Kandidatas į ŽŪM vadovus: dalis valstybės įmonių gali būti privatizuota

Penktadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite pretendentas į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovus sakė, kad jeigu bus paskirtas ministru, turės „revizuoti visą situaciją agrariniame sektoriuje, nes problemų ir iškylančių klausimų yra nemažai – ir žuvininkystėje, ir Nacionalinėje žemės tarnyboje, ir ministerijos valdomose valstybinėse įmonėse“.

„Nuo to ir pradėsime – nuo revizijos“, – pastebėjo p. Markauskas.

Jis pakartojo savo atstovaujamos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reikštą poziciją, kad galėtų būti peržiūrėta ir pertvarkyta dalis ŽŪM kuruojamų valstybinių įmonių. „Turime nemažai tokių įmonių prie ministerijos, reikia pažiūrėti dėl jų efektyvumo. Manau, ne visos funkcijos priklausytinos valstybei, galima būtų privatizuoti dalį“, – sakė p. Markauskas.

Tad jo reiškiama pozicija gerokai skiriasi nuo dabartinės žemės ūkio ministrės, „darbietės“ Virginijos Baltraitienės nuomonės šiuo klausimu. Prieš kelias dienas p. Baltraitienė išplatino pareiškimą, kuriame „kategoriškai atmetė spaudoje pasirodžiusias mintis, kad pati ministerija kelia idėjas pertvarkyti jos valdymo srities valstybės įmones“. „Nustebau išgirdusi tokias valstiečių-žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio interpretacijas ir ministerijai mestus kaltinimus. ŽŪM nekelia jokių idėjų ir iniciatyvų dėl jai pavaldžių valstybės įmonių privatizavimo. Esame kalbėję tik apie kai kurių uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, veiklos perspektyvas. Mūsų pozicija aiški – valstybės įmonių teisinė forma turi būti išlaikyta ir ateityje“, – tvirtino dabartinė ministrė.

Kita vertus, ji sutiko, kad diskusijos dėl valstybės įmonių teisinės formos tikslingumo tikrai sietinos su Lietuvos siekiu tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare.

ŽŪM valdo daugiau kaip dvi dešimtis valstybės įmonių, tarp jų bendroves „Jonavos grūdai“, „Lietuvos žirgynas“, „Kiaulių veislininkystė“, „Šilutės polderiai“, „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ ir kt.

Ponas Markauskas po susitikimo su prezidente taip pat teigė, kad kol kas nėra aktualiausias ŽŪM perkėlimo į Kauną klausimą. „Pirmiausia, tai priklausys nuo Vyriausybės valios. Bet šiandien tai nėra pagrindinis uždavinys ar pagrindinis klausimas. Žinoma, turėtų būti pradėti skaičiavimai ir pradėta apie tai galvoti, bet sprendimai šiuo klausimu galėtų būti priimti vėliau, viską gerai paskaičiavus“, – tikino kandidatas į žemės ūkio ministrus.

Jis sakė su prezidente taip pat aptaręs kooperacijos žemės ūkyje stiprinimą, naujų eksporto rinkų lietuviškai produkcijai paiešką, skaidrumo užtikrinimą ieškant naujojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo.

Susitikimo metu valstybės vadovė priminė p. Markauskui, kad šis buvo teistas už žemdirbių protestų organizavimą. „Taip, teistumas buvo, bet jis buvo prieš 13 metų. Bet tada buvo kiek kitos aplinkybės – valdžia tuomet nelabai norėjo kalbėtis su žemdirbiais. Manau, visi per tą laiką pasimokėme dialogo būtinybės. Puikiai suprantu ministro atsakomybę. Viena svarbiausių – kalbėtis, tartis, ieškoti sutarimo“, – sakė jis.