Kaunas mini Kalantines
Po vidurdienio, 12.30 val., Muzikinio teatro sodelyje skambės kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus mišios „Requiem. Žuvusiems už laisvę“ ir fragmentai iš Kipro Mašanausko roko operos „1972“.
Teatralizuotą mišių „Requiem. Žuvusiems už laisvę“ misterija atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestras ir choras, solistės Gitana Pečkytė, Gabrielė Bukinė, Ieva Goleckytė, berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“, vadovaujamas meno vadovų Gintarės Jurgilės ir Juliaus Šidlausko.
Roko operos „1972“ dalis atliks teatro profesionalai, solistai Marija Arutiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė, Rokas Laureckis, Martynas Stankevičius.
Romas buvo teisus
„Mano nuomone, Kalanta – Lietuvos istorijai labai svarbi asmenybė. Taip sureikšminu gal todėl, kad formuojantis mano paties asmenybei ir renkantis profesiją (buvau paauglys, kai jis susidegino) daug galvojau apie jo poelgį. Vėliau, kai jau buvau baigęs medicinos studijas ir pasirinkęs psichiatriją, 1989 m. turėjau dalyvauti vadinamojoje antroje komisijoje, kuri vertino jo psichinę būklę. Pirmoji būklę vertino sovietmečiu, 1972-aisiais.
Apie Kalantos poelgį žmonės linkę spręsti pagal savo požiūrius. Kai kurie sako, kad jis buvo psichikos ligonis, – visi juk sovietmečiu kolaboravo su rusų valdžia, o čia vienas ėmė ir išsišoko. Tų neprisitaikiusių, nekolaboravusių buvo gal vienas procentas. Tai pirmoji komisija, matyt, ir rėmėsi tokiu mąstymu: jei 99% prisitaiko, o 1% – ne, tai katrie yra ligoniai? Tokiu atveju sveikas protas, paveiktas diskriminacinių nuostatų, sako, kad, aišku, ligoniai yra tie, kurie neprisitaiko, toji mažuma.
Visgi šiandien stebime paradoksą, kad Romas buvo teisus tikėdamas, kad Lietuva bus laisva, ir dėl to aukojosi“, – pernai minint R. Kalantos susideginimo 50-ąsias metines sakė Vilniaus universiteto profesorius, psichiatras Dainius Pūras, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.
R. Kalantos asmenybę daug tyrinėjusio prof. D. Pūro įžvalgas galima paskaityti čia.
Po koncerto R. Kalantos atminimą laisvės dainomis bei literatūriniais skaitymais pagerbs tradiciškai susiburiantys bardai. Minėjimo dalyviai kviečiami tęsti tradiciją, R. Kalantos žūties vietoje uždegant atminimo žvakeles.
