Baltarusijoje daliai įmonių uždrausta laisvai disponuoti akcijomis, yra ir lietuvių
Papildyta ekonomisto komentaru
Į sąrašą įtraukta 190 bendrovių. Liepos 5 d. nacionaliniame teisiniame interneto portale buvo paskelbta atitinkama rezoliucija.
Pasak zerkalo.io, dokumente pateiktas Baltarusijos juridinių asmenų, kurių akcininkai yra užsienio juridiniai arba fiziniai asmenys iš užsienio šalių, „vykdančių nedraugiškus veiksmus“, sąrašas.
Jiems „draudžiama perleisti savo įstatinio kapitalo dalis (akcijas)“. Kitaip tariant, be Baltarusijos valdžios institucijų leidimo neleidžiama savo nuožiūra disponuoti akcijomis.
Akcijos blokuojamos „depo“ sąskaitose. Bet kokios operacijos su jais galimos tik gavus Finansų ministerijos leidimą.
Vyriausybės nutarimas priimtas įgyvendinant kovo mėnesio dekretą „Dėl papildomų priemonių stabiliam ekonomikos funkcionavimui užtikrinti“, siekiant „užkirsti kelią kapitalo išvežimui iš šalies“.
Sąraše – „Game Stream LLP“, į kurią investavo „Wargaming Group Limited“ (Kipras), „ Lukoil Belorussia“, kurios dalis priklauso „Lukoil International GmbH“ (Austrija), „Lidskoe pivo“, kurios 96,4% priklauso „Olvi“ (Suomija) ir kuri, kaip rašyta, dėl karo Ukrainoje nusprendė atsikratyti savo turto Baltarusijoje ir dabar aktyviai ieško pirkėjo.
Disponavimas akcijomis ribojamas Vilniuje registruotos optikos gamybos „Yukon Advanced Optics Worldwide“ antrinei įmonei, tapetų dažų UAB „Veika“ priklausančiai „Belpastichim“, „Kipp chicken agro“, kurios savininke nurodoma UAB „Transekspert“. „Milvidos turtas“, „Pirolizė“, „PBS LT“ valdomoms įmonėms.
Sąraše bendrovės, kurių akcijos priklauso Edvardui Liachovičiui, Andriui Šedžiui, Kęstučiui Stabingiui, Jakovui Etinui ir kitiems.
Sprendimas įsigaliojo nuo jo publikavimo dienos.
„Tai pirmas atvejis nepriklausomos Baltarusijos istorijoje, kai teisės aktais įtvirtinamas neteisminis turto konfiskavimas. Iki šiol bendrovių turtas buvo konfiskuojamas daugiausia pavieniui, argumentuojant valstybės interesų gynimu“, – sako Vladimiras Kovalkinas, ekonomistas.
Anot jo, valstybė iš tokio draudimo praktiškai nieko nelaimės, šioms įmonėms tik bus sunku išvežti pelną. O štai Ministrų kabineto pasirašyto dokumento pasekmės gali būti ilgalaikės. Eksperto teigimu, įmonės, kurių nėra sąraše, įšaldys investicinius projektus ir bandys perkelti savo turtą į užsienį. Jie tai darys tyliai, kad neatkreiptų valdžios institucijų dėmesio.
V. Kovalkino teigimu, verslo pasitikėjimo ir investicinio klimato atkūrimo procesas gali užtrukti apie 15–20 metų nuo valdžios Baltarusijoje pasikeitimo. Tai skaudus smūgis ne tik dabartinei, bet ir būsimoms kartoms.
