Mirė Zita Kelmickaitė – muzikologė, laidų vedėja, asmenybė

Muzikologė blogai pasijuto kovo 19-ąją LRT radijuje vesdama tiesioginę laidą „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“, greitoji medicinos pagalbą ją iš studijos išvežė į ligoninę. Įveikti ligos jai nepavyko.

„Nuoširdžia meile lietuvių etninei kultūrai ir paveldui Zita Kelmickaitė mokė mus pamatyti ir geriau suprasti tai, kuo esame saviti ir kodėl galime tuo didžiuotis, o visuomet šviesiu žvilgsniu į pasaulį ji gebėjo paliesti kiekvieną šalia jos esantį. Apdovanota ryškiu talentu, Zita Kelmickaitė mokėjo pastebėti ir padėti jam išsiskleisti ir kitame žmoguje, ir kaip dėstytoja bei kultūros puoselėtoja tai darė ilgus metus“, – užuojautą dėl Z. Kelmickaitės mirties išreiškė Ingrida Šimonytė, ministrė pirmininkė. 

„Ji nebuvo lengvas žmogus – ji buvo labai tiesi, apie viską turėjo savo nuomonę ir ją drėbdavo taip, kad net pritūpdavai. Tie, kas yra papuolę po jos rankele, žino, ką tai reiškia. Ji nebuvo lengva nei sau, nei kitiems, bet ji buvo labai ryški. O tokios asmenybės nebūna nei lengvos, nei paprastos. Bet tie, kurie ją mylėjo, mylėjo ją visokią, – „lrt.lt“ portale Z. Kelmickaitę prisimena Edita Mildažytė. – Tai yra didžiulė netektis ir mums pirmiausia trūks ne to, ką ji tiesiogiai darė, labiausiai trūks jos klimato, kuriame mes visi turėjome galimybę būti“

Z. Kelmickaitė gimė 1951 m. Klaipėdoje, mokėsi Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Leningrado Teatro, muzikos ir kinematografijos institute.

Po studijų ji dėstė Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“.

1974 m. Z. Kelmickaitė pradėjo dirbti Lietuvos radijuje, ten, o vėliau ir televizijoje, kūrė laidas apie muziką, lietuviškus papročius, tradicijas, kultūrą, rašė scenarijus filmams.

1977–2007 m. Zita Kelmickaitė vadovavo Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“, buvo festivalių „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Smithsonian folklife festival“ Vašingtone, Baltijos kultūros dienų Švedijoje programų meno vadovė. Etnomuzikologė yra parašiusi straipsnių apie muzikinės kultūros palikimą, šiuolaikinę lietuvių muziką.

Z. Kelmickaitė apdovanota Jono Basanavičiaus, Vyriausybės meno premijomis, 2000 m. jai skirtas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2018-aisiais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. 

2020 m. Z. Kelmickaitei suteiktas pirmo lygio Kauno rajono garbės ženklas.

Dvi kadencijas ji dirbo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje – nuo 2003-iųjų iki 2010-ųjų.