Švedijos koncernas išparduoda miškus Estijoje ir Latvijoje

Papildyta informacija apie užsienio kompanijų Lietuvoje valdomus miškus.

Peteris Karlssonas, „Sodra Skog“ atstovas spaudai pranešime, kurį cituoja dv.ee nurodo, kad kompanijos misija yra orientuota į jos nariams priklausančių miškų priežiūrą, o ne į miškų nuosavybę. 

„Todėl pradėjome miško valdų Baltijos šalyse perleidimo procesą ir dabar ieškome tinkamo pirkėjo. Tačiau mes neskubame“,– priduria P. Karlssonas.

Jei „Sodra“ vienu ypu parduos savo turtą Estijoje, tai neabejotinai bus stambus sandoris, aiškina Henrikas Valja, Estijos miškų ir medienos pramonės asociacijos vadovas.

H. Valja pabrėžia, kad tai tendencija, apimanti ne tik miškininkystės sektorių, bet ir visą Estiją. Užsienio kapitalas ieško galimybių pasitraukti iš Estijos, užuot čia įsitvirtinęs didesnėmis apimtimis.

Pasak jo, užsienio kapitalui geopolitinių sąlygų ir reguliavimo neapibrėžtumo derinys rodo, kad tikslingiau pasitraukti. Vietos kapitalui, priešingai, tai yra galimybė įsigyti naujo turto. Pavyzdžiui, ta pati tendencija būdinga ir nekilnojamajam turtui.

H. Valjos nuomone, jei „Sodros“ lūkesčiai dėl kainos nesikeis, šis sandoris įvyks. Vietos savininkams visų pirma reikės įvertinti, ar jie suinteresuoti stiprinti savo pozicijas regione. Vietinis kapitalas yra pajėgus tai padaryti.

„Sodrai“ Baltijos šalyse priklauso 153.000 hektarų žemės, iš kurių didžioji dalis yra Latvijoje. Sandorio, kuriuo 2018 m. bendrovė Latvijoje įsigijo 111.100 hektarų žemės, kurios didžiąją dalį sudarė miškai, vertė buvo 324 mln. Eur.

2023 m. pabaigoje grupė valdė 17.500 ha miško žemės Estijoje, kurios balansinė vertė siekė 44 mln. Eur. Prieš kelerius metus „Sodra“ buvo septinta pagal dydį miškų savininkė Estijoje.

Miškų kooperatyvo pagrindinė įmonė „Sodra Forest Estonia“ Estijoje turi terminalus Pernu ir Kundos miestuose. Per juos 2023 m. iš Estijos į Švediją buvo pristatyta 250.000 kub. metrų balansinės medienos.

2023 m. įmonė uždirbo daugiau kaip 5 mln. Eur, jos pardavimo pajamos sudarė 17 mln. Eur. Nors per metus apyvarta sumažėjo beveik perpus, pelnas išaugo 1,4 karto. Didžiąją pelno dalį sudarė biologinio turto vertės padidėjimas.

Lietuvos miškų sektoriuje didžiausia IKEA

2023 m. užsienio kompanijos, kurioms priklausė didžiausi miškų plotai Lietuvoje, buvo Švedijos mažmenininko IKEA netiesiogiai valdoma UAB „Ingka Investments Lithuania“ (27.039 ha). 

Bendrovės pardavimo pajamos per 2023 m. sudarė 5,6 mln. Eur (2022 m. – 3,57 mln. Eur). Pajamos gautos iš stataus miško pardavimo (teisės išsikirsti statų mišką), sortimentinės medienos bei miško su žeme pardavimą.

Antras pagal dydį miško plotas priklauso Liuksemburge registruotam fondui „Dasos LT Investment II“ priklausanti UAB „Euroforest 2“ (14.766 ha). Bendrovės pajamos 2023 m. sudarė 2 mln. Eur.

Trečioje vietoje pagal valdomų miškų dydį – švediško kapitalo UAB „Silvestica Green Forest Lithuania“ (13.470 ha). 2023 m. gavusi beveik 2,7 mln. Eur pajamų, Vilniaus bendrovė neturi nė vieno darbuotojo.

UAB „Dzūkijos mediena“ turi 6.302 ha miško. Ir tai vienintelis lietuviško kapitalo juridinis asmuo iš didžiausių miškų valdytojų Lietuvoje penketuko. Jo pajamos užpernai buvo 11,8 mln. Eur. „Dzūkijos medienos“ akcininkės – „Dzūkijos medienos grupės“ akcijos po lygiai priklauso dviem fiziniams asmenims.

Penktasis pagal dydį miškų savininkas – švediško kapitalo „GreenGold Timberlands 1“ (4.957 ha), šios įmonės pardavimo pajamos užpernai nesiekė 0,7 mln. Eur.

Didžiausias fiziniam asmeniui priklausantis miško plotas – 4.615 ha, rodo Registrų centro duomenys.

Valstybei priklauso apie 52% Lietuvos miškų. Dar apie 6% miškų yra skirti nuosavybės teisėms atkurti.