Latvija apribojo „ABLV Bank“ operacijas, bankas gavo 97,5 mln. paskolą
Savo ruožtu bankas, norėdamas stabilizuoti savo padėtį, paskelbė prašysiantis 480 mln. Eur paskolos iš šalies centrinio banko.
Latvijos Centrinis Bankas (LCB) pirmadienio ryte paskelbė suteikiantis bankui 97,5 mln. Eur paskolą.
„Remiantis „ABLV Bank“ prašymu ir pateikta Finansų ir kapitalo rinkų komisijos nuomone, LCB nusprendė suteikti 97,5 mln. Eur paskolą mainais už labai likvidžių vertybinių popierių įkeitimą“, – paskelbė LCB.
Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija tokį sprendimą sekmadienį priėmė po neeilinio posėdžio, laikydamasi Europos Centrinio Banko (ECB) nurodymų. Anot ECB, šis žingsnis yra būtinas, norint stabilizuoti situaciją. „ABLV Bank“ priežiūra priklauso ECB kompetencijai.
Pranešime spaudai bankas aiškina, kad banko turto struktūra yra subalansuota, tačiau dabartinėje situacijoje jo realizacija gali užtrukti ilgiau nei įprastai, todėl, norėdamas užtikrinti pakankamus finansinius resursus, bankas ėmėsi reikiamų veiksmų.
JAV iždo departamentas praėjusią savaitę paragino „ABLV Bank“, trečią didžiausią Latvijos banką, laikytis sankcijų Šiaurės Korėjai.
Amerika žadėjo įvesti sankcijas dėl ydingos pinigų plovimo prevencijos praktikos, kuri atvėrė kelią pinigų plovimui, Šiaurės Korėjos ginklų programos finansavimui, Rusijos ir Ukrainos korupcijos schemoms. Tokiu atveju būtų užblokuotos banko klientų „Visa“ kortelės.
JAV institucija taip pat pareiškė, kad banko vadovai papirkinėjo Latvijos pareigūnus.
Banko vadovai neigia tokius kaltinimus. 87,03% banko akcijų priklauso Olegui Filui, Ernestui Berniui ir Nikui Berniui.
Dana Reizniece-Ozola, Latvijos finansų ministrė, sekmadienį teigė, kad „ABLV Bank“ situacija bei Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaro Rimševičiaus suėmimas kelia grėsmę visos šalies finansinės sistemos reputacijai.
Ponia Reizniece-Ozola Latvijos televizijos programai „Ryto panorama“ teigė, kad jokio oficialaus banko kreipimosi dėl pagalbos kol kas negauta.
Ji pažymėjo, kad jeigu bankas prašo valstybės pagalbos, toks prašymas iš pradžių yra vertinamas Europos Centrinio Banko, vėliau – Latvijos tarnybų, o valstybė neketina rizikuoti nei vienu savo euru.
