VŽ lentynoje – naujos knygos

Gal kad artėja Kalėdos, o gal kad vienas iš būdų atsiriboti nuo varginančio triukšmo gali būti geras kinas arba knyga. Štai kelios jų.

Propaganda Edward Bernays, iš anglų k. vertė Nida Norkūnienė, leidykla „Kitos knygos“, 2021 m.

Knyga apie tai, kaip radosi propaganda. Pasak viešųjų ryšių tėvu vadinamo Edwardo Bernayso (1891–1995), propaganda yra puikus dalykas, nes be jos visuomenė negalėtų gyvuoti demokratijos sąlygomis. Anot jo, jeigu niekas nereguliuotų žmonių veiksmų ir nenukreiptų slaptų jų norų, nevienalytėje visuomenėje žmonės apskritai negalėtų sugyventi.

Anot leidėjų, E. Bernaysas – kontroversiška ir ypač reikšminga figūra politinės minties istorijoje. Jis sukūrė metodų, kaip formuoti viešąją nuomonę ir ja manipuliuoti, sistemą, kurią pavadino „sutarimo inžinerija“, ir aprašė ją klasika tapusioje knygoje „Propaganda“.

Kurdamas „sutarimo inžineriją“ E. Bernaysas įtraukė savo dėdės Sigmundo Freudo ir vyresnio kolegos žurnalisto Walterio Lippmano idėjas. 1928 m. išleista ir atvirai už propagandą pasisakiusi knyga parodo, kaip organizuotai valdyti protus per politiką, valdžios institucijas, meną, mokslą ir švietimą.

Per Pirmąjį pasaulinį karą E. Bernaysas dirbo Visuomenės informavimo ir mobilizavimo komitete (angl. CPI) – pirmoje didelėje JAV valstybinės propagandos institucijoje. Komiteto užduotis buvo įtikinti amerikiečius, kad karas – būtina demokratijos palaikymo sąlyga.

Įdomi detalė – Lietuva irgi buvo pasamdžiusi E. Bernaysą saviems tikslams. Kai 1919 m. buvo pradėta pirmoji Lietuvos istorijoje ir viena pirmųjų pasaulyje apskritai ryšių su visuomene kampanija, E. Bernaysas bendradarbiavo su Lietuvių tautine taryba šiai siekiant, kad JAV pripažintų Lietuvos nepriklausomybę.

Kiti jo klientai – senatoriai, kongreso ir įvairių pilietinių iniciatyvų nariai, „Lucky Strike“, CBS, „American Tobacco Company“, „General Electric“, kitos korporacijos.

„Bernayso didžiausias pasiekimas buvo ne konkreti reklaminė kampanija, o tai, kad jis pirmas pradėjo naudotis psichoanalitinėmis priemonėmis masėms valdyti. Jis ieškojo būdų, kaip paversti nesąmoningus seksualinės kilmės, libidinius, troškimus valdomais politiniais sprendimais, kaip išnaudoti libidines galias kapitalizmo ir demokratijos raidai. Kapitalizmas, laisvoji rinka ir demokratija jam buvo neatskiriami dalykai. Pats jis nevykdė psichoanalitinių kabinetinių tyrimų: jis visą visuomenę pavertė tokiu kabinetu. Klausimas buvo ne apie psichoanalizę, o apie jos naudojimą masių nuomonės ir gyvenimo stiliaus valdymui ir demokratijos inžinerijai“, – lietuviško leidimo įvade rašo profesorius Gintautas Mažeikis.

E. Bernaysas laikomas vienu iš šiuolaikinių JAV saugios demokratijos ir pasaulio saugumo doktrinų kūrėjų. Jis pateisino JAV dalyvavimą Pirmajame pasauliniame kare, padėjo JAV vyriausybei vykdyti karines propagandos akcijas ir jau tuomet teigė, kad pasaulis taip daromas saugus. Vėliau JAV vyriausybės ir prezidento administracija panašius teiginius formuluodavo ir pati inicijuodama karo veiksmus. Paskutiniai panašios retorikos pavyzdžiai – bandymai pagrįsti karo Irake teisėtumą. Aktyviausiu E. Bernayso kritiku galima laikyti politinį mąstytoją Naomą Chomsky, nuosekliai kritikuojantį visą JAV globalinę ir militarinę propagandą apskritai.

Adamkus Egidijus Aleksandravičius, išleido leidykla „Tyto alba“, 2021 m.

„Tai pirmoji išsami biografija žmogaus, kuris jau įėjo į Lietuvos istoriją kaip populiariausias Kovo 11-osios Respublikos politikas, kone aštuonis dešimtmečius aktyviai veikęs ir šiandien tebeveikiantis visuomenės ir valstybės laisvės labui“, – sako knygos „Adamkus“ autorius, istorikas, visuomenės veikėjas, VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius.

Knyga „Adamkus“ pasirodė prieš pat lapkričio 3-ąją, Prezentui V. Adamkui pasitinkant 95-erių metų jubiliejų. Valdo Adamkaus bibliografija plati ir įvairi, kai kurios Prezidento knygos sulaukė didelio visuomenės dėmesio („Be nutylėjimų“, „Paskutinė kadencija“), tačiau išsamios jo biografijos ligšiol neturėjome.

Naujoje knygoje E. Aleksandravičius pasakoja ir neįtikėtinai įdomią V. Adamkaus gyvenimo istoriją, ir atveria pokarinės lietuvių diasporos veikimą.

Minaretas ir 7 Undinė Radzevičiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021 m.

Kiekvieno Undinės Radzevičiūtės kūrinio pasirodymas skaitytojų ir kritikų sutinkamas kaip literatūrinis įvykis. Originalus rašymo stilius, savita, estetiškai išbaigta struktūra, koncentruota mintis – dėl šių kūrybos ypatumų rašytoja išskiriama kaip viena originaliausių ir savičiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų.

Naujausia, aštunta, Europos Sąjungos literatūros premijos laureatės knyga „Minaretas ir 7“ – apie tai, kaip rašytoją veikia ir keičia triukšmas ir tyla, vieta, konfliktai, kančia, kitų parašyti ir jo paties rašomi tekstai ir herojai. Ir apie tai, kas atsitinka, kai rašytojas susiduria pats su savimi.

Pagrindinė knygos veikėja rašytoja, iškankinta triukšmo, gauna apdovanojimą – galimybę vienuolika mėnesių praleisti barokiniuose rūmuose Bamberge. Ji tikisi parašyti knygą apie ekscentrišką maniaką, tikisi tylos savo rožiniame Bambergo rūmų kambaryje su keturiais gipsiniais berniukais ant lubų. Bet gyvenimas nėra tobulas. Rūmuose tėra dvi studijos, o vienintelis jos kaimynas už sienos – triukšmingas šešiasdešimtmetis rašytojas iš Irako. Dviejų žmonių susidūrimas kartais yra kaip tekstas, o bet kuri jo pusė bet kurią akimirką gali tapti antagonistu. 

Undinė Radzevičiūtė baigė meno istorijos, teorijos ir kritikos studijas Vilniaus dailės akademijoje, dešimtmetį dirbo reklamos agentūrose, vėliau pradėjo rašytojos karjerą. Unikalaus stiliaus rašytojos knygos – „Strekaza“, „Frankburgas“, „Baden Badeno nebus“, „180“, „Žuvys ir drakonai“, „Kraujas mėlynas“, „Grožio ir blogio biblioteka“ – nuo literatūros tradicijos nutolusi literatūra, puikiai vertinama ir kritikų – Radzevičiūtės knygos 4 kartus pateko į kūrybingiausių metų knygų sąrašus, 2 kartus – į geriausių metų knygų sąrašus, 2015 m. knyga „Žuvys ir drakonai“ įvertinta prestižine Europos sąjungos literatūros premija, Lietuvių PEN centro išrinkta viena geriausių dešimtmečio knygų.

Dated Nutcrackers XVI–XVIII century Parengė Arnas Jurskis

Knygą „Datuotos XVI–XVIII a. gliaudyklės“ anglų kalba išleido kolekcininkas iki pat kaulų smegenų Arnas Jurskis, bendrovės „Arimex“ įkūrėjas ir vadovas. Pirmąją gliaudyklę savo kolekcijai, kurią dabar sudaro daugiau nei 10.000 vienetų, jis įsigijo prieš 20 m. aukcione Londone – vietos meistras J. Ovenstonas XIX a. išdrožė ją iš 1832 m. nugriauto Londono tilto ąžuolinės pamatų dalies. 

„Tuomet gliaudyklę nupirkau vien iš smalsumo, maniau, bus puiki interjero detalė, tik vėliau, pradėjęs domėtis jos istorija, sužinojau, kad gliaudyklė mena vieną svarbiausių Jungtinės Karalystės simbolių – buvau sužavėtas. Vėliau eksponatų radosi vis daugiau: gliaudykles ėmė dovanoti draugai, pradėjau jas pirkti kelionių metu“, – pasakoja A. Jurskis.

Verslininko gliaudyklių kolekcija pretenduoja tapti geriausia ir didžiausia pasaulyje – eksponatai perduoti užregistruoti pasaulio Gineso rekordų knygoje. Rekordo siekiančioje kolekcijoje galima rasti ir vieną seniausių pasaulyje gliaudyklių, ji datuota 1572 m.

Per ateinančius dvejus metus Vilniuje, Gaono gatvėje, A. Jurskis planuoja įkurti „Gliaudyklių muziejų“, kuriame eksponuos savo kolekciją. Su jos dalimi galima susipažinti limituoto leidimo knygoje, kitos prabangiai išleistame leidinyje pristatomos gliaudyklės – iš privačių bei muziejų kolekcijų visame pasaulyje.

Kas išsigando Šliūpo? Miglės Anušauskaitės komiksas, išleido Lietuvos nacionalinis muziejus.

Nijolė Laužikienė, Jono Šliūpo muziejaus Palangoje vadovė ir komikso idėjos autorė, sako, jog J. Šliūpą, palyginti nepopuliarią Lietuvos istorinę asmenybę, norėjosi pristatyti kuo platesnei auditorijai. Taip buvo sugalvotas gana netradicinis būdas – komiksas, pasirodęs kaip geriausias būdas pristatyti įvairialypę ir bekompromisę asmenybę.

Anot N. Laužikienės, nedidelės apimties knygoje linksmai ir nesistengiant pagražinti atskleidžiama dr. J. Šliūpo asmenybė, veikusi XIX a. pab.–XX a. pr. švietėjiškame, politiniame ir diplomatiniame kontekstuose Lietuvoje ir išeivijoje. Pristatomas ne visada „patogus“ J. Šliūpas, atkreipiamas dėmesys į jo veiklos progresyvumą anuomet ir jo nuveiktų darbų aktualumą šiandien.

Komikso autorė M. Anušauskaitė sukūrė ne vieną komiksų knygą. Didžioji jų dalis – apie istorines asmenybes: jos pieštas Steponas Darius atsidūrė knygoje „10 litų“ (kurta kartu su Gerda Jord), Algirdas Julius Greimas – knygoje „Dr. Kvadratas“, istorinių Lietuvos moterų piešiniais ji iliustravo Elenos Gasiulytės knygą „Lietuvos vizionierės“, komikso formatu menininkės įamžinti ir „Pirmieji lietuviai Indijoje“.