Trotilo gamykla Lietuvoje kainuos 100 mln. Eur, tačiau neaišku, nei kas ją statys, nei kada

Praėjusių metų spalį Susisiekimo ministerija pranešė, kad Pakruojo gręžimo, griovimo ir sprogdinimo darbų 2025 m. AB „Detonas“ Šiaurės Lietuvoje planuoja pradėti 28 mln. Eur vertės trotilo (TNT) gamyklos statybas. Ji turėjo pradėti darbą 2027 m. Kasmet būtų pagaminama apie 1.000 t trotilo, o gamyklai pradėjus dirbti visu pajėgumu, bendrovės pajamos siektų iki 50 mln. Eur per metus.

Tačiau dabar nurodoma, kad tokia informacija netiksli.

„Ribota informacijos sklaida buvo pateikta išimtinai ankstesnės vadovybės iniciatyva. Ji neatspindi nei faktinės projekto eigos, nei planavimo stadijos. Todėl viešojoje erdvėje minimi statybos pradžios ar pabaigos terminai yra netikslūs ir neatitinka realios situacijos. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio gamyklos specifiką, projektavimo, statybos ir paleidimo procesas trunka ne mažiau kaip 3–4 metus“, – rašoma „Verslo žinioms“ pateiktame Susisiekimo ministerijos komentare.

Lukas Paškevičius, susisiekimo ministro patarėjas, patikslina, kad šiuo metu nėra patvirtinti nei statybų pradžios, nei pabaigos terminai. Kadangi, jo teigimu, planuojama investicija viršija 100 mln. Eur, „Detono“ turimi ištekliai neleidžia jai savarankiškai įgyvendinti tokio masto projekto.

Projekte numatyta iki 3.000 t TNT ekvivalento sprogmenų metinė gamyba.

„Toks projektas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinus strateginių partnerių ir finansinių institucijų įsitraukimą“, – priduria L. Paškevičius.

Todėl svarstomos kelios investavimo galimybės: paskolos iš valstybės finansuojamo projekto „Milijardas verslui“ (ILTE), privačių investicinių fondų įsitraukimas ir finansavimas per komercinius bankus. 

Kliūtis ir teisės aktai

Be to, yra problemų dėl teisinio reguliavimo. Nors Vladislavo Kondratovičiaus, vidaus reikalų ministro, teigimu, teisinių kliūčių Lietuvoje gaminti sprogmenis nėra, Susisiekimo ministerija taip nemano. Jos įsitikinimu, kadangi karinės pramonės iki šiol Lietuvoje nebuvo, yra būtinybė koreguoti teisės aktus. Tačiau priduriama, kad „Detonas“ turi „pakankamai žinių ir kompetencijų inicijuoti reikalingus teisėkūros procesus“.

L. Paškevičius atkreipia dėmesį, kad pernai „Detonas“, bendradarbiaudamas su Ukrainos partneriais, dalyvavo kuriant RDX sprogmenų gamybos ir infrastruktūros projektą Lietuvoje.

Kaip jau rašyta, Lietuva su oficialiai neįvardyta Ukrainos įmone pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo statant RDX sprogmenų gamyklą. BNS surinkti duomenys rodo, kad juos ketina gaminti Ukrainos įmonė Specialiosios chemijos centras.

Pasak L. Paškevičiaus, „Detonui“ dalyvavimas Ukrainos projekte padėjo įgauti praktinės patirties ir sustiprinti ekspertines žinias. 

Suomiai skubiai investuoja 200 mln. Eur

Trejus metus vykstantis karas Ukrainoje drastiškai padidino TNT sprogmenų paklausą Vakaruose, o TNT atsargos Europoje praėjusiais metais priartėjo prie kritinio lygio. TNT yra tradicinė sprogstamoji medžiaga, naudojama artilerijos ir minosvaidžių sviediniuose.

Didelė Europos TNT gamintoja yra Šiaurės Lenkijos „Nitro-Chem“. Kitose šalyse daugelis valstybinių įmonių buvo privatizuotos arba užkonservuotos. O vėl paleisti užkonservuotas gamyklas prireiks laiko, sako „The Economist“ analitikai.

Svarbiausių žaliavų pertekliaus Europoje taip pat nėra, ypač sunku rasti azoto rūgšties. Ji taip pat yra pagrindinė trąšų gamybos sudedamoji dalis.

Kaip rašo yle.fi, Suomijos Porio mieste skubiai bus pastatyta daugiau kaip 200 mln. Eur vertės TNT sprogmenų gamykla. Gamybą planuojama pradėti 2028 m., ją statys Suomijos sprogmenų gamintoja „Forcit“.

Pasak šalies Gynybos ministerijos, naujoji gamykla bus antra TNT gamykla ES po gamyklos Lenkijoje. Viena nedidelė gamykla dar veikia Serbijoje.

„Tai yra svarbus Suomijos tiekimo saugumo ir nacionalinio saugumo projektas. Tačiau jis taip pat svarbus visam Vakarų pasauliui ir Aljansui. Šiuo projektu Suomijos svarba Vakarų gynybos įrangos gamybai pakils į naują lygį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Antti Hakkanenas, gynybos ministras.

Anot jo, pasaulinė TNT sprogmenų paklausa išaugo kelis kartus. Ji išliks didelė ir ateityje.

Dalis gamyklos produkcijos, žadama, bus skirta eksportui. Ministro apibūdinimu – būsimos gamyklos pajėgumai gali būti didžiausi Europoje.

JAV gamykla už 425 mln. USD

Apie trotilo gamybą Pentagone pradėta diskutuoti dar 2023 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose trotilas nebuvo gaminamas kelis dešimtmečius. Įvairių rūšių šaudmenys buvo užpildomi įvežtiniu, dažnai iš Turkijos, trotilu.

Nusprendus skubiai atnaujinti TNT gamybą, paskelbtas konkursas. Gamyklą Kentukyje už 425 mln. USD statys konkursą laimėjusi turkų kompanija „Repkon“, informuoja „Daily Sabah“. Statybas planuojama baigti 2028 m.

Įmonė gamins trotilą 155 mm kalibro sviediniams. Konkurso dokumentuose buvo nurodyta, kad TNT bus naudojamas tiek gaminant šaudmenis JAV kariuomenei, tiek eksportui.  Juos buvo numatyta įtraukti į skubios pagalbos Ukrainai, Taivanui ir Izraeliui programą.

Investuotojo ieško ir Estija

Kovo viduryje Estijos vyriausybė priėmė sprendimą įsteigti valstybinę įmonę, kuri statys sprogmenų gamyklą. Įmonė bus įsteigta iki balandžio pabaigos, siekiama pritraukti strateginį investuotoją.

Valstybė skirs pradinį įnašą iki 7,2 mln. Eur, kuris padengs inžinerinio projekto sukūrimo ir pradines veiklos sąnaudas.

Hanno Pevkuro, krašto apsaugos ministro, teigimu, „kelios užsienio gynybos pramonės įmonės jau parodė susidomėjimą ir svarsto galimybę gaminti šaudmenis Estijoje“.

Įmonė gamins sprogstamąją medžiagą RDX, kuri naudojama šoviniuose, minose, raketų kovinėse galvutėse ir kt., informuoja err.ee