Žvilgsnis į praėjusią „ArtVilnius“: globalūs iššūkiai ir taktinis balansavimas tarp dekoratyvumo ir turinio

Iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos, „ArtVilnius’22“. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Spalio 7–9 d. „Litexpo parodų rūmuose vyko 13-oji šiuolaikinio meno mugė „Art Vilnius”. Tai solidus skaičius, patvirtinantis, kad mugė labiau ar mažiau sėkmingai įsitvirtino Lietuvos kultūros renginių panoramoje bei pritraukė nekintamą lankytojų kiekį. Visgi, kaip ir visiems, taip ir mugei šie metai nebuvo įprasti.

Apie tai spaudos konferencijoje užsiminė ir meno mugės vadovė Diana Stomienė. Kas gi laukė lankytojų, nusprendusių užsukt į mugę? Prieš tęsiant turiu prisipažinti, kad nesu didelis meno rinkos žinovas ir mugių ekspertas. Mano įspūdžiai labiau remiasi menotyrininko bei muziejininko praktika, taigi ir mugėje daugiausiai dėmesio skyriau detalėms, susijusioms su šiomis veiklos sritimis.

Statistika

Iš pirmo žvilgsnio, ypatingų pokyčių mugės statistikoje sunku pastebėti – 70 galerijų, 320 menininkų iš 18 šalių. Palyginti su ankstesniais metais, tai įprasti skaičiai, bet apie 2017 m. „ArtVilnius“ šalis ėmė skaičiuoti ne pagal dalyvaujančias galerijas, bet pagal pristatomus menininkus. Taigi, šalių skaičius išaugo. Smulkmena, tačiau šiemet vaikštinėjant po mugę į akis krito tai, kad ji labai lietuviška. Iš tiesų, iš 70-ies dalyvavusių galerijų tik 15 buvo iš užsienio.