VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį
Liepos 12–14 d. Vilniaus viešosiose erdvėse tęsiasi tarptautinis šiuolaikinių gatvės menų festivalis SPOT.
„Menų spaustuvės“ rengiamo festivalio akcentai šiemet – žaidimas su miestu ir mieste jaukiose ir „neatrastose“ Vilniaus vietose. Nuo ketvirtadienio vakaro jose vyksta interaktyvūs performansai bei šiuolaikinio cirko spektakliai, žiūrovai gali pamatyti, išgirsti, paliesti ir prisijungti prie čia ir dabar kuriamo gatvės spektaklio, pasižiūrėti šokio pasirodymus, aptikti netikėtas skulptūras dar labiau netikėtose vietose. Kartais tiesiog užtenka pakelti akis. Festivalio programa čia.
Liepos 12 d. 18 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės švyturys ant Bloksbergo: istorijos kontrastai“.
Kuršių nerijos istorijos ir kultūros tyrėja, juodkrantiškė istorijos doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos miesto garbės pilietė, apžvelgs Juodkrantės švyturio, vadinamo paslaptingiausiu Lietuvoje, istoriją.
Liepos 12, 13 d. Šventojoje tęsiasi Tarptautinis gatvės teatrų festivalis.
Skelbiama, jog šiemet projektas bendradarbiauja su prancūzų teatro improvizacijos asociacija „Le Tube“, teatro mokytoja ir klounados aktore Pauline Grospeaud bei klounados aktore-repere Coralic Lattanzio. Jos kviečia į nemokamas dirbtuves, jų metu Šventosios gatvės, paplūdimys ir pušynai taps kūrybinėmis erdvėmis. Be abejo, rodomi ir spektakliai. Festivalio programa skelbiama čia.
Liepos 13 d. Nidoje prasideda tarptautinis Thomo Manno festivalis.
Šių metų renginyje – tradicinės Žodžio, Muzikos, Kino naktų ir Dailės programos, kurias sujungs kultūros kraštovaizdžių ir viršūnių tema. Viena festivalio diena, liepos 16-oji, skiriama tik rašytojui Th. Mannui.
Liepos 13 d. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje festivalis ir prasidės nuo aukštumų – kompozitoriaus Dominyko Digimo (g. 1993) festivalio užsakymu sukurto kūrinio „Aukštumos“, kurį atliks dirigento Karolio Variakojo vadovaujamas orkestras. Pradžios koncertą ves muzikologė Vytautė Markeliūnienė, Muzikos progamos sudarytoja. Pasak V. Markeliūnienės, šių metų programoje yra „tiesiog daug vertingos, gražios, brandžios kamerinės muzikos“. Ir ne tik kamerinės.
Kultūros kraštovaizdžių ir viršūnių temą įvairiais aspektais nagrinės ir Žodžio bei Kino naktų programų renginiai bei atidaromos parodos. Festivalio programa čia.
Vilniaus rotušėje atidaryta paroda „85 Antano Sutkaus vasaros“, skirta fotografijos maestro 85-ajam gimtadieniui paminėti.
A. Sutkaus nuotraukos – laikui nepavaldi dovana, atskleidžianti bei išsauganti praeities pasaulį ir fiksuojanti praėjusios epochos esmę. Kartais šiose fotografijose galima beveik užuosti oro kvapą, pajusti jo šilumą. Jautriu, stilingu žvilgsniu ir neaprėpiamu talentu įamžintame pasaulyje viskas sukasi apie svarbiausią temą – kūrėjo brangią Lietuvą: čia skleidžiasi jo žmonės, jo kraštovaizdis ir jo gyvenimas.
85-ojo A. Sutkaus gimtadienio proga surengtoje parodoje pristatoma po vieną nuotrauką kiekvienai jo gyvenimo vasarai, ekspoziciją paįvairinta keliomis jo paties mėgstamiausiomis fotografijomis. Parodą lydi katalogas. Dauguma eksponuojamų nuotraukų buvo atspausdintos jų sukūrimo laikotarpiu, didžioji dalis Lietuvoje lig šiol nebuvo eksponuotos.
Vilniuje, LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje (konstitucijos pr. 22), atidaryta tapytojos Rūtės Merk, pagal tarptautinius galerinius pardavimus, ko gero, sėkmingiausios Lietuvos menininkės, darbų paroda „Pažadai“.
Parodoje „Pažadai“ tapytoja R. Merk, Lietuvos ir užsienio meno kritikų apibūdinama kaip viena labiausiai intriguojančių jaunosios kartos kūrėjų, pasirinkdama klasikinius žanrus – portretą ir natiurmortą, tradicinėmis aliejinės tapybos priemonėmis fiksuoja šiuolaikybės archetipus ir jų ribų slinktis šiuolaikiniame pasaulyje. Kūriniuose susipina materialaus ir virtualaus, natūralaus ir dirbtinio, konkretaus ir abstraktaus pasaulio elementai.
Pasak parodos kuratorės Inesos Brašiškės, menininkė portretus kuria iš skirtingų – skaitmeninės kultūros, asmeninių patirčių ir įspūdžių – fragmentų: „Nors R. Merk portretai flirtuoja su tapybos istorija, vis dėlto jie neabejotinai liudija ne mantijos, o sportinių kelnių ir business casual kostiumo klosčių laikus. Tai šiandieninę popkultūrą, madą ir specifinius tūkstantinukų (angl. milenials) kartos įpročius reprezentuojantys tipažai, radęsi iš menininkės atminties nuotrupų, įspūdžių ir tikslingos skaitmeninės kultūros archeologijos.“
Rūtė Merk (g. 1991) šiuo metu gyvena Berlyne. Baigė tapybos studijas Vilniaus dailės ir Miuncheno vaizduojamųjų menų akademijose. 2023 m. tapo DAAD prizo laureate ir yra pelniusi „JCDecaux“ Jaunojo menininko konkurso Žiūrovų prizą. Jos kūriniai rodyti personalinėse ir grupinėse parodose Niujorke, Šanchajuje, Berlyne, Miunchene, Kyjive, Vilniuje. R. Merk darbų yra įsigijęs MO muziejus Vilniuje, „M Woods“ Pekine, „ICA Miami“ Majamyje, Moderniojo ir šiuolaikinio meno muziejus Ženevoje, Sifango meno muziejus Nandzinge ir kt.
Paroda veiks iki spalio 6 d.
Kauno paveikslų galerijoje (Donelaičio g. 64) atidaryta 10-oji tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos tiltai 2024. X // TEN“.
10-osios tarptautinės akvarelės bienalės parodų atidarymai ir susitikimai su dailininkais vyks ir kitose miesto erdvėse: Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus galerijoje ZOO (liepos 12 d. 15 val.) bei Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ (liepos 12 d. 17 val.)
Bienalėje dalyvauja per 60 autorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Ukrainos, Danijos ir Izraelio.
VERSLO TRIBŪNA
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Vos 6 iš 100 Lietuvos įmonių gali pasigirti, kad atitinka aukščiausius patikimumo ir skaidrumo kriterijus. Būtent jos šiemet įtrauktos į „TOP įmonės 2025“ sąrašą – jau devintus metus iš eilės verslo portalo Rekvizitai.lt duomenimis sudaromą prestižinį reitingą.
Kibernetinių grėsmių eroje organizacijoms čia ir dabar būtina nuolatinė stebėsena, greiti sprendimai ir aiškios atsakomybės, todėl modernus saugumo operacijų centras (SOC) tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Ypač, kai dirbtinis intelektas nusikaltėliams dar papildomai suteikia „super galių“. Nors įmonių atstovams ir IT darbuotojams atsakomybė atrodo sunkiai pakeliama, tačiau yra ne vienas būdas, kaip šią naštą palengvinti, tvirtina ESET kibernetinio saugumo ekspertai.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
„Šiemetinėje parodoje vėl bus fotografijos ir akrilo, objektų ir koliažų, apmąstančių akvarelę ir sukurtų dedikuojant juos esminėms šios tapybos technikos savybėms – skaidrumui, peršviečiamumui, sluoksniams ir liejimui(si)“, – sako dailininkas akvarelininkas Eugenijus Nalevaika, bienalės idėjos autorius.
Iki liepos 14 d. Senojoje Varėnoje, kempinge „Juostandis“, (Ąžuolų g. 5), vyksta penktasis ir paskutinis Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“.
Dzūkų kultūros festivalio „Čiulba ulba“ organizatoriai kviečia švęsti dzūkų kultūrą. Kiekvienais metais, sekant pasirinkto dzūkų šviesuolio gyvenimo keliais, festivalis atkeliauja į vis kitą Dzūkijos vietovę. Šį kartą „Čiulba ulba“ skirtas dzūkų dainų karalienei – Marei Kuodžiūtei-Navickienei (1883–1962), gyvenusiai Mitraukos kaime (Varėnos r.).
Marės Kuodžiūtės-Navickienės dainos žodžiais „Vėjalėm pasiklosim, miglalėm užsiklosim“ festivalio organizatoriai apvainikuos nuo 2020 m. rengiamo festivalio istoriją. Tiems, kurie dar nespėjo patirti Pescivalio (liet. festivalio), šie metai yra paskutinis šansas atrasti, įvertinti ir prisijaukinti
Šį kartą festivalis budins oficialiai jau nebeegzistuojančio kaimo dvasią. Nuo 1864 m. gyvavusi Mitrauka 1970 m. pervadinta Mitriškėmis, o 1980 m. šis kaimas prarado kaimo statusą ir buvo prijungtas prie Senosios Varėnos. Kempinge „Juostandis“ žmonės galės meistrauti, skanauti, šokti, dainuoti, klausytis paskaitų, diskusijų, tarminės poezijos ir prozos skaicymų, leistis į žygius – ir dar visaip kitaip nerti gilyn į dzūkų kultūrą.
Vaikams – atskira programa Vaikų kiemuke, kur „Čiulba ulba“ savanoriai ir svečiai ves tradicinius žaidimus ir ratelius, mokys rankdarbių, supažindins su gamtos pasauliu, dainuos medžiams.
Festivalį uždarys aktorės Onos Gudaitytės ir kompozitorės Tomos Čepaitės performansas „Kojom in žamį, dūšiu in dangų“, įkūnysiantis jau pažintą ir pamiltą Mariulės asmenį.
Iki liepos 18 d. vyksta renovuotos Kauno rotušės atidarymo renginiai.
Liepos 12 d. visuomenei atidaromoje rotušėje vyks nemokami renginiai – pristatoma nauja Kauno miesto muziejaus ekspozicija, edukacinės veiklos bei ekskursijos po atnaujintą rotušę. Sau patrauklių veiklų ras šeimos, senjorai, tėveliai su kūdikiais ir vaikais iki trejų metų bei visi kiti, rašoma pranešime spaudai.
Muziejaus veiklų programa čia.
Keliaujantiems po Lietuvą VŽ primena: Panevėžyje (Respublikos a. 40) atidarytas meno centras „Stasys Museum“, vienas didžiausių ir moderniausių muziejų šalyje – dailininko Stasio Eidrigevičiaus menų centras.
„Stasys Museum“ atidarytas su Stasio Eidrigevičiaus – grafiko, fotografo, instaliacijų, skulptūrų, performansų kūrėjo, scenografo, rašytojo, režisieriaus – darbų paroda „ICON-O-STASYS“, ekspozicija apima daugiau nei 1.000 kv. m. Jos kuratoriai – Lina Albrikienė ir Ignacy Eidrigevičius, S. Eidrigevičiaus sūnaus.
Zarasų krašto muziejaus padalinyje Kraštiečių muziejuje (D. Bukonto g. 1, Zarasai) veikia Šarūno Saukos darbų paroda. Vasaros sezono laikotarpiui atidarytoje naujoje ekspozicijų salėje Š. Sauka pristato naujausią savo paveikslą „Europos saugumo architektūra“ ir šią temą atliepiančių darbų kolekciją.
Pasak menotyrininkės, parodų kuratorės Monikos Saukaitės, „Saukos paveikslai visada buvo daugiaprasmiai, juose visada greta meno istorijos interpretacijų ir asmeninių prisiminimų, šiurpių vizijų ir anekdotiškų situacijų buvo reakcijų į politinius įvykius, kritikos ar pašaipos tų dienų realijoms.
Šį sykį menininkas kviečia pasitelkti geopolitinę prizmę parodai skaityti arba galbūt atvirkščiai – pasinaudoti paveikslais, galvojant apie sudėtingas istorines situacijas, kuriose esame ir buvome priversti gyventi. Kaip ir tikrovėje, paveiksluose išorinę įtampą gali pertraukti ar sustiprinti gyvenimiški kuriozai, santykiai su artimaisiais, perskaityta knyga ar beprotiškas vakarėlis“.
