VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Rugpjūčio 2 d. 19 val. Vilniuje, A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos kieme (Trakų g. 10) – Kristupo festivalio koncertas.
Fado karaliene vadinama Cristina Branco (vokalas, Portugalija) pristatys naujausią savo albumą „Mae“ („Motina“). Kritikai vertina jį kaip „emociškai giliausią albumą, kuriuo daininkė skverbiasi į žmogaus egzistencijos gelmę“, o pati atlikėja sako, jog „fado – tai beveik magija, atsirandanti iš žodžių, pauzių ir tylos intensyvumo“.
Dainininkei akomponuos Bernardo Couto (portugališkoji gitara), Luisas Figueiredo (fortepijonas) ir Bernardo Moreira (kontrabosas).
Rugpjūčio 2 ir 3 d. 21.30 val. uostamiesčio elinge IV tarptautinį Klaipėdos festivalį pradės vienaveiksmių šiuolaikinių baletų diptiko premjera „Reverb‘as“.
Pirmąją diptiko dalį „Audio Unit“ („Garso elipsė“) pastatė slovėnų choreografas Gajus Žmavcas, naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto trupės meno vadovas. Tai pirmasis slovėnų choreografo pastatymas su KVMT baleto trupe, todėl spektaklyje pasirodys visi trupės šokėjai. G. Žmavcas pats sukūrė ir androginiško stiliaus kostiumus, ir spektaklio garso takelį.
Antruoju spektakliu „Callisto“ Klaipėdoje debiutuoja Douglasas Lee, žymus britų šiuolaikinio baleto kūrėjas. Beveik 30 m. jis gyvena ir dirba Vokietijoje, nuo 2011 m. kuria spektaklius kaip laisvai samdomas choreografas Europoje, JAV, Kanadoje. „Callisto“ darniai susijungia abstrakti šiuolaikinė choreografija, elektroninė muzika ir natūrali elingo aplinka. Garso takelį sukūrė Berlyne gyvenantis australų garso menininkas ir prodiuseris Nicolasas Savva.
„Pavadinome šį diptiką madingu žodžiu „reverbas“, nes tikimės, kad jo premjera plačiai rezonuos ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu“, – sako G. Žmavcas. Iki rugpjūčio 14 d. vyksiančio Klaipėdos festivalio programa skelbiama čia.
Rugpjūčio 2–4 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), tęsiasi „Sugrįžimo dienų“ renginiai.
Po beveik 3-jus metus trukusio kapitalinio remonto atidarytas ŠMC suteikia retą progą „pasimėgauti jo architektūros grožiu bei derme“ vaikštinėjant po tuščias parodų sales ir kitas lankytojams skirtas erdves – fizinių kūrinių atidarymo dešimtadienį neeksponuojama, vaikštinėdamas girdi tik garsus iš praeityje čia vykusių projektų, parodų, garso instaliacijų.
Pasak Kęstučio Kuizino, ŠMC direktoriaus ir atidarymo projekto sumanytojo, taip siekiama pagerbti žymaus architekto Vytauto Čekanausko (1930–2010) praėjusio amžiaus 7-ąjį dešimtmetyje suprojektuotus parodų rūmus, „vieną gražiausių modernistinės Lietuvos architektūros statinių, atgimstantį naujam gyvenimo etapui su iš esmės atnaujinta pastato technine infrastruktūra bei nauju interjeru, kurį kruopščiai ir itin atsakingai, atsižvelgdami tiek į V. Čekanausko, tiek į ilgamečio ŠMC institucijos architekto Valdo Ozarinsko autorinį palikimą, sukūrė architektai Audrius ir Marina Bučai.“

Centro erdvėse skamba garso kūrinys „Sienų atmintis“, kurį į vientisą koliažą sujungė Antanas Dombrovskis, garso menininkas ir ilgametis ŠMC naktinis budėtojas. „Sienų atmintis“ – tai beveik 40 min. trukmės garso takelių kompiliacija, sudaryta iš parodų, instaliacijų, koncertų, performansų, interviu bei kitos garsinės medžiagos, skambėjusios ŠMC erdvėse per pastaruosius tris dešimtmečius.
Iki rugpjūčio 4-osios vykstančių ŠMC „Sugrįžimo dienų“ lankymas nemokamas.
Rugpjūčio 4 d. 20 val. Palangos parke „Oldman“ projekto „Pasaulio kinas parke“ vakaras.
Programoje – lietuviškos dokumentinės juostos „Piešianti poetė“ (2023) peržiūra bei susitikimas su jos režisieriais Tomu, Dariumi ir Egle Petreikiais. Lietuvių kūrėjų darbas pasakoja apie Aldoną Gustas (1932–2022), iš Mažosios Lietuvos kilusią ir Antrojo pasaulinio karo metais kartu su tėvais į Vakarus pasitraukusią menininkę, gyvenusią ir kūrusią Berlyne, kur ji subūrė unikalią garsių menininkų grupę „Berliner Malerpoeten“ („Berlyno piešiantys poetai“). Būdama vienintelė moteris tarp trylikos vyrų daugelį metų A. Gustas tvarkė jų leidybos bei ekspozicijų reikalus. Įkvėpta ir paskatinta savo sutuoktinio rašytojo Georgo Holmsteno, Aldona ėmėsi poezijos, piešimo, tapybos, grafikos.
Tris rugpjūčio antradienius iš eilės parko ekrane bus rodoma Izraelio kino kūrėjų retrospektyva, trečiadieniais ir sekmadieniais – festivalyje „Kino pavasaris“ bei kino programoje „Lokys, liūtas ir šakelė“ pristatyti filmai.
Vilniaus muziejuje (Vokiečių g. 6), veikiančiame ŠMC kaimynystėje, atidaryta nauja paroda „Nepatogus Vilnius”.
„Tai paroda ne apie nepatogius Vilniaus bortelius ar šaligatvius, bet apie mūsų empatiją, prietarus ir dalykus, kurie kartais (o gal dažnai) mus verčia jaustis nepatogiai. Norėjosi atkreipti dėmesį į tai, apie ką vengėm kalbėti pernai, švęsdami miesto jubiliejų. Šia paroda siekiame save ir miestiečius sugrąžinti į realybę. Paskatinti pastebėti, kad nepaisant Vilniaus grožio jame turime neišspręstų problemų, į kurias vertėtų atkreipti empatišką žvilgsnį“, – Vilniaus muziejaus pranešime cituojama jo vadovė Rasa Antanavičiūtė.
Tarp 10-ies parodos rengėjų pasirinktų temų – gatvės prostitucija, priklausomybė nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, antisemitizmas, mūsų santykis su pabėgėliais, LGBT+ bendruomenės nariais arba nuo seno Vilniuje gyvenančių kitų tautybių ir religijų žmonėmis, tai, kas egzistuoja už išblizginto miesto paviršiaus. Dalį parodos temų padiktavo Lietuvos socialinių mokslų centro kasmet atliekamas visuomenės nuostatų (socialinės distancijos) tyrimas.
Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje (Pilies g. 40), atidaryta menininkės iš Berlyno Kristine Schnappenburg paroda „Ramiai. Still Life No. 5“.
Požemio galerijoje eksponuojamos šiai vietai sukurtos instaliacijos, pirmo aukšto galerijoje – tapybos ant popieriaus kūriniai. Tapytoja, instaliacijų kūrėja ir šviesų menininkė K. Schnappenburg daug metų rengia parodas Vokietijoje, dalyvauja tarptautiniuose projektuose įvairiose pasaulio šalyse.
Iki rugpjūčio 9 d. Vilniuje, Valdovų rūmų kieme, vakarais vyksta 15-ojo festivalio „Kinas po žvaigždėmis“ seansai.
Šiemet festivalio programoje – seni geri filmai, kuriuose visu ryškumu šviečia lig šiol vaidinančių aktorių Ralpho Fienneso, Roberto De Niro, Nicole's Kidman, Meryl Streep ir kitų – talentas.
Festivalio programa čia.
VERSLO TRIBŪNA
Rugpjūčio 5–11 d. Kaune ir Kauno rajone vyks 6-asis festivalis „ConTempo“. Šių metų festivalio šūkis „Pasaulio scena – iš arti“.
7 dienas truksiančioje programoje – daugiau nei 45 šokio, cirko bei teatro pasirodymai ir per 30 valandų scenos patirčių. Jos kūrėjai 26 skirtingas vietas – bibliotekas, sporto sales, bažnyčios prieigas, skverus, fabrikus ir parkus – vėl pavers šokio, teatro bei cirko scenomis.
Festivalio programa čia.
VŽ primena, jog Plungėje, Mykolo Oginskio dvaro žirgyne, eksponuojamos Plungėje gimusio, pasaulio meno scenoje žinomo menininko Žilvino Kempino instaliacijos „Tūba“ ir „Flux“.
Ž. Kempino instaliacijos, rengiamos kas ketverius metus, Plungės dvare atidarytos IX Pasaulio žemaičių dailės parodos dalis. Dvaro žirgyne instaliuota 30 m ilgio „Tūba“ buvo rodyta Venecijos bienalėje, vėliau Brazilijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, kol tinkama jai parodyti vieta buvo rasta Lietuvoje.

IX Pasaulio žemaičių dailės paroda vyksta istoriniuose kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose, parke, žirgyne, oficinoje, laikrodinėje, joje eksponuojami daugiau nei 80-ies žymiausių iš šio regiono kilusių menininkų – ir Lietuvos dailės klasikų, ir ryškiausių šių dienų menininkų pasaulyje, ir jaunų talentų – darbai.
„Važiuok į Plungę ir nelauk, kad tau žemaičiai savo dailę atvežtų ir ant padėklo prie durų padėtų kur Vilniuje ar Kaune“, – sako vienas jos kuratorių, dailėtyrininkas dr. Viktoras Liutkus. Interviu su Viktoru Liukumi – čia.
Vilniaus katedros varpinėje eksponuojama specialiai šiai vietai sukurta menininko Žilvino Kempino instaliacija „Vėjalaikis“.
„2023 m. rudenį buvau pakviestas sukurti kūrinį Katedros varpinėje. Nors pastatas labai komplikuotas dėl medinių perdangų, laiptų ir atvirų langų, negalėjau atsispirti pagundai padaryti įvietintą instaliaciją tokioje ypatingoje erdvėje. Man buvo svarbu, kad kūrinys nekliudytų pajusti pačios varpinės charakterio – kad nekonkuruotų su ja, jos neužgožtų, nekliudytų ją apžiūrėti. Tikslas buvo sukurti papildomąją darną, kai kūrinys išryškina architektūrą, o architektūra išryškina kūrinį“, – pasakoja instaliacijos autorius.

Žvilgios juodos juostos išryškina senovinę architektūrą – varpinės pirmo aukšto mūrai iškilo XIII a. Kinetinė skulptūra, 700 (+1) vertikalių magnetinių juostų, panašiai kaip medžio kamieno rievės, įvaizdina Vilniaus miesto metus, jungiasi į vientisą fizinį kūną: ir monumentalų, ir efemerišką.
Ž. Kempinas – vienas žymiausių, pasaulinio atgarsio sulaukęs lietuvių šiuolaikinis menininkas, nuo 1997 m. gyvena ir dirba Niujorke. Kuria minimalizmo bei optinio meno estetika paremtus kūrinius. Išskirtinis jo kūrybos bruožas – magnetinių juostų naudojimas. 2009 m. atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje, 2012 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Kaune, galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27), atidarytos trys parodos.
Iš Austrijos kilusios menininkės Reginos Hübner paroda „Mes taip pat esame tie, kas nesame“ nagrinėja empatiją, pasaulio suvokimą, žmogaus prigimčiai būdingą dvilypumą, kurį formuoja mūsų tarpusavio sąveikos.

Evos Veveres (Latvija) ir Židrijos Janušaitės paroda „Prieglobstis, šventykla, monumentas“ kalba apie laiko trapumą ir performatyvų bendros erdvės, apgyvendintos nepažįstamų žmonių ir draugų, augalų ir metų laikų, aktą. Menininkės Morgan O'Haros (JAV, Italija) įvietintas piešinys bus įgyvendintas dirbtuvių metu bendradarbiaujant su galerijos lankytojais ir savanoriais pagal jos piešinį, sukurtą autorine „gyvojo perdavimo piešimo technika“ Kaune.
Kauno paveikslų galerijoje (Donelaičio g. 64) atidaryta 10-oji tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos tiltai 2024. X // TEN“.
Bienalėje dalyvauja per 60 autorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Ukrainos, Danijos ir Izraelio.
„Šiemetinėje parodoje vėl yra fotografijos ir akrilo, objektų ir koliažų, apmąstančių akvarelę ir sukurtų dedikuojant juos esminėms šios tapybos technikos savybėms – skaidrumui, peršviečiamumui, sluoksniams ir liejimui(si)“, – sako dailininkas akvarelininkas Eugenijus Nalevaika, bienalės idėjos autorius.