Įmonės verslo kelionės – iššūkis personalo skyriui: ką svarbu žinoti?

Populiariausi verslo kelionių modeliai 

Verslo kelionės pastaraisiais metais sparčiai populiarėja – tai pastebi ir kelionių organizatoriai, sulaukiantys vis daugiau įmonių užklausų dėl komandinių kelionių. Baltijos šalyse lyderiaujančio kelionių organizatoriaus „Novaturo“ pardavimų direktorius Baltijos šalims A. Zinevič išskiria tris pagrindinius verslo kelionių modelius.

Vienas jų – „darbostogos“ – kai komandos iš 10-12 ar daugiau asmenų vyksta derinti darbo bei poilsio užsienyje. Tokio tipo kelionėms itin svarbus spartus internetas ir patogios darbo sąlygos. Kitą dalį verslo kelionių sudaro strateginiai renginiai, konferencijos, parodos ar mokymai, į kuriuos vyksta dalis įmonės darbuotojų ar vadovų. Trečiasis ir pats populiariausias verslo kelionių modelis – motyvacinės komandų kelionės.

„Pandemijos sąlygoti pokyčiai pastebimai padidino įmonių norą išvažiuoti į komandos atostogas ir praleisti kokybišką laiką kartu. Išmokę dirbti hibridiniu bei nuotoliniu būdu, kolegos vis rečiau pasimato vieni su kitais, todėl pastaruoju metu kolektyvuose jaučiamas atšalimas, kuris ir paskatino įmones vis dažniau rinktis tokio tipo keliones. Jos gali būti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, vykstant autobusu ar skrendant lėktuvu į tolimesnes kryptis“, – sako A. Zinevič.

Pasak eksperto, motyvacinėse kelionėse viena populiariausių įmonių užklausų – standartinis „viskas įskaičiuota“ paketas. A. Zinevič pastebi, kad dažna įmonė pageidauja įtraukti ne tik poilsinių, bet ir aktyvių veiklų – iš anksto rezervuoja tinklinio ar vandensvydžio aikšteles, organizuoja veiklas, kuriose galėtų dalyvauti visi komandos nariai: „Taip pat matome augantį norą net ir trumpoje kelionėje, pavyzdžiui, 3-4 nakvynių, kažką įdomaus pamatyti – bent pusė įmonių komandos atostogų metu užsisako 1 ar 2 ekskursijas.“

Jis priduria, kad tokio pobūdžio kelionės veikia ne tik kaip puiki motyvacinė priemonė ir padėka kiekvienam darbuotojui už jo indėlį į pasiektus įmonės rezultatus, bet ir padeda iš naujo suartinti komandą, įkvepia naujoms idėjoms bei projektams – dėl to ateityje tokio tipo kelionės vis labiau populiarės.

Svarbu planuoti iš anksto

Popandeminė turizmo situacija diktuoja pokyčius ir verslo kelionėms. Nors didelės komandos keliones planuoti iš anksto buvo svarbu ir anksčiau, dabar dėl intensyvaus keliautojų srauto ir viešbučių užimtumo, išankstinis planavimas įgijo dar svarbesnę reikšmę. Tačiau, pasak A. Zinevič, vieno atsakymo, kiek trunka suplanuoti verslo kelionę, nėra.

„Jeigu įmonė vasaros sezono metu greitai nusprendžia, kad nori po savaitės išvykti į „darbostogas“ ar motyvacinę kelionę, tikėtina, kad nepavyks paruošti tokio pasiūlymo. Net ir likus dviem mėnesiams būtų sudėtinga kažką pasiūlyti, kadangi vasarą viešbučiai sparčiai pildosi ir surasti viename viešbutyje kambarius visiems komandos nariams gali būti sudėtinga užduotis. Ją apsunkina ir pageidaujamo tipo dviviečiai kambariai su atskiromis lovomis“, –  sako „Novaturo“ pardavimų direktorius.

„Kitas dalykas, jeigu mes peržengėme 50 žmonių ribą, o kartais būna 100 ar 200 žmonių kolektyvai, tokias keliones būtų protinga pradėti planuoti prieš metus. Atrodo, tai ilgas laikotarpis, bet surasti viešbutį, kuris patvirtintų ir priimtų tokią grupę žmonių yra pakankamai didelis iššūkis. Planuojant verslo kelionę iš anksto, mes užtikriname didesnę pasiūlą, o įmonei labai svarbu įsivertinti grupės dydį, komandos norus bei planuojamą biudžetą“, – priduria jis.

A. Zinevič taip pat pabrėžia, kad yra tam tikrų krypčių, pavyzdžiui, žiemos slidinėjimo kelionės, kurioms jau nuo rugsėjo būna didelis iššūkis surasti apgyvendinimą grupei žmonių. „Viešbučiuose būna likę tik pavieniai kambariai, nes pasiūla pakankamai didelė, o apgyvendinimo vietos mažesnės nei pietų kurortuose. Be to, slidinėjimas kiekvienais metais vis labiau populiarėja ir tampa įprastu laisvalaikio praleidimo būdu, kurį taip pat rekomenduojame planuoti iš anksto“, –  akcentuoja jis. 

Dažniausiai renkasi Europą

Trumpoms motyvacinėms kelionėms įmonės dažnai renkasi populiariausias šiltų atostogų kryptis. Dažniausiu pasirinkimu tampa Graikija, Italija bei Turkija.

„Turkija arba Graikija atitinka labai daug kriterijų ir suteikia lanksčią galimybę suplanuoti kelionę pagal skrydžių grafiką. Ruošdami verslo kelionės pasiūlymą pirmiausia orientuojamės į mūsų organizuojamų kelionių kryptis, tačiau pasitaiko atvejų, kai įmonės pageidauja kelias dienas praleisti konkrečiame Europos mieste: pažinti, atsipalaiduoti, pasilinksminti. Iš tokių krypčių populiarūs Neapolis arba Malta, kuriuos pasiekti padeda pigių skrydžių linijos“, – sako A. Zinevič.

Tiesa, paklausios ir egzotinės kryptys. Pavyzdžiui, pasiekus metinius tikslus, įmonės savaitei ar dviem išvyksta į Dubajų, Balį ar Tailandą. Metinės išvykos būna įrašytos ir tam tikrų didelių įmonių motyvaciniuose planuose. Pasak A. Zinevič, tokia praktika yra sveikintina. 

Po pandemijos darbuotojai jaučiasi atitrūkę nuo organizacijos

Verslo psichologės, „Novaturo“ atostogenetikės Ugnės Juodytės teigimu, darbostogos gali turėti daug vertės tiek organizacijai, tiek asmeniškai darbuotojui: „Įvairios apklausos rodo, kad popandeminiu laikotarpiu dar vis jaučiami iššūkiai, susiję su žmonių įtraukimu dirbant hibridiniu ar nuotoliniu būdu. Viena tokių apklausų, kurią atliko įdarbinimo įmonė „Robert Walters“ (buvo apklausta virš 2000 darbuotojų) rodo, kad net trys iš penkių darbuotojų jaučiasi atitrūkę nuo organizacijos, nes nauji darbo modeliai atneša iššūkių, su kuriais organizacijos vadovai dar ne visada atranda efektyvių būdų susitvarkyti. Vienas tokių iššūkių, dirbant didžiąją dalį laiko iš namų, gali kilti kuriant naujus sprendimus ar ieškant išeičių iš „užburto rato“ klausimų. Darbostogos yra susiję su darbo vietos pakeitimu, o tai gali įkvėpti naujiems atradimams, suteikti galimybę į problemas pažiūrėti kitomis akimis.“

Pasak psichologės, šis gana naujas būdas atitrūkti nuo darbo rutinos ir sumažinti neigiamo streso įtaką yra be galo aktualus, nes perdegimą patiriančių darbuotojų daugėja ir tenka ieškoti naujų būdų, kaip jiems padėti. „Pandemijos metu daugelyje komandų žmonės „atitrūko“ vieni nuo kitų, tad darbostogos dabar galėtų būti puiki komandos bendrystės didinimo forma. Žmonės, praleisdami daugiau laiko kartu, ypač neformalioje aplinkoje, linkę labiau susidraugauti, o tai lemia didesnį tolimesnių darbų efektyvumą, tikėtina, su lengviau sprendžiamomis konfliktinėmis situacijomis.“