui po incidento, kai buvo priverstinai nutupdytas civilinis orlaivis ir sulaikytas juo skridęs opozicijos aktyvistas.
„Ministrų Taryba priėmė draudimą įskristi į Lenkijos oro erdvę orlaiviams, naudojamiems oro vežėjų iš Baltarusijos“, – per „Twitter“ parašė vyriausybės atstovas Piotras Mulleris.
Lenkija turi ilgą sieną su Baltarusija, tad šis draudimas tikriausiai smarkiai paveiks Baltarusijos oro bendrovių, įskaitant valstybinę flagmanę „Belavia“, skrydžius į Vakarų Europą.
Anksčiau trečiadienį kilo sumaištis, kai vienas Baltarusijos lėktuvas, turėjęs skristi iš Minsko į Barseloną, kaip parodė skrydžių stebėsenos tinklalapių informacija, buvo kelias minutes priverstas sukti ratus netoli sienos su Lenkija.
Lenkų tarnybos nurodė neįleidusios šio lėktuvo į savo oro erdvę, nes Prancūzija pranešė jo nepraleisianti.
Tačiau kito reiso iš Minsko į Varšuvą lėktuvui buvo leista nutūpti.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas pareiškė, kad Prancūzijos sprendimas nepraleisti baltarusių lėktuvo prilygsta „oro piratavimui“.
19:40 EVT vadovas pasikalbėjo su R. Pratasevičiaus šeima
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį kalbėdamasis telefonu su Minsko režimo sulaikyto baltarusių aktyvisto Ramana Pratasevičiaus šeimos nariais Europos Sąjungos vardu išreiškė su jais solidarumą.
„Ką tik paskambinau Dzmitrui Pratasevičiui, norėdamas išreikšti visišką ES solidarumą su Pratasevičių šeima ir savo, kaip tėvo, atjautą. Dar kartą raginu Baltarusijos valdžią nedelsiant paleisti jo sūnų Ramaną, jo merginą Sofiją Sapegą ir visus kitus politinius kalinius“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė EVT vadovas.
Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusijos valdžia įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.
19:31 S. Cichanouskajos atstovas: Vakarai padarė per mažai
Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka pareiškė, kad A. Lukašenkos akiplėšiškas lėktuvo užgrobimas yra Vakarų neveiksnumo pasekmė.
„Mes ne kartą perspėjome savo demokratines sąjungininkes, kad A. Lukašenkos režimas nesustos ir anksčiau ar vėliau taps grėsme tarptautiniam saugumui. Valstybės remiamas lėktuvo užgrobimas yra pasekmė to, kad Vakarai padarė per mažai, kad sustabdytų A. Lukašenką“, – teigė F. Viačorka.
17:18 Sulaikyta S. Sapega susitiks su advokatu
Vilniuje studijuojančios Rusijos pilietės Sofijos Sapegos advokatas trečiadienį pareiškė gavęs leidimą susitikti su savo kliente ir laukiantis eilės ją aplankyti.
S. Sapega buvo sulaikyta kartu su savo vaikinu žurnalistu Ramanu Pratasevičiumi Baltarusijai priverstinai nutupdžius bendrovės „Ryanair“ lėktuvą.
„Lankymas KGB tardymo izoliatoriuje vyksta gyvos eilės tvarka. Prieš mane yra ir kitų advokatų. Kai tik tai pavyks – iškart susitiksime. Kabinetų nedaug, viskas nenuspėjama. Jei kolegos užtruks šiek tiek ilgiau, trečiadienį galbūt ir neaplankysiu“, – naujienų agentūra „Interfax“ cituoja teisininką Aliaksandrą Filanovičių.
Pagal įstatymus, kaltinimai jo klientei turi būti pareikšti per 10 dienų laikotarpį, pažymėjo A. Filanovičius.
17:10 Šveicarija apie apie bombos grėsmę lėktuve nieko nežinojo
Šveicarija trečiadienį paneigė A. Lukašenkos pareiškimą, kad praeitą savaitgalį iš Atėnų į Vilnių skridęs bendrovės „Ryanair“ lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Minske gavus iš šveicarų tarnybų informacijos apie neva laineryje padėtą bombą.
„Remiantis turima informacija, Šveicarija nieko nežinojo apie bombos grėsmę „Ryanair“ reise Atėnai–Vilnius. Atitinkamai nebuvo jokio Šveicarijos pranešimo Baltarusijos tarnyboms", – šveicarų žiniasklaida cituoja Federalinio užsienio reikalų departamento atstovą Pierrą-Alainą Eltschingerį.
16:53 Ragina vengti Baltarusijos oro erdvės
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) paragino oro linijų bendroves vengti Baltarusijos oro erdvės, sekmadienį Minskui privertus nusileisti į Lietuvą skridusį vežėjos „Ryanair“ orlaivį.
„Su šiuo veiksmu susijusios aplinkybės kelia rimtų abejonių dėl Baltarusijos požiūrio į tarptautines civilinės aviacijos taisykles“, – teigiama EASA pranešime.
„Baltarusijos veiksmai lėmė padidėjusią riziką minėto skrydžio saugumui ir iškėlė klausimų dėl Baltarusijos gebėjimo teikti saugias oro navigacijos paslaugas“, – priduria agentūra.
16:49 Prezidentūra: A. Lukašenka nesitikėjo tokio ES ryžto
Ridas Jasiulionis, prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai, sako, kad Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka nesitikėjo tokio ES lyderio vieningumo priimant ryžtingus sprendimus.
„A. Lukašenka nepasakė nieko naujo, tik pakartojo jam įprastą „apgultos Baltarusijos“ naratyvą. Nauja yra tai, kad jis akivaizdžiai nesitikėjo, jog ES lyderiai bus tokie vieningi ir taip operatyviai priims ryžtingus sprendimus, atsakydami į priverstinį keleivinio lėktuvo nuleidimą Minske“, – BNS teigė R. Jasiulionis.
„Akivaizdu, kad konsoliduotos ES ir viso pasaulio reakcijos akivaizdoje režimas jaučiasi nesaugiai“, – pridūrė jis.
16:19 Pakvietė J. Bideną ir V. Putiną į Minską
A. Lukašenka trečiadienį pareiškė, kad Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir JAV prezidentui Joe Bidenui reikėtų atvykti į Minską, jeigu jie nori aptarti su Baltarusija susijusius klausimus.
Tokį pareiškimą A. Lukašenka padarė per susitikimą su parlamentarais, Konstitucijos komisijos nariais ir kitais valdininkais.
„Viešai norėčiau pakviesti. Jeigu jie nori aptarti Baltarusijos problemas, tegul atvažiuoja pas mus. Deramai susitiksiu su jais, aptarsime visas problemas. Išklausysiu net visas bjaurastis, kurias Jen Psaki (Baltųjų rūmų atstovė spaudai – BNS) jam (J. Bidenui – BNS) parašys, kad jis man pasakytų. Bus atviras pokalbis. Na, o sėdėti Šveicarijoje ir mokyti Putiną apie Baltarusijos problemas – tai juokinga“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.
16:11 S. Cichanouskaja iš ES tikisi platesnės reakcijos
Sviatlana Cichanouskaja, baltarusių opozicijos lyderė, sako, kad priverstinis keleivinio lėktuvo nutupdymas sukelia grėsmę tarptautiniam saugumui. Tarptautinės bendruomenės reakciją į incidentą ji įvertino kaip „sąžiningai tvirtą ir veiksmingą“.
„Baltarusija dabar kelia grėsmę tarptautinėms organizacijoms ir tarptautinei bendrijai“, – sakė buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą trečiadienį, vaizdo ryšiu kreipdamasi į Europos Parlamento užsienio reikalų komitetą, svarsčiusį sekmadienį įvykusį incidentą.
Anot S. Cichanouskajos, Minsko režimui įvestos sankcijos neveiksmingos, o ES spaudimas Baltarusijai neprivertė A. Lukašenkos pakeisti savo elgesio.
„Todėl raginu Europos Parlamentą garantuoti, kad tarptautinės bendruomenės reakcija neapsiribos incidentu su „Ryanair“ orlaiviu. Būtina reaguoti į visą padėtį Baltarusijoje“, – sakė opozicijos lyderė.
Opozicijos lyderė taip pat paragino įgyvendinti europinį pagalbos baltarusiams planą, kad būtų parodyta, jog ES svarbūs santykiai su jais.
Baltarusija turi nuolat būti ES darbotvarkėje, o sutartys, pasirašytos A. Lukašenkos, turi būti peržiūrėtos arba anuliuotos, sakė ji.
15:51 I. Šimonytė: iš tokio režimo tikėtis galima bet ko
Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenskos režimas yra neprognozuojamas ir reikia būti pasiruošus bet kam, sako Ingrida Šimonytė, ministrė pirmininkė.
Taip ji pareiškė komentuodama kaimyninės Baltarusijos autoritarinio vadovo grasinimus narkotikais ir nelegaliais migrantais.
„Tai yra neprognozuojamas režimas, todėl iš tokio režimo tikėtis galima bet ko ir reikia būti pasiruošusiam bet kam. Tikrai savo sienos apsaugą jau stiprinome ne vienerius metus ir toliau tą ketiname daryti, ir toliau naudosime visas priemones, kad apsaugotume Lietuvos piečius, valstybę ir ekonomiką“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė I. Šimonytė.
Ji taip pat pažymėjo, kad A. Lukašenkos kalba Baltarusijos parlamente buvo skirta savo veiksmų legitimumu įtikinti Baltarusijos gyventojus.
„Jų tikslas yra įtikinėti savo visuomenes, toliau jas gąsdint ir kurti tą patį naratyvą, kad aplinkui visi priešai, kurie nori toms šalims blogo“, – pridūrė I. Šimonytė.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
15:07 Lietuvos oro uostai per metus gali netekti 0,7 mln. Eur
Uždraudus Baltarusijos oro bendrovei „Belavia“ kirsti Lietuvos oro erdvę, tai mūsų valstybės oro uostams kainuos apie 0,7 mln. Eur per metus.
„Vidutiniškai per vieną keleivį oro uostas gauna apie 10 Eur pajamų. Jeigu vertintume skaičiais, per savaitę būtų apie 15.000 Eur”, — VŽ podkaste prognozuoja Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.
Vis dėlto, Lietuva gali tikėtis uždirbti iš padidėjusio tranzito per šalies oro erdvę.
„Natūralu, kad visos oro bendrovės, kurios vykdo tranzitinius skrydžius per mūsų šalies oro erdvę, irgi moka tam tikrus mokesčius. Padidėjus srautui, padidėtų ir pajamos“, — sako jis.
A. Stikliūnas mano, kad šiek tiek gali brangti skrydžių bilietai, nes oro bendrovės bus priverstos aplenkti Baltarusiją, skristi toliau ir ilgiau, didės skrydžio sąnaudos.
Pokalbį su A. Stikliūnu klausykite čia.
14:23 „Belavia“ lėktuvams uždrausta įskristi į Lietuvą
Vyriausybė trečiadienį uždraudė į Lietuvos oro erdvę įskristi Baltarusijos oro vežėjams. Draudimas įsigalioja nuo gegužės 27 dienos 3 val. nakties.
Jis galioja pirmiausia valstybinei oro bendrovei „Belavia“, kuri pirmadienį pranešė jau sustabdžiusi skrydžius į Lietuvą.
„Čia yra pilnos apimties Europos Vadovų Tarybos sprendimo įgyvendinimas“, – posėdyje kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Bendrovės „Belavia“ skrydžių jau neįsileidžia Latvija, Ukraina, Švedija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Čekija.
Naujasis draudimas paveiks dvi aviakompanijas – valstybinę Baltarusijos oro bendrovę „Belavia“ ir tos šalies krovinių vežėją „Rubystar Airways“, praneša skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“.
14:19 Kremlius Baltarusijos vadovybės pareiškimais neabejoja
Dmitrijus Peskovas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai, pareiškė, kad nėra jokios priežasties abejoti Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos argumentais dėl sprendimo priverstinai nutupdyti Minske bendrovės „Ryanair“ lėktuvą ir sulaikyti juo skridusį opozicijos aktyvistą bei jo draugę.
„Kremlius nemato priežasčių netikėti Baltarusijos vadovybės pareiškimais“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.
A. Lukašenka teigė, kad sekmadienį įsakymas nutupdyti lainerį buvo duotas gavus pranešimą apie jame neva buvusią bombą. A. Lukašenka tvirtino, kad šis perspėjimas buvo atsiųstas iš Šveicarijos.
„Jeigu taip nėra, tuomet tikriausiai kas nors tai paneigs. Kol kas paneigimų nėra“, – sakė D. Peskovas.
Kremliaus atstovas pridūrė, kad A. Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį susitiks derybų Juodosios jūros kurortiniame mieste Sočyje.
13:48 G. Landsbergis: Europa turi būti pasiruošusi
Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras, sako, kad Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos grasinimai narkotikais ir nelegaliais migrantais yra tolesnė režimo vykdoma eskalacija.
„Lukašenka atvirai grasina siųsti narkotikus ir nelegalius migrantus mūsų link. Teroristas yra tas, kuris elgiasi kaip teroristas arba ketina taip elgtis. Europa turi būti pasiruošusi tolesnei režimo vykdomai eskalacijai“, – trečiadienį tviteryje paskelbė G. Landsbergis.
Ministras taip reagavo į trečiadienį Baltarusijos parlamente A. Lukašenkos pasakytą kalbą. „Mes stabdėme narkotikus ir migrantus – dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – teigė A. Lukašenka.
13:24 Baltarusija grasina tranzito iš Vakarų apribojimu
Baltarusijos premjeras Ramanas Haloučenka pareiškė, jog jo šalis, reaguodama į Vakarų sankcijų sugriežtinimą, gali uždrausti prekių importą iš šių valstybių, apriboti jų tranzitą per Baltarusijos teritoriją.
„Esame pajėgūs apsaugoti savo piliečius ir savo įmones. Vyriausybė prezidento pavedimu parengė specialiųjų apsaugos priemonių rinkinį, kurie visiškai atitinka mūsų įstatymus. Šios priemonės būtų gana skausmingos šalims, kurios užėmė atvirai priešiškų veiksmų pozicija – nuo prekių importo embargo iki tranzito apribojimų", – R. Haloučenką cituoja leidinys „SB. Belarus Segodnia“.
Trečiadienį, pasisakydamas šalies parlamente, jis taip pat paragino Vakarų valstybes „atsikvošėti“.
„Tačiau mes visgi tikime sveiku protu tų, kurie skuba praeiti negrįžimo tašką. Siūlome atsikvošėti ir dar kartą pagalvoti prieš žengiant į slidų ekonominio karo taką, kuriame nebus laimėtojų“, – teigė Baltarusijos vyriausybės vadovas.
Šalies autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra išleidęs įsaką „Dėl specialiųjų priemonių taikymo“, kuriuo gali būti įvesti importo suvaržymai iš valstybių, paskelbusių sankcijas Baltarusijos įmonėms ar gyventojams.
13:10 Opozicija skelbia besiruošianti naujiems protestams
Sviatlanos Cichanouskajos, Baltarusijos opozicijos lyderės, biuras, Koordinacinė taryba, buvusio pretendento į prezidentus Valero Capkalos štabas ir kiti baltarusių opozicijos atstovai paskelbė, kad rengiamasi naujai aktyviai protestų fazei.
„Mes patys, baltarusiai, turime padaryti viską, kad būtų paleisti politiniai kaliniai, nutrauktas smurtas ir surengti sąžiningi rinkimai. Turime veikti – galimybių langas atvertas. Nebėra ko laukti – reikia sustabdyti terorą kartą ir visiems laikams. Pradedame ruošis naujai aktyviai protestų fazei“, – rašoma trečiadienį „Telegram“ kanale paskelbtame pareiškime.
Remiantis paskelbta informacija, opozicijos atstovai susirinko į susitikimą, kuriame aptarė tarptautinio spaudimo didinimą ir konkrečias priemones atsakant į autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos veiksmus.
12:47 Ministerija siūlo drausti į Lietuvos erdvę įskristi „Belavia“ lėktuvams
Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei uždrausti į Lietuvos oro erdvę įskristi Baltarusijos oro vežėjams. Vyriausybei pritarus, draudimas įsigaliotų nuo gegužės 27 d. vidurnakčio.
Toks draudimas galiotų pirmiausia valstybinei oro bendrovei „Belavia“, kuri pirmadienį pranešė jau sustabdžiusi skrydžius į Lietuvą.
Bendrovės „Belavia“ skrydžių jau neįsileidžia Latvija, Ukraina, Švedija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Čekija.
12:31 Baltarusijos opozicija ragina blokuoti prekių eksportą iš Minsko
Baltarusijos režimo opozicija paragino Briuselį uždrausti ES sandorius su dviem dešimtimis valstybinių Baltarusijos įmonių, blokuoti svarbiausias eksporto prekes iš Minsko ir uždrausti naujas užsienio investicijas į šalį.
Remiantis Baltarusijos opozicijos išplatintu dokumentu, kurį cituoja „Financial Times“, ES sankcijos turėtų būti taikomos šalies naftos, kalio trąšų, metalų ir medienos pramonei, kurios kartu sudaro apie pusę šalies prekių eksporto.
ES yra antra pagrindinė Baltarusijos prekybos partnerė. Praėjusiais metais Baltarusija į ES eksportavo prekių už maždaug 4 mlrd. Eur, o importavo už kiek daugiau nei 6 mlrd. Eur. Didžiausia Baltarusijos prekybos partnerė yra Rusija, kurios dalis sudaro beveik 50%.
12:21 „Linava“ ieško alternatyvų keliams per Baltarusiją
Vežėjų asociacija „Linava“ teigia, kad šalies transporto įmonės pradeda ieškoti galimybių aplenkti Baltarusijos teritoriją.
Romas Austinskas, „Linavos“ prezidentas, pranešime teigia, kad vežėjai deda maksimalias pastangas, ieškodami trumpiausių aplinkinių maršrutų, kad būtų galima aplenkti šios šalies kelius, tik tai padaryti nėra taip paprasta.
„Vežėjai supranta rizikas ir ieško alternatyvių kelių, kurie, deja, dažniausiai bus ilgesni, o tai reiškia, kad gali brangti krovinių pristatymas, gali reikėtų peržiūrėti turimas sutartis su užsakovais. Siekiame kuo greičiau rasti alternatyvas, esame Lietuvos dalis ir laikomės šalies rekomendacijų. Nenorėtume, kad mūsų vilkikai įstrigtų, kas, beje, jau yra ne kartą nutikę. Esame pasirengę bendradarbiauti su atsakingomis šalies institucijomis ieškant bendrų sprendimų“, – sako R. Austinskas.
Plačiau skaitykite čia.
11:32 „Belavia“ stabdo skrydžius į Latviją, Švediją ir Ukrainą
Baltarusijos nacionalinė skrydžių kompanija „Belavia“ pranešė stabdanti reisus į Ukrainos, Latvijos ir Švedijos oro uostus.
Ukrainai nuo gegužės 26 d. laikinai nutraukus oro susisiekimą su Baltarusija, „Belavia“ tris mėnesius neskraidins iš Minsko į Kijevą, Lvivą, Odesą ir Charkovą.
„Švedijai anuliavus leidimus „Belavia“ skrydžiams, esame priversti iki šių metų spalio pabaigos atsisakyti reisų į Stokholmą ir iš jo“, – praneša „Belavia“.
Skrydžius maršrutu Minskas-Ryga Baltarusijos aviakompanija stabdo mėnesiui dėl Latvijos sprendimo įšaldyti oro susisiekimą su Baltarusija.
„Belavia“ skelbia pinigus už bilietus į atšauktus reisus grąžinsianti. Anksčiau „Belavia“ dėl analogiškų priežasčių buvo privesta stabdyti reisus iš Minsko į Vilnių, Paryžių, Londoną.
11:13 A. Lukašenka: „atakos“ prieš Baltarusiją peržengė „raudonas linijas“
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka trečiadienį pareiškė, esą „atakos“ prieš jo šalį peržengė „raudonas linijas“, kilus tarptautiniam pasipiktinimui dėl Minsko režimo priverstinai nutupdyto „Ryanair“ keleivinio lėktuvo ir disidento sulaikymo.
„Kaip ir prognozavome, mums bloga linkintieji namuose ir užsienyje pakeitė valstybės puolimo metodus. Jie peržengė daugybę raudonų linijų ir peržengė sveiko proto bei žmogiškos moralės ribas“, – kreipdamasis į parlamento narius sakė A. Lukašenka, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Jis tvirtino, kad tai, jog „lainerį leistis privertė naikintuvas „MiG-29“, yra absoliutus melas“.
Autoritarinis prezidentas sakė, esą naikintuvo užduotis buvo užtikrinti ryšį ir padėti laineriui nusileisti, jei kiltų kritinė situacija.
„Teiginiai, kad oro uoste įgulą ir keleivius laikė ginkluoti žmonės, yra dar viena nesąmonė. Ekipažas septynias valandas kažkam skambino telefonu ir nenorėjo išvykti“, – sakė A. Lukašenka.
Apie tai, esą „Ryanair“ lėktuve yra sprogmuo, buvo pranešta iš Šveicarijos, tikina Baltarusijos diktatorius.
„Lėktuvas buvo apsuktas netoli Baltarusijos atominės elektrinės. Kas būtų, jei būtų suveikusi elektrinės apsaugos sistema?“ – A. Lukašenką cituoja nepriklausomas Baltarusijos naujienų portalas tut.by.
Jis pridūrė, kad „veikė teisėtai, gindamas žmones ir laikydamasis visų tarptautinių taisyklių“.
Baltarusių pareigūnai taip pat anksčiau pareiškė, kad grasinimą elektroniniu paštu Minsko oro uostui atsiuntė palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“. Pati „Hamas“ paneigė bet kokį savo ryšį su šiuo incidentu.
Trečiadienį A. Lukašenka sako kalbą vyriausybės rūmų Ovaliojoje salėje prieš parlamentarus, Konstitucinės komisijos narius.
10:36 Panevėžys iškėlė istorinę Baltarusijos vėliavą
Panevėžyje, ant savivaldybės pastato, trečiadienį iškelta istorinė Baltarusijos vėliava. Pasak savivaldybės pranešimo, taip miestas išreiškia palaikymą ir solidarizuojasi su Baltarusijos žmonėmis.
Antradienį palaikydama Baltarusijos opoziciją bei reikšdama protestą prieš prievarta Minsko režimo nutupdytą keleivinį lėktuvą Europos aikštėje prie savivaldybės istorinę vėliavą iškėlė ir Vilnius.
Lietuvos sostinė taip solidarizavosi su Ryga, kuri pirmoji pakeitė oficialią Baltarusijos vėliavą istorine baltos ir raudonos spalvų vėliava.
09:49 Praras tranzito mokesčius
Europos skrydžių bendrovėms nutarus aplenkti nesaugią oro erdvę, Baltarusija gali netekti maždaug pusės oro tranzito mokesčių, teigia Oleksandras Laneckis iš aviacijos konsultacinių paslaugų „Friendly Avia Support“.
„Eurocontrol“, atsakingos už Europos oro erdvės valdymą, duomenimis, Baltarusijos oro erdve įprastai per dieną skrenda apie 400 lėktuvų, o maždaug 300 skrydžių buvo tranzitiniai – lėktuvai praskrisdavo virš Baltarusijos nenusileidę.
Baltarusijai skrydžių bendrovės moka 245 Eur už „Airbus SE A320“ reaktyvinį lėktuvą, iki 770 Eur už didžiuosius lėktuvus, tokius kaip „Airbus A380“. „Eurocontrol“ Baltarusijai 2019 m. surinko 85 mln. Eur oro navigacijos mokesčių.
Dėl draudimų skraidyti, Baltarusijos valstybinė skrydžių kompanija „Belavia“ gali netekti maždaug pusės savo metinių pajamų. 2020 m. „Belavia“ pajamos sudarė apie 210 mln. USD, teigė O. Laneckis.
„Belavia“ jau atšaukė kai kuriuos skrydžius. Pasak aviacijos konsultacijų „Cirium“, ji paprastai kas dieną vykdo 20 maršrutų į 17 ES šalių, įskaitant keturis oro uostus Vokietijoje.
09:38 Latvija apribojo oro susisiekimą su Baltarusija
Latvijos vyriausybė antradienį vakare apribojo skrydžių leidimų išdavimą Baltarusijoje registruotiems oro vežėjams, uždraudė jiems skraidyti Latvijos oro erdvėje ir naudotis šalies oro uostais.
Taip pat apriboti Latvijos lėktuvų skrydžiai Baltarusijos oro erdvėje, jiems uždrausta naudotis Baltarusijos oro uostais, praneša Latvijos Susisiekimo ministerija. Sprendimas antradienį vakare įsigaliojo iš karto.
Latvijos vyriausybės sprendimu, šalies oro uostai taip pat neaptarnaus kitų valstybių lėktuvų, skraidančių per Baltarusijos oro erdvę.
Susisiekimo ministerija pristabdo baltarusių nacionalinei vežėjai „Belavia“ suteikto skrydžių leidimo galiojimą ir neišduos baltarusių oro vežėjams leidimų nereguliariems skrydžiams, pristabdomas ir Latvijos oro vežėjai „Air Baltic“ išduoto leidimo skrydžiams į Minską galiojimas.
09:00 „Belavia“ pripažįsta priversta atleisti dalį darbuotojų
Baltarusijos nacionalinė oro vežėja „Belavia“ pripažįsta, jog Europos valstybėms nutraukiant oro susisiekimą su Baltarusija, yra priversta mažinti darbuotojų skaičių, tačiau planuojamus atleidimus išdidžiai vadina „personalo optimizavimu“ ir tikina masinio darbo vietų mažinimo nesvarstanti.
„Dabartinėmis aplinkybėmis išlaidų mažinimas, taip pat prastovų deklaravimas ar personalo optimizavimas yra nemalonūs, nors ir logiški žingsniai. Kartu norime atkreipti dėmesį į tai, kad šioje situacijoje sprendimai dėl personalo gali būti priimami tik pagal padalinių vadovų rekomendacijas ir tik atsižvelgiant į esamas darbo apimtis. Masiniai nesvarstomi“, – skelbia „Belavia“ vadovybė.
„Deja, dėl nuo aviakompanijos nepriklausančių aplinkybių dabar ji yra priversta atšaukti dešimtis skrydžių sezono piko metu. Situaciją apsunkina tai, kad vežėja neseniai pradėjo atsigauti po masinio skrydžių atšaukinėjimo dėl pandemijos“, – pažymima pranešime.
„Belavia“ teko laikinai stabdyti skrydžius jau į keturias valstybes – Lietuvą, Ukrainą, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, jų vyriausybėms įšaldžius oro susisiekimą su Baltarusija.
Tuo tarpu Baltarusijos opoziciniuose „Telegram“ kanaluose skelbiama, jog „Belavia“ atleis pusę darbuotojų. Opozicinis portalas afn.by pranašauja smarkų kritimą Baltarusijos pajamų iš tranzitinių civilinių skrydžių aptarnavimo, kurios iki pandemijos siekdavo 300-400 mln. USD per metus, gausėjant sąrašui aviakompanijų, apsisprendusių vengti Baltarusijos oro erdvės.
07:13 Baltarusija uždaro ambasadą Kanadoje
Baltarusija antradienį paskelbė uždaranti savo ambasadą Kanadoje, o šios šalies premjeras Justinas Trudeau pasmerkė režimo priverstinį keleivinio orlaivio nutupdymą Minske ir juo skridusio disidento žurnalisto sulaikymą.
Savo tinklalapyje ambasada nurodė, kad užsidarys rugsėjo 1-ąją po 24 metų „abipusiai naudingo bendradarbiavimo“, o nuo liepos sustabdys konsulines paslaugas, įskaitant prašymų išduoti vizą tvarkymą.
Naujienų agentūrai AFP atsiųstame elektroniniame laiške reikalų patikėtinis Jauhenas Rusakas sakė, kad toks sprendimas priimtas „atsižvelgiant į Baltarusijos diplomatinio buvimo optimizavimą“ įvairiuose regionuose.
„Šis sprendimas nebuvo spontaniškas, jis buvo priimtas remiantis dabartinių dvišalių kontaktų praktinio poveikio analize“, – nurodė jis ir pridūrė, kad Baltarusijos premjeras Ramanas Haloučenka šeštadienį patvirtino sprendimą dėl ambasados uždarymo.
Kiek anksčiau J. Trudeau pareiškė, kad autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo elgesys, kai sekmadienį Minske buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas ir sulaikytas juo skridęs Ramanas Pratasevičius, buvo „piktinantis, neteisėtas ir visiškai nepriimtinas“.
„Tai buvo aiškus išpuolis prieš demokratiją ir spaudos laisvę“, – spaudos konferencijoje sakė Kanados premjeras, prisijungdamas prie tarptautinio pasipiktinimo. Jis pasmerkė „tokį pavojingą kišimąsi į civilinę aviaciją“ bei R. Pratasevičiaus areštą ir paragino jį „nedelsiant paleisti“.
„Kanada turi galiojančių sankcijų Baltarusijai, ir bus nagrinėjamos tolesnės galimybės. Mes taip pat remiame veiksmus per visas įmanomas tarptautines institucijas“, įskaitant Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją ir NATO“, – pridūrė ministras pirmininkas.
Bendradarbiaudama su Europos Sąjunga ir Jungtine Karalyste, po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų pernai rugpjūtį Kanada paskelbė sankcijas 54 baltarusių pareigūnams.
Pasak Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos, dvišalė prekyba su Kanada pernai siekė 47,9 mln. USD (39 mln. Eur).