Vilniaus sukakčiai – gastronominiai atradimai

Paprašius įvardinti nacionalinį Lietuvos patiekalą, daugelis pirmiausia pagalvotų apie cepelinus, šaltibarščius arba kugelį, bet šiuos valgius mūsų protėviai pamėgo tik XIX a. 

„Tačiau, – sako Jurgita Keršulienė iš Vilniaus restorano „Lokys“, – mūsų šalies kulinarinis paveldas neapsiriboja patiekalais iš kiaulienos ir bulvių, mūsų kulinarinės tradicijos yra nepalyginti gilesnės, – Viduramžių kunigaikščių ir didikų dvaruose patiekalai buvo prabangūs ir nenusileido kitų Europos šalių virtuvėms.“ 

Vilniaus sukakties proga restoranas „Lokys“ sudarė degustacinį meniu, į kurį įtraukė patiekalus iš miško gėrybių ir žvėrienos. Besidomintiems lietuviškos virtuvės kilme giliau, restoranas siūlo profesionalios Vilniaus gidės pasakojimą apie patiekalų ruošimo būdus ir tradicijas. Istorinės atmosferos restoranui prideda tai, jog jis veikia istoriniame pirklio name, kurio seniausioji dalis pastatyta XV amžiuje, kai aplink Rotušę ir šalia jos buvusią turgavietę ėmė kurtis pirklių krautuvėlės. 

„Keliaujant per restorano sales, patenkama į XVI a. gotikinius rūsius, XVIII a. statytą baroko stiliaus salę su arkinėmis lubomis, dekoruotomis freskomis, taip pat į naujausią, klasikiniu stiliumi įrengtą restorano dalį“, – pasakoja J. Keršulienė. 

Geležiniam vilkui atminti

Žvėrienos patiekalų į šventinį valgiaraštį įtraukė ir restoranas „Amatininkai“. Pasak Birutės Marozaitės, restorano vadovės, „Geležinio vilko puotą“ įkvėpė senieji Lietuvos valgiai. Puotos meniu sudaro karka, populiarus lietuvių kunigaikščių desertas agurkai su medumi, pagardinti varškės dribsniais, ir medaus giros ąsotėlis. 

Anot Birutės Marozaitės, „Geležinio vilko puotos“ pavadinimas slepia jau išnykusią Vilniaus gastronomijos žemėlapio dalį – 1989 m. atidarytą „Geležinio vilko“ restoraną:

„„Geležinio vilko“ kavinė buvo viena pirmųjų nepriklausomoje Lietuvoje, veikusi Gedimino kalno papėdėje. Jos savininkai, įkvėpti kavinės sėkmės, atkūrė sovietmečiu veikusią „Amatininkų“ užeigą. Išlikęs simbolinis „Geležinio vilko“ kavinės pavadinimas, jos lokacija ir Vilniaus 700-asis gimtadienis įkvėpė prisiminti miesto įkūrimo legendą ir jubiliejui skirtą puotą pavadinti Geležinio vilko vardu“, – pasakoja „Amatininkų“ vadovė. 

Žydiški patiekalai

Žydai Vilniuje, palyginti su kitais miestais, apsigyveno vėlai, XVI a. antroje pusėje, dokumente pirmą kartą Vilniaus žydai paminėti 1567-aisiais. Greitai jie tapo neatsiejama miesto dalimi: pagal 1784 m. surašymą Vilniuje gyveno apie 5.000 žydų, 1897 m. surašymo duomenimis, – apie 64.000 arba 38,8% visų miesto gyventojų. 

Sulig augančiu žydų tautybės gyventojų skaičiumi, mieste kūrėsi vis daugiau jų parduotuvių, gamybos įmonių ir kultūros įstaigų. Didėjant šios etninės grupės svoriui, Vilniaus gyventojai perėmė žydų receptus ir pradėjo juos naudoti savo virtuvėse. 

Vilniaus 700-ojo jubiliejaus proga „Beigelių krautuvėlė“ kviečia paragauti žydiškų valgių ir per maisto patirtis susipažinti su žydų kultūra. Pasak Jelenos Semionovos iš „Beigelių krautuvėlės“, jubiliejaus minėjimui atrinkti patiekalai leis pajusti žydiškojo Vilniaus atmosferą. 

Tarp tokių patiekalų – XIX a. lietuvių itin mėgtas silkės kapotinis foršmakas, izraelietiška kiaušinienė šakšuka, unikalus žydiškas jautienos troškinys čolento. Norintiems pasilepinti desertais – meduje virtas saldumynas teiglach, žydiškas saldumynas imberach ir vis labiau populiarėjantys beigeliai. 

Pasak Ingos Romanovskienės, Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės, šiuolaikinę Vilniaus virtuvę galima pavadinti tikru gastronominiu lobynu, o miesto jubiliejus yra puiki proga prisiminti jo gilias istorines šaknis. 

Jubiliejui skirtus gastronominius atradimus siūlo 14 restoranų. Jų sąrašas, valgiaraščiai ir kainos skelbiami čia. 

Vilniaus 700 metų minėjimo programa sausį – čia.