Jūsų namai toli nuo namų: kaip atsirado šiuolaikiniai viešbučiai

Laikinos poilsio ir nakvynės užeigos, skirtos keliauninkams, egzistavo jau ankstyvosiose civilizacijose ir yra minimos net Biblijoje. Antikos Graikijoje ir senovės Romoje tai buvo patalpos, tradiciškai įrengiamos netoli termų, nes pagal tų laikų supratimą poilsis buvo neatsiejamas nuo karštos vonios.

Romėnai išvis buvo pirmieji, pradėję plėtoti tradicinių viešbučių koncepciją: svarbiausias dėmesys ir geriausios patalpos buvo skiriamos keliaujantiems valstybės pareigūnams ir tarnautojams, šiek tiek ankštesnes, kaip ir prastesnes paslaugas, gaudavo pirkliai ir svetimšaliai, na, o be jų, tiesą sakant, tais laikais tolimesnius atstumus ne kažin kas daugiau ir keliaudavo. Būtent romėnai atidarė pirmuosius viešbučius Anglijoje ir Šveicarijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Viduramžiais viešbučių funkciją perėmė vienuolynai, tradiciškai juos turėjo kiekvienas ordinas. Tais laikais atsirado ir žodis „hotel“, kilęs iš tos pačios šaknies kaip ir „hospital“, – tai buvo vietos, kuriose buvo „rūpinamasi kitais žmonėmis“. Viešbučių plėtrą Europoje ir Artimuosiuose Rytuose paskatino piligrimų kelionės į Šventąją Žemę, o arabų prekiautojų karavanai viešbučių rinką augino dar toliau į rytus – apie 1200-uosius metus jų atsirado net Kinijoje ir Mongolijoje.