Ar alternatyvios investicijos būtinos siekiant finansinės sėkmės?

Geras klausimas. Nes štai ką daugelis pražiūri matydami tą garsųjį 46 %: šie žmonės į alternatyvas investuoja TAPĘ ultraturtingais, o ne siekdami tokiais tapti. Tarsi stebėtumėte Cristiano Ronaldo treniruočių režimą ir galvotumėte „Gal ir man reikia asmeninio fizioterapeuto, mitybos specialisto ir kriogeninės vonios?“ Teoriškai gal ir nepakenktų, bet praktiškai gal pirmiausia vertėtų pradėti eiti į sporto salę? 

Kaip įmonės, investuojančios tiek į komercinį nekilnojamąjį turtą, tiek į viešai kotiruojamas bendroves, vadovas, manau, turiu gan unikalią perspektyvą regėti abi puses. Matau iš praktikos, kaip veikia tradicinės ir alternatyvios investicijos. Atsakymas į klausimą „ar man reikia alternatyvų?“ daugumai žmonių – tikriausiai dar ne.

Leiskite paaiškinti, kodėl. 

Kas yra alternatyvios investicijos?

Alternatyvios investicijos – tai visos tos turto klasės, kurios nėra akcijos, obligacijos ar grynieji pinigai. Kitaip tariant, viskas, kas skamba sudėtingiau: privatus kapitalas, rizikos kapitalas, privatus kreditas, apsidraudimo fondai, privatus NT.

Šios investicijos išsiskiria keliais bruožais, kuriuos svarbu suprasti.

• Mažesnis likvidumas: dažniausiai negali tiesiog spustelėti „parduoti“ ir kitą dieną gauti pinigų. Kartais tavo kapitalas būna užrakintas metams ar net dešimtmečiui.
• Aukštesni mokesčiai: valdymo įmokos paprastai siekia 1–2 % metinių, plius pelno dalį (dažnai net iki 20 %), lyginant su 0,05–0,2 % mokesčio indekso fondams.
• Aukštesni minimalūs reikalavimai: investicija dažnai prasideda nuo 100 000 eurų ar daugiau. Ne visai pradedančiojo investuotojo laukas.
• Sudėtingesnės struktūros: komplikuotos sutarčių sąlygos, mokestinės pasekmės ir daugiasluoksniai investiciniai mechanizmai.

 

Apžvelkime pagrindines alternatyvų kategorijas. 

Privatus kapitalas (Private Equity): kodėl geriausi fondai jūsų nenori

Privataus kapitalo fondai perka įmones (privačias arba privatizuoja viešas) siekdami pagerinti jų veiklą ir pelningai parduoti. Praktiškai tai reiškia metų metus laukimo, kol fondų valdytojai įgyvendins savo planus. 

Tipinė mokesčių struktūra yra „2 ir 20“: 2 % metinė valdymo įmoka nuo įsipareigoto kapitalo + 20 % pelno dalis viršijus 8 % slenkstį.

Pavyzdys: jei fondas uždirba 10 % grąžos, jūs gaunate tik 6,4 % po mokesčių. Indekso fondas su 0,1 % mokesčiu būtų davęs 9,9 %. 

Istorinės grąžos: JAV fondai vidutiniškai generavo 11–13 % metinę grąžą, t. y. 3–5 procentiniais punktais daugiau nei S&P 500. Tačiau tai vidurkis – viršutinio kvartilio (25 % geriausių) fondai pasiekė 15 %+ grąžas, o apatinio kvartilio (25 % blogiausių) fondai dažnai nepralenkia net viešųjų rinkų. Moksliniai tyrimai rodo, kad vidutinio fondo grąža po mokesčių beveik prilygsta S&P 500 („Chicago Booth Review“).

Problema ta, kad geriausi fondai prieinami tik instituciniams investuotojams ar ultraturtingiems asmenims su €5–10 milijonų minimumais ir ilgalaikiais santykiais. Vidutinis investuotojas neturi prieigos prie viršutinio kvartilio fondų ir gauna grąžą, panašią į indekso fondą, bet su aukštais mokesčiais ir likvidumo apribojimais. 

Lietuvoje minėtini „BaltCap“ (€177M fondas, investavo į „Coffee Inn“, „Piletilevi“) ir „Invalda“, kuri, beje, jau daugelį metų rodo puikius rezultatus šioje kategorijoje ir 2025 m. pritraukė rekordinę €410M sumą į „INVL Private Equity Fund II“. Tik problema, kad minimumas – €1–10 milijonų instituciniams investuotojams, o privatiems investuotojams – €125 000+ per tam tikrus fondus.

Trumpai tariant, geriausi fondai faktiškai neprieinami. Vidutiniai fondai – ne ką geresni nei indeksas. O blogiausi? Sėkmės juos pasirinkus. 

Rizikos kapitalas (Venture Capital): startuolių loterija su statistika

Spėkite, kas atsitinka su 90 % rizikos kapitalo investicijų? Jei atsakėte „žlunga“ – jūs teisūs!

Rizikos kapitalas investuoja į ankstyvosios stadijos įmones. Jei viena iš jų tampa kitu „Facebook“ ar „Bolt“, grąža gali būti astronominė. Tik bėda, kad apie 90 % tokių investicijų žlunga. 

Statistika rodo:

• 4,5 % investuoto kapitalo generuoja 60 % grąžos net geriausių VC fondų portfeliuose („Horsley Bridge“ duomenys, cituojami a16z),
• 50 % VC investicijų negrąžina investuoto kapitalo (NBER),
• net geriausi (viršutinio kvartilio) VC valdytojai turi tik 30–35 % „batting average“ – tik apie trečdalis investicijų grąžina bent įdėtą kapitalą,
• „AngelList“ duomenys: su 10 investicijų portfeliu dauguma valdytojų nepasiekia rinkos grąžos, o tipiškas rezultatas yra šiek tiek teigiama grąža, žymiai žemiau rinkos vidurkio.

 

Štai kas svarbiausia: vidutinis (medianinis) rizikos kapitalo fondas NEPRALENKIA S&P 500. Viršutinio kvartilio fondai pasiekia 15–27 % metinę grąžą, bet apatinio kvartilio fondai generuoja tik kelis procentus – mažiau nei paprastas indekso fondas.

Kaip teigia Scott Kupor: „Jei investuotumėte į medianinio rezultato VC fondą, užrakintumėte pinigus ilgam laikui ir gautumėte blogesnius rezultatus nei su ta pačia investicija į S&P 500 ar Nasdaq.“

Tai nėra tradicinis investavimas – tai statistinis žaidimas, kuriame reikia daug pinigų, ilgo laiko horizonto ir gebėjimo atrinkti būsimus vienaragius iš šimtų startuolių. Minimumas: paprastai nuo €100 000, geriausi fondai prieinami tik instituciniams investuotojams.

Baltijos šalyse daugelis tokio tipo fondų dar neužbaigė pilno ciklo, todėl realios grąžos statistikos trūksta. 

Apsidraudimo fondai (Hedge Funds): kai 2 % mokesčių = teisė atsilikti nuo rinkos

Apsidraudimo fondai naudoja įvairias sofistikuotas strategijas – ilgas/trumpas pozicijas, arbitražą, makro statymus. Jie žada uždirbti pinigų bet kokiomis rinkos sąlygomis.

Realybė? Daugelis jų pastarąjį dešimtmetį atsiliko nuo paprasčiausio S&P 500 indekso fondo.

Tipiniai mokesčiai: 2 % metinė valdymo įmoka + 20 % pelno dalis – ta pati „2 ir 20“ struktūra kaip privataus kapitalo fonduose. Tai reiškia, kad fondas turi uždirbti žymiai daugiau nei rinka, kad investuotojas gautų bent tokią pat grąžą kaip iš paprasčiausio indekso fondo. 

Buffett'o statymas: kai legenda nugali „ekspertus“

2008 metais Warren Buffett pastatė milijoną dolerių, kad paprastas indekso fondas per 10 metų nugalės profesionalų parinktus apsidraudimo fondus.

„Protege Partners“ priėmė iššūkį. Jie parinko 5 geriausius „funds of funds“ – fondus, kurie investuoja į kitus fondus. Dviguba ekspertizė. 

Rezultatas 2017 m.? Buffett ne šiaip laimėjo – jis juos sutriuškino! S&P 500 uždirbo 125,8 % (7,1 % metinių), tuo tarpu apsidraudimo fondai – vos 36,3 % (2,2 % metinių). Ir tai buvo periodas, per kurį nutiko 2008 m. finansų krizė, Europos skolų krizė, Trump išrinkimas – būtent tai, kada „sofistikuotos strategijos“ turėjo parodyti savo vertę. Bet neparodė. 

Ką rodo faktai: jei 2008 m. investavote €10 000 į „protingų žmonių parinktus“ apsidraudimo fondus, gavote €13 630. Ta pati suma paprastame S&P 500 fonde davė €22 580. Skirtumas – €8 950, kurį susimokėjote vien už teisę sakyti, kad investuojate „sofistikuotai“.

Kodėl žmonės vis tiek taip investuoja? Iš dalies dėl to, kad sakyti „investuoju į apsidraudimo fondą“ skamba įspūdingiau nei „turiu Vanguard indekso fondą“. Kartais statusas kainuoja brangiai – tiesiogine prasme. 

Nekilnojamasis turtas: alternatyva su prieinama versija

Nekilnojamasis turtas išsiskiria tarp alternatyvių investicijų, nes čia yra du skirtingi keliai. 

GREITAS PALYGINIMAS

Tiesioginės NT investicijos (būstas nuomai Vilniuje):

• investuojamas minimumas: €50,000+,
• mokesčiai: notaras, makleris, PVM, turto mokestis,
• likvidumas: parduodate per mėnesius (jei pasiseka),
• valdymas: pats taisote vandens nuotėkį 3 val. nakties.

 

REIT fondai:

• minimumas: €10 (vienos akcijos kaina),
• mokesčiai: 0,1–0,3 % per metus,
• likvidumas: parduodate per sekundę,
• valdymas: profesionalai tvarko, jūs miegate ramiai.

 

Grąžos? Praktiškai identiškos – 9–12 % ilguoju laikotarpiu.

Tikėtinos grąžos: REIT fondai paprastai generuoja 9–12 % metinę grąžą ilguoju laikotarpiu.

Tiesioginių NT investicijų grąžos:

• kapitalo prieaugis JAV vidutiniškai ~4,5 % metiniai nuo 2000 m.,
• nuomos pajamos: 5–8 % metinė grąža nuo turto vertės,
• kombinuota grąža (nuoma + prieaugis): paprastai 9–12 % diapazone.

 

Svarbi išvada: REIT fondai leidžia gauti NT diversifikaciją per tradicines, likvidžias investicijas be didelio kapitalo ar aktyvaus valdymo. Tai puikus pavyzdys, kaip dauguma investuotojų gali pasinaudoti „alternatyvios“ investicijos privalumais be jos trūkumų.

Svarbi pastaba: kalbame apie investicinį NT, ne apie jūsų butą Naujamiestyje. Jūsų gyvenamoji vieta yra jūsų namai – produktas vartojimui, ne investicija. 

Privatus kreditas (Private Credit): sudėtinga investicija ne visiems

Privataus kredito fondai skolina pinigus įmonėms tiesiogiai, apeidami tradicinę bankininkystės sistemą. Už tai gauna aukštesnes palūkanas. Tai viena sparčiausiai augančių alternatyvių investicijų klasių – rinka išaugo dešimt kartų nuo 2007 m. ir tikimasi, kad pasieks 3,5 trilijono JAV dolerių iki 2028 m.

Istorinės grąžos: privatus kreditas per pastaruosius 15 metų demonstravo stiprų rezultatą – apie 10 % metinę grąžą. Tai gerokai daugiau nei aukštos rizikos obligacijos (8,6 %) ar investicinio lygio obligacijos (1,8 %). Tiesioginis skolinimas (angl. „direct lending“) per pastarąjį dešimtmetį generavo apie 9 % metinę grąžą. Kylančių palūkanų normų periodu privataus kredito grąžos buvo dar aukštesnės – vidutiniškai 11,6 %.

Tačiau prieš džiaugiantis šiais skaičiais, svarbu suprasti keturias esmines problemas, su kuriomis susiduria mažmeniniai investuotojai: 

1. Aukšti mokesčiai, kurie gali žymiai sumažinti grąžą

Tipinė privataus kredito fondo mokesčių struktūra: 1–2 % metinė valdymo įmoka + 20 % pelno dalis. Pavyzdys: jei fondas uždirba 10 % grąžą, jūs gaunate apie 7–8 % po mokesčių. O paprastas obligacijų indekso fondas su 0,1 % mokesčiu būtų davęs 9,9 %. Per 20 metų tas skirtumas tampa milžiniškas dėl sudėtinių palūkanų.

Dar blogiau: daugelis fondų ima valdymo mokestį nuo įsipareigoto kapitalo, net jei jūsų pinigai dar neinvestuoti. Tai kaip mokėti automobilio nuomą už mašiną, kuri stovi garaže. 

2. Nelikvidumas – net su ribotais išpirkimo langais

Skirtingai nuo akcijų ar obligacijų, kurias galite parduoti bet kada, privataus kredito investicijos paprastai užrakintos 5–8 metams. Net naujos „evergreen“ struktūros su periodiniais išpirkimo langais turi apribojimus – galite išsiimti tik tam tikrą kapitalo procentą per ketvirtį, paprastai 5 %.

2022 m. „Blackstone BCRED“ fondas pasiekė 5 % ribą, kai investuotojų išpirkimo užklausos viršijo limitą. Nors fondas neapribojo išpirkimų, šis epizodas parodė, kaip greitai gali kilti likvidumo įtampa, kai mažmeniniai investuotojai nori greitai išsiimti pinigus iš ilgalaikių, nelikvidžių paskolų portfelio.

Jei jums staiga prireikia pinigų – dėl medicininių išlaidų, pasitaikiusios netikėtos galimybės, ar jei tik vos sudvejojote, kad ateina krizė – deja, negalėsite tiesiog parduoti savo investicijos. Jūsų pinigai užrakinti. 

3. Sudėtingumas ir reikalingos žinios

Privataus kredito fondai reikalauja kruopštaus išsiaiškinimo:

• portfelio kokybės vertinimas (skolininkų sverto santykiai, palūkanų padengimo koeficientai),
• sektorių koncentracijos rizika: daugelis fondų investuoja tik į kelis sektorius,
• skolinimo sąlygų supratimas (covenants, seniority, užstatas),
• valdytojo patirties per kredito ciklus įvertinimas.

 

Pavyzdžiui, turite suprasti skirtumą tarp „senior secured“ ir „mezzanine“ skolos. Turite žinoti, kas yra „covenant-lite“ paskolos ir kodėl jos rizikingesnės. (Užuomina: „covenant-lite“ – tai kaip duoti pinigų draugui be rašytinio susitarimo. Skamba pavojingai? Nes taip ir yra.)

Turite įvertinti, ar fondas investuoja į įmones su 4x EBITDA svertu ar 7x EBITDA svertu – skirtumas gali reikšti žymiai didesnę nemokumo riziką.

Daugelis mažmeninių investuotojų neturi nei laiko, nei žinių tą išsiaiškinti. Ir, skirtingai nuo viešųjų rinkų, kur yra daug nepriklausomų analitikų ir skaidrumo, privataus kredito rinkoje informacijos trūksta. 

4. Ribota prieiga prie geriausių fondų

Kaip ir su privataus kapitalo fondais, geriausi privataus kredito fondai prieinami tik instituciniams investuotojams ar ultraturtingiems asmenims. Tokie fondai, kaip „Apollo“, „Ares“, „Blue Owl“ – geriausi savo srityje – priima tik investuotojus su €5–10 milijonų minimumais ir ilgalaikiais santykiais.

Statistika yra nemaloni: kaip ir su privačiu kapitalu, viršutinio kvartilio privataus kredito fondai gali generuoti 12–14 % grąžą, tuo tarpu apatinio kvartilio fondai vos pasiekia 6–7 %. Ir geriausi fondai dažnai jums tiesiog neprieinami. 

Galimybės Lietuvos investuotojams

Nors privatus kreditas tradiciškai buvo neprieinamas mažmeniniams investuotojams, situacija pamažu keičiasi.

• ELTIF 2.0 fondai (nuo 2024 m.): Europos ilgalaikių investicijų fondai su periodiniais išpirkimo langais. Valdytojai: „Apollo“, AXA IM, „Tikehau Capital“. Prieinami per Europos brokerius. Minimumas: €40 000+.
• Tarptautinės platformos: kai kurios jų leidžia investuoti į privataus kredito fondus nuo €50 000, bet reikia kruopštaus valdytojo tikrinimo.
• P2P platformos: Lietuvoje populiariausias būdas – „Savy Röntgen“, „Profitus“, „LetsInvest“. Minimumas vos €10–50, potenciali grąža 8–12 %. Prieinamos ir suprantamos, generuoja mėnesines pajamas. Tik reikia suprasti, kad reikia prisiimti tam tikrą riziką – tai nėra tiesiog didesnes palūkanas mokantis „banko indėlis“ – trūksta garantuoto likvidumo, yra koncentruota geografinė rizika, ir, aišku, nėra indėlių draudimo.

 

Kolekciniai daiktai: kai „investicijos“ baigiasi garaže

Menas, vynas, klasikiniai automobiliai, retos monetos – šie daiktai gali brangti. Bet jie reikalauja ekspertinių žinių, tinkamo saugojimo, draudimo... ir daug sėkmės. Jūsų gintaro kolekcija gali būti graži, bet kaip investicija ji tikriausiai nekonkuruoja su diversifikuotu akcijų portfeliu. 

Štai šokiruojanti statistika: jei 2000 m. būtumėte investavę £500 į TINKAMUS kolekcinius daiktus (retas „Pokemon“ korteles, pirmojo leidimo knygas), 2025 m. turėtumėte £30 000. Įspūdinga, ar ne?

Bet jei būtumėte pasirinkę KLAIDINGUS kolekcinius daiktus („Beanie Babies“, „Furby“, „Tamagotchis“), tie patys £500 būtų pavirtę į... £580. Net infliacijos neapmokėję.

Palyginimui: ta pati suma S&P 500 indekse būtų išaugusi iki £3,396. Be jokių spėliojimų apie tai, kuris „Furby“ taps retu.

Problema akivaizdi: kolekciniai daiktai – tai loterija, kur tik tie, kurie turi krištolo rutulius ar nepaprastą sėkmę, laimi didelius pinigus. Visi kiti? Jiems lieka garažas, pilnas dulkėtų dėžių su „investicijomis“. 

Dar keletas faktų, kurie nepateks į kolekcinių daiktų pardavėjų reklamas:

• Ilgalaikė grąža: 1900–2012 m. kolekciniai daiktai generavo ~2,5 % metinę grąžą po išlaidų. Akcijos? Apie 9–10 % per tą patį laikotarpį.
• Ar žinojote, kad vidutiniškai meno kūrinys grįžta į rinką kartą per 30 metų? O savo „Microsoft“ akcijas galite parduoti per 0,03 sekundes. Pabandykite greitai parduoti Picasso paveikslą už gerą kainą, kai jums staiga prireikia pinigų. Sėkmės.
• Išlaidos suvalgys pelną: saugojimas, draudimas, autentiškumo patikrinimas, aukcionų mokesčiai, perpardavėjų komisiniai gali suvalgyti 20–30 % potencialios grąžos.
• Neapsaugo nuo krizių: 2008 m. finansų krizės metu „Fine Wine“ indeksas (Liv-ex) krito daugiau nei 20 %. Kolekciniai daiktai nekelia į viršų, kai viskas krenta.

 

Išvada: jei kolekcionuojate, nes patinka – puiku. Tai hobis, teikiantis džiaugsmą. Bet jei kolekcionuojate, tikėdamiesi praturtėti – labiau tikėtina, kad jūsų „investicijos“ baigsis dulkėtose dėžėse, o ne aukcione. 

Alternatyvų privalumai: realybė vs. reklama

Pagrindinis alternatyvių investicijų pardavimo argumentas: jos duoda aukštesnę grąžą mažai koreliuodamos su tradicinėmis rinkomis. Teoriškai tai reiškia, kad kai akcijos krinta, jūsų privatus kapitalas toliau auga, ir visi laimingi.

Praktiškai viskas šiek tiek sudėtingiau. Ta „maža koreliacija“ gali būti labiau dirbtinė. Kodėl? Nes alternatyvos vertinamos rečiau. Jei jūsų NT fondas vertina savo turtą kartą per ketvirtį, o akcijos vertinamos kas sekundę, žinoma, kad NT fondas atrodys mažiau svyruojantis. Bet ne todėl, kad jis geresnis – tiesiog matote mažiau duomenų.

Cliff Asness iš „AQR Capital Management“ šį reiškinį vadina „volatility laundering“: kaip pinigų plovimas slepia pinigų kilmę, taip svyravimų plovimas slepia tikrąjį investicijos nepastovumą. 

2022 m. sausį–spalį, kai visi NT fondai prarado dviženklį procentą vertės, „Blackstone BREIT“ fondas sugeneravo... beveik 10 % teigiamos grąžos. Kaip tai įmanoma? Dvi galimybės: arba „Blackstone“ valdytojai yra genialūs ir turi slaptą formulę pasirinkti tik tuos objektus, kurie auga, kai visa kita krenta, arba – ir girdžiu, kaip skeptikai linkteli – jie tiesiog vertina savo turtą rečiau ir „lanksčiau“. 

Kaip ultraturtingieji iš tikrųjų investuoja

Grįžkime prie „J. P. Morgan“ ataskaitos. Štai kaip šeimos biurai paskirsto tuos 46 % alternatyvoms:

• privatus kapitalas: 17 %,
• nekilnojamasis turtas: 15 %,
• apsidraudimo fondai: 5 %,
• rizikos kapitalas: 5 %,
• privatus kreditas: 4 %. 

 

O kaip dėl kitų 54 %? Čia tampa įdomu:

• viešosios akcijos: 26 %,
• obligacijos ir grynieji: 21 %,
• prekės ir kita: 7 %.

 

Pastebėjote? Ultraturtingieji didžiąją dalį pinigų laiko... įprastose akcijose, obligacijose ir grynuosiuose. Tuose pačiuose „nuobodžiuose“ dalykuose, kuriuos galite nusipirkti per bet kurią Lietuvos investavimo platformą.

Taip yra todėl, kad tradicinės investicijos veikia. Alternatyvos yra papildoma opcija žmonėms, kurie jau turi per daug pinigų, bet ne raktas, kuris atvers turtų skrynias.

Trys priežastys, kodėl alternatyvos jums tikriausiai nereikalingos

Priežastis Nr. 1: vištų ir kiaušinių problema.

Ultraturtingieji investuoja į alternatyvas TAPĘ turtingais, ne siekdami praturtėti. Tai esminis skirtumas. Jie sukaupė turtą per verslą, karjerą ar tradicines investicijas ir tik tada pradėjo diversifikuoti į alternatyvas.

Jūs, su 5 000 ar 50 000 eurų portfeliu, negalite pasiekti gerų privataus kapitalo fondų. Minimumas juose dažnai siekia 125 000+ eurų, o geriausi fondai nepriima naujų smulkių investuotojų. 

Priežastis Nr. 2: mokesčiai suės jūsų grąžą. 

20 METŲ REALYBĖ (pradinis kapitalas €100 000).

Indekso fondas (10 % grąža, 0,1 % mokestis):

• po 20 metų: €664 000,
• mokesčių kaina: ~€8 000.

 

Apsidraudimo fondas („2 ir 20“ mokesčiai): reikia uždirbti 12,5 % tik tam, kad gautumėte tą pačią 10 % grąžą. Jei uždirba 10 %:

• po 20 metų ~€430 000,
• mokesčių kaina: ~€234 000.

 

Skirtumas: €234,000. 

Išskyrus atvejus, kai fondas iš tikrųjų generuoja žymiai aukštesnę grąžą nei rinka (o statistika rodo, kad daugelis jų negeneruoja), mokate išties daug už vidutiniškus rezultatus. 

Priežastis Nr. 3: Statusas nėra investavimo strategija

Prisipažinkime – dalį alternatyvų patrauklumo sukuria prestižas. Bet štai problema: jūsų ego gali džiaugtis, bet jūsų pensijos sąskaita to neužskaitys. Palikite savo investicinį portfelį už šio žaidimo ribų. 

Kas iš tikrųjų veikia

Nuoseklus investavimas į diversifikuotą portfelį per 15–30 metų. Nuobodu? Taip. Veikia? Taip.

David Swensen valdė Yale universiteto €40+ milijardų fondą naudodamas alternatyvas ir pasiekė 13,7 % metinę grąžą. Tai vienas sėkmingiausių alternatyvių investicijų valdytojų istorijoje.

Ką jis rekomendavo paprastiems investuotojams savo knygoje „Unconventional Success“? Indekso fondus. Ne alternatyvas, ne „tai, ką darau aš“, bet paprastus, nuobodžius indekso fondus. 

Kada alternatyvos turi prasmę

Tik kai turite:

• tvirtą pagrindą – avarinį fondą, pensijas, diversifikuotą portfelį,
• specifinių žinių – pvz., apie Lietuvos NT rinką,
• perteklinį kapitalą – pinigus, kuriuos galite užrakinti 5–10 metų,
• supratimą apie rizikas ir mokesčius realiais scenarijais.

 

Tinkama seka: 1) avarinis fondas → 2) pensijos (III pakopa) → 3) indeksiniai fondai → 4) o jau tada alternatyvos. Nepraleiskite žingsnių.

Pagrindinė išvada: alternatyvos yra diversifikacijos įrankis, ne turto kūrimo pagrindas.

Ko labiausiai reikia jums?

• Pradėti anksčiau,
• investuoti reguliariai,
• diversifikuoti plačiai (pasauliniai indeksiniai fondai),
• minimizuoti mokesčius,
• išlikti investavus per krizes.

 

Jūsų finansinės sėkmės formulė nėra KIEK sofistikuotai investuojate, bet KAIP ILGAI ir KAIP NUOSEKLIAI investuojate.

Laikykitės šios formulės 20–30 metų ir būsite turtingesni už 90 % žmonių, kurie ieško trumpesnio kelio. 

Apie AB „Agathum“

AB „Agathum“ veikia nuo 2012 m. ir užsiima NT objektų pirkimu, pardavimu, valdymu ir nuoma, taip pat valdo diversifikuotą viešų vertybinių popierių portfelį.

Šiuo metu bendrovė valdo 22 mln. eurų turtą – apie 18 mln. eurų NT portfelį ir apie 4 mln. eurų vertybinių popierių portfelį.

AB „Agathum“ yra išleidusi viešą 2 mln. eurų obligacijų emisiją, kuri listinguojama NASDAQ Baltijos biržoje.