Rusijos grūdininkai gelbėdami rublį pritrūko lėšų

Rusijos grūdų eksportuotojų sąjunga laiške Rusijos bankui, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „Interfax“, skundžiasi grynųjų pinigų trūkumu, kuris kyla dėl sankcijų ir prievolės 80% gaunamų pajamų iškeisti į rublius.

Pastarąją priemonę Rusijos centrinis bankas pritaikė Vakarų pasauliui pritaikius sankcijas Rusijai už jos invaziją į Ukrainą. 

Sąjunga pažymi, kad „daugelis užsienio bankų nesiunčia lėšų net tiems bankams, kuriems oficialiai netaikomos sankcijos“. Todėl prašoma leisti gauti įplaukas užsienio valiuta į eksportuotojo sąskaitą bet kuriame banke, vėliau apie tai pranešant bendrovės bankui vietoje.

Eksportuotojai taip pat patiria nuostolių dėl valiutų kursų skirtumų grąžindami paskolas užsienio valiuta, nes įvedus privalomą 80% pajamų užsienio valiuta pardavimą, „atsiranda valiutų kursų skirtumai tarp privalomo pardavimo kurso ir vėlesnio užsienio valiutos pirkimo paskoloms užsienio valiuta grąžinti“.

Jie taip pat siūlo apsvarstyti galimybę vasario 24 d. valiutos keitimo kursą taikyti iki tos dienos sudarytiems išankstiniams valiutos keitimo sandoriams. Priešingu atveju jie taip pat patiria didžiulių nuostolių.

Rūpesčiai grūdų rinkai

Profesinė sąjunga taip pat centrinį banką informavo apie kitas problemas.

„Padidėjusi geopolitinė rizika neabejotinai paveikė Rusijos grūdų eksportuotojų verslą“, – agentūrai „Interfax“ sakė Eduardas Zerninas, Grūdų eksportuotojų sąjungos valdybos pirmininkas.

Jis teigia, kad eksportuotojams atsirado rimtų logistikos, draudimo ir apmokėjimo už grūdus apribojimų.

„Ir jei logistikos apribojimus šiandieninėje situacijoje galima pavadinti objektyviais, tai mūsų veiklos finansinio saugumo rizika – atsiskaitymai už grūdus, prekybos finansavimas ir transportavimo draudimas – yra sukurta žmogaus“, – teigia jis.

„Objektyvios“ logistikos problemos – tai Rusijos karinių pajėgų blokuojami grūdų eksporto keliai Juodojoje jūroje. Per pirmas tris Rusijos invazijos savaites Rusijos karinis laivynas sulaikė apie 300 komercinių laivų.

„Nulis grūdų yra eksportuojama iš Ukrainos uostų – visiškai niekas nekeliauja iš Ukrainos“, – kovo viduryje vokiečių naujienų agentūrai DPA sakė Jorgas-Simonas Immerzas, „BayWa“, didžiausios Vokietijos žemės ūkio produktų prekybos įmonės „BayWa“ vadovas.

Anot jo, eksportas „iš Rusijos pusės yra labai ribotas“.

Nuo tol, tiesa, rusiškų kviečių eksportas kiek suaktyvėjo. Jis vyksta per Rusijos Juodosios jūros, uostus, nes Azovo jūroje laivų eismas yra sutrikdytas Rusijos karinio laivyno. Per kovą tikimasi iš Rusijos eksportuoti 2 mln. t grūdų.

Rusija ir Ukraina sudaro labai reikšmingą dalį maistinių grūdinių kultūrų eksporto. Baiminamasi, kad karas gali sutrikdyti ne tik eksportą, bet ir šių metų sėją, o tai reikštų ne tik itin aukštas maisto kainas iš Ukrainos importuojančiuose regionuose (visų pirma Egipte), bet ilgainiui ir galimą maisto trūkumą.