Politika ir poetika XIV Baltijos trienalėje

14-oji Baltijos trienalė: Nesibaigiančios kovos. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Baltijos trienalė yra vienas ambicingiausių Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) projektų, kas trejus metus vykstantis nuo 1979-ųjų. Birželio pradžioje atidaryta keturioliktoji Baltijos trienalė „Nesibaigiančios kovos“, ją kuravo nepriklausomas lietuvių kuratorius Valentinas Klimašauskas ir iš Portugalijos kilęs, Helsinkyje gyvenantis Joao Laios. Trienalėje dalyvauja per 70 menininkų, o jos kuratoriai po visą ŠMC erdvę pasklidusioje parodoje žvilgsnį sutelkia į sunkiai apibrėžiamą, nevienalytį, komplikuotą regioną – Rytų ir Centrinę Europą ir pristato čia sukurtų šiuolaikinio meno praktikų kaleidoskopą.

Baltijos trienalė buvo įkurta kaip jaunųjų dailininkų paroda, o jaunoji karta bent kuria nors prasme visuomet siejama su kritine dvasia. Todėl nuo trienalės įkūrimo iki pat sovietmečio pabaigos ji nuolat kėlė audringas diskusijas. Atgavus nepriklausomybę, trienalė tapo kuruojama tarptautine paroda ir ilgą laiką buvo didžiausias tęstinis šiuolaikinio meno renginys regione. Kiekvieną kartą kviečiami kuruoti vis kiti šalyje (ir) ar tarptautiniu mastu aktyviai dirbantys kuratoriai, eksperimentinė projekto dvasia, nuoseklumas ir ambicija, – Baltijos trienalė netruko sulaukti ir vietinio, ir tarptautinio dėmesio.

Šios tęstinės parodos pavadinimas „Baltijos trienalė“ dažnai kviečia permastyti parodos santykį su regionu. 2015 m. vykusi XII Baltijos trienalė, kuruota ŠMC kuratorės Virginijos Januškevičiūtės, pristatė menininkus iš Baltijos regiono plačiąja prasme, įtraukiant Lenkijos ir Suomijos autorius. 2018 m. vykusią XIII Baltijos trienalę „Išsižadėk šmėklų“ (ją kuravo tuo metu Londone gyvenęs prancūzų kuratorius Vincent Honore), švenčiant nepriklausomybės šimtmetį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pirmą kartą organizavo visos trys Baltijos šalys.