Kaip ūkininkams gali padėti pažintis su investavimo psichologija?
Pastangos aplenkti rinką – tarsi stebuklo laukimas
„Aplenkti rinką yra kiekvieno investuotojo svajonė, primenanti pastangas laimėti loterijoje. Bet dažniausiai dauguma individualių investuotojų net neįstengia pasiekti rinkos grąžos. Tai įvyksta dėl aibės žmogiškųjų silpnybių ir mąstymo klaidų, tokių kaip emocijomis pagrįsti sprendimai“, – sako ekonomistas ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Jo įsitikinimu, rinkos analizę ir prognozes verčiau patikėti profesionalams.
Ekonomistas pažymi, kad žemės ūkis – sudėtingas verslas. Tai lemia ne vien didėjantis gamtos nenuspėjamumas, bet ir daugybė kitų veiksnių. Tad rizikos mažinimas ir valdymas čia – ištisas mokslas. O kur dar nuolatinė įtampa ir spaudimas modernizuoti technologijas ir didinti efektyvumą, kad ūkis išliktų konkurencingas.
„Dėl to sėkmingi didieji ūkiai savo veikloje jau seniai vadovaujasi verslo modeliais ir pažangiomis sistemomis, o ne liaudies išmintimi ir protėvių patirtimi“, – apibendrina M. Dubnikovas bei priduria, kad smulkesni ūkiai irgi turi savo galimybių būti pelningi, rasti nišas ir atlaikyti nuolatines audras. Jis primena, kad Europoje žemės ūkis vis dar yra reikšminga ekonomikos dalis.
Ragina naudotis skaitmeniniais įrankiais
Tačiau būtent bendroji rinka lemia, kad Lietuvos ūkininkų kviečiai, rapsai ir kitos grūdinės kultūros nebus patys pigiausi pasaulyje dėl regiono geografijos. „Negana to, rinką iškraipo ir visame pasaulyje plačiai taikoma subsidijų politika – lietuviams tai suteikia ne tokias geras pozicijas kaip prancūzams ar amerikiečiams. Lietuvos žemdirbiams nelieka daug erdvės konkurenciniam pranašumui kurti. Tad esminė kryptis – didinti efektyvumą. Čia dar yra daug neišnaudotų galimybių, tarp jų – ugdyti naujus įpročius reguliariai fiksuoti grūdų kainas, taip mažinant rizikas“, – sako „Scandagra Group“ vadovas Julius Puodžiuvelis.
Pasak jo, šiuolaikinės technologijos padeda paprasčiau apskaičiuoti įvairias rizikas, tad laimi tie, kurie nori mokytis ir perprasti skaitmeninius įrankius, naudojasi bent paprasčiausiomis skaičiuoklėmis. Praverčia ir žinios: grūdų supirkimo bendrovės turi analitikų komandas, kurios kasdien renka duomenis, atlieka fundamentinę, techninę rinkos analizę. Šiomis įžvalgomis pasinaudoję ūkininkai tikrai galėtų pasididinti savo pajamas.
Ekspertai sutinka, jog tiksli apskaita, kokybiškas finansų valdymas ir srautų prognozavimas ūkiams yra tokie pat svarbūs, kaip ir prižiūrėta bei tinkamai paruošta technika ar kokybiška sėkla. „Skirtumas tik tas, kad finansų valdymui skirta programinė įranga nesudaro tokios reikšmingos kaštų dalies kaip traktorius ar kombainas. Tačiau tinkamai įdarbinti skaitmeniniai įrankiai leidžia įvertinti tikrąsias savo galimybes, greitai atlikti kaštų ir naudos analizę, laiku priimti esminius sprendimus, o galiausiai – pasiekti didesnę grąžą“, – vardija J. Puodžiuvelis.
Vietoje laukimo siūlo aktyviai mažinti riziką
„Scandagra Group“ vadovo teigimu, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių, kurios yra didesnės Europos sektoriaus žaidėjos, žemės ūkio raidą daug stipriau lemia verslo principai ir vadybos gebėjimai, kuriuos išplečia ir sustiprina skaitmeniniai įrankiai bei dirbtinis intelektas. Jis sutinka su M. Dubnikovu, kuris teigia, kad didžiosiose Europos šalyse žemės ūkis yra mažiau sakralizuota veikla ir daug mažiau aspektų paliekama atsitiktinumui.
„Praktika rodo, kad ilgainiui ir Lietuvoje, ir Vokietijoje laimi tie ūkininkai, kurie turi daug fiksacijos taškų, nes visais būdais stengiasi sumažinti rizikas. Pirma, jie fiksuoja trąšų, degalų ir kitų įsigyjamų žaliavų kainas. Antra, jie fiksuoja kainą, už kurią parduoda produkciją. Tai leidžia labai aiškiai valdyti maržą ir kaštus, taip pat – sudėlioti ateities perspektyvas bei ramiau miegoti“, – dalijasi ekonomistas M. Dubnikovas.
„Tačiau Lietuvoje kainų fiksavimo praktika vis dar sunkiai skinasi kelią. O pasaulinės tendencijos rinkose leidžia daryti paprastą išvadą – lengviau tikrai nebus. Grūdų kainos yra žemumose, o trąšų kainos laikosi aukštesniame lygyje“, – konstatuoja „Scandagra Group“ vadovas J. Puodžiuvelis. Jis pastebi, kad nemažai ūkininkų yra įpratę tempti laiką, tikėdamiesi palankiausios produkcijos kainos. „Jeigu ūkiai nepriima sprendimų, tada sprendimus už juos priima rinka“, – taisyklę pakartoja pašnekovas.
Anot J. Puodžiuvelio, ilgametė praktika rodo, kad stebuklai žemės ūkyje – pernelyg reti. Ilguoju laikotarpiu laimi tie ūkininkai, kurie vadovaujasi ir pasitenkina mažesniu, bet aiškiai apibrėžtu augimu, o ne įspūdingos grąžos nuojauta. Juoba, kad šiandien kiekvienam ūkininkui yra pasiekiami paprasti skaitmeniniai įrankiai, kurie leidžia lengvai apskaičiuoti augimą ir kaštus, valdyti balansą ir kt.
