Spalio perversmas: V. Leninas savo tikslų siekė už Vokietijos pinigus

V. Leninas iš tremties Šveicarijoje į Rusiją grįžo 1917 m. pavasarį. („akg-images“/„Scanpix“) nuotr.

Vladimirui Leninui neprireikė nė metų, kad įvykdytų revoliuciją, nuverstų imperatorių, ištrauktų Rusiją iš karo ir sukurtų vienos galingiausių praėjusio šimtmečių valstybių pamatus. Tačiau bolševikų vadas veikė ne vienas. Didžiosios Britanijos, Šveicarijos ir Švedijos žvalgybų tarnybų, Prūsijos policijos, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos archyvai rodo, kad Vokietijos imperatorius Vilhelmas II 1915–1918 m. parėmė V. Leniną ir jo sąjungininkus daugiau nei 26 mln. markių. Be imperatoriaus finansinės paramos ir kitokios pagalbos, pvz., sprogmenų ir transporto, revoliucija nebūtų įvykusi.

Viešumoje sąjunga buvo nematoma. V. Leninas, būdamas marksizmo idėjų šalininkas, aršiai priešinosi viskam, kas susiję su monarchija ir paveldimomis privilegijomis. Be to, Vokietijos imperatorius Vilhelmas II buvo didžiausio V. Lenino priešo, Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II, pusbrolis. Bet V. Leniną ir Vokietijos imperatorių vienijo tas pats tikslas – pašalinti Rusijos monarchą iš valdžios.

Planas buvo realus

V. Leninas suprato, kad nuvertus Nikolajų bus galima įkurti socialistinę respubliką. Vilhelmui pusbrolis irgi kėlė nemenkų problemų: imperatorius siekė po Pirmojo pasaulinio karo prisijungti keletą Rusijos pasienyje esančių valstybių ir sukurti Didžiąją Vokietiją. Tačiau Rusija sudarė sąjungą su Didžiąja Britanija ir Prancūzija, tad Vokietijai teko kariauti dviem frontais. Siekdamas, kad Rusija pasitrauktų iš karo, o jis galėtų kautis tik Vakarų fronte, Vilhelmui teko keisti veiksmų planą – nuversti Nikolajų iš vidaus.