O tai greičio tikslas iškart buvo keliamas, ar po to sugalvojo? Ar tikrai posūkių skersmuo, ar visgi signalizavimo infrastruktūros nebuvimas? Dažniausiai labai lengva post factum kritikuoti, kai tiesiog pasikeitė reikalavimai projektui, kritikuoti, kad anksčiau tai reikėjo daryti, bet anksčiau reikalavimo neturėjai, o jei reikalavimo nėra, tai skirti pinigus nereikalingiems dalykams, milžiniškus pinigus, niekas tau jų netvirtins. Neįsigilinęs į rail baltic, kad galėčiau komentuoti istoriją, tik matau, kad greičiausiai pasiduodi įprastam bias, nes nei atskleidi detalių, nei pamenu apie tai rašant viešai.

Aš nesuprantu irgi kaip gali tiek ilgai tęstis projektas, kuris brangsta kartais, o atsipirkimas jau skaičiuojamas šimtmečiais. Darom padarom, arba perduodam kas moka daryti, arba atsisakome, bet ir ieškome kas atsakingas už tą nesąmonę. Pasaulyje jau seniai tokie bėgiai būtų pastatyti ir per kalnus ir ant vandens, bet pas mus kažkaip vilkinama.

Tikrai taip. Nekompetenciją visada galima paaiškinti tuo kad nežinojo ką daro ir tik padarę suprato ką turėjo daryti. Ar kad kažką pamiršo ar nežinojo kad reikia. Visa tai yra nekompetencijos požymiai

Anhidrito turime nemažai. Nežinau, ar pradėjo kasti.

Nepradėjo. Įtariu - neturi už ką. O investuotojų gal nemoka pritraukti, pusdykiai atiduoti nenori. Bėda.

Čia buvo replika į Supercomputer komentarą.

Tuo metu kai China 300 ar 600 kmh

Valstybes , žmones ir valstybeles žmoneliai bet 1000e men

Gyventojų tankio reikia, kaip "China", kad statyti traukinius važiuojančius 300 ar 600 km/h. Net neatmetus kalnų ir kitų negyvenamų ar beveik negyvenamų vietovių, Kinijos gyventojų tankis 3x didesnis. Urbanizuotose teritorijose gyventojų tankis dešimtimis kartų didesnis. Kiek mes turime 500km spinduliu daugiau nei 10 mln. gyventojų miestų?

O kiek Tibete tokių yra? Tankį vertink Europos, o ne imk atskirą nedidelį ES regioną.

Niekur Europoje nėra tokio tankio, kaip Kinijoje. Tuo labiau mūsų gale, kur Latvijoje vienintelė Ryga, o Estijoje Talinas, kuris Kinijos mastais, pagal dydį, užsiskaitytų, kaip kaimas. Realiai Vokietija-Prancūzija-Italija-JK dar kažkiek leidžia vystyti greituosius traukinius. Investicijos tiesiog į traukinių infrastruktūrą yra astronominės. Tas pats Vilnius-Klaipėda maršrutas, važiuoti traukiniui 160 ar 200 km/h max greičiu, investicijų skirtumas daugiau nei 2 kartai, o kelionės pilnu maršrutu, su sustojimais, trukmės skirtumas 15-20 min., nes reikia stoti vis. Jei važiuoti dar greičiau, kainos dar kelis kartus didėja. O dabar apie pateisinimą tokio maršruto greitojo traukinio, jei perimtum 50% visų įvažiavusių į autostradą srauto (atmetant įvažiavusius ir išvažiavusius nuo Kauno po 30 km į abi puses), tai net 160 km/h traukinio linijos investicijos niekada neatsipirks, net ir skaičiuojant visas finansines ir ekonomines naudas, kokias tik gali sugalvoti (kad autostrados remontams sumažinsi išlaidas, CO2, KD, azoto junginiai, sutaupytas žmonių laikas ir t.t.), ir čia tik CAPEX padengti bandant, sakant, kad OPEX apsiribos darbo užmokesčio ir kuro išlaidomis, neimant remontų ir pan.