2022-09-04 14:30

Veronikos Šleivytės vaidinimai fotoaparatui

Iš Veronikos Šleivytės fotografijų parodos Nacionalinėje dailės galerijoje „Kartais Vėra taip atrodo“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Iš Veronikos Šleivytės fotografijų parodos Nacionalinėje dailės galerijoje „Kartais Vėra taip atrodo“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Čia ta gėlių tapytoja?“ – klausdavo kolegos, kol ruošėme Veronikos Šleivytės (1906–1998) parodą. Taip, ta gėlių tapytoja. Tačiau Nacionalinėje dailės galerijoje – tik viena tokia pastelė. Joje – amarilis ant palangės. Iš visų paveikslų išrinkome šį todėl, kad pro arkinį Šleivytės buto langą matosi modernus 1966 m. Kaunas, o šalia amarilio stovi nuogos moters statulėlė, kuri dažnai šmėkščioja jos fotografijose.

Mano bendrakuratorė Milda Dainovskytė itin mėgsta sekti daiktų pėdsakais – ji pastebi ne tik siužetą bet ir tai, kas keliauja laiku, iš nuotraukos į nuotrauką, neryškiai tūnodami fone: pelėdžiukę, radiją, gipsinę ranką ant sienos ir t.t. Dauguma tų daiktų išlikę, saugomi Kupiškio etnografijos muziejuje, kuriam Šleivytė paliko viską. Iš ten vyriausioji fondų saugotoja Giedrė Zuozienė atvežė keletą, kad žiūrovai patys pažaistų „daiktų detektyvą“, nuo kurio ir pradedame parodą. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1633?placement=

52795
130817
52791