Verslininkas Alfredas Šlekys - tarp budelio ir romantiko

Publikuota: 2018-06-01

„Esu pardavęs dalį savo verslų, pabrėšiu, – dalį. Kitaip tariant, pardaviau low technology, liko high technology verslai, ir tai leidžia man keliauti, džiaugtis ir būti laimingam“, – sako verslininkas Alfredas Šlekys, bendrovės „Altechna“ valdybos narys, buvęs Valstybinio turizmo departamento vadovas ir komercijos atašė Didžiojoje Britanijoje.

Tarsi savaime pokalbį pradedame nuo temos, kuria p. Alfredas, Lietuvos someljė asociacijos tarybos narys, Bordo komandoras, aistringai gali kalbėti valandų valandas, – vyno, maisto, kelionių. Paskiau tampa aišku, kad lygiai taip pat užsidegęs jis kalba apie šeimą, verslą, mokslą, darbą valstybinėje tarnyboje. „Esu smalsus, mane į priekį varo pažinimas“, – sako pašnekovas, paklaustas apie verslo pradžią. Ji buvo 1987-aisiais, kai dar tarybinė Lietuva 1986 m. įgijo teisę steigti savo užsienio prekybos susivienijimą. Baigęs Maskvos tarptautinių santykių institutą, p. Šlekys tuo metu dirbo Maskvoje užsienio prekybos sistemoje ir, sulaukęs kvietimo kurti tokią sistemą Lietuvoje, po 13 metų gyvenimo megapolyje – 5-erių mokslo ir 8-erių – darbo, su džiaugsmu grįžo į tėvynę.

Maskvos institutą jis sako prisimenąs nenoriai – ten buvo gana slegianti atmosfera. „Tik vėliau supratau, kad tuo metu jis buvo kontroliuojamas saugumo. Kartais prie manęs koridoriuje prieidavo kurso vadovas, saugumo atsargos pulkininkas, apkabindavo per pečius ir klausdavo: „Na, Fredai, kaip reikalai?“ Aš jau į kelnes leidžiu galvodamas, ko jis iš manęs nori. O jis paklausdavo, kaip laikosi brolis. Galvoju, iš kur jis apskritai žino apie brolį“, – šypteli p. Šlekys.

Išgyventi Maskvoje

Nuo trečio kurso p. Alfredas ėmė važinėti po Maskvos studentų bendrabučius – Lomonosovo universiteto fakultetų, Konservatorijos, Pedagogikos, Kinematografijos, Teatro meno institutų, ieškodamas ten gyvenančių lietuvių, tai buvo 1976 ar 1977 metai. Paieškos baigėsi tuo, kad jo suburti tėvynainiai ėmė bendrauti tarpusavyje, kartu švęsti gimtadienius, šventes.

„Manau, kad prisidėjau prie lietuvių bendruomenės Maskvoje susibūrimo. Ir dabar mes – Aušra Maldeikienė, Eugenijus Maldeikis, Arvydas Kazakevičius, Lauras Bielinis, Romas Vikšraitis, Alvydas Buklys, kiti, – susitikę su malonumu prisimename tuos laikus“, – kalba pašnekovas.

Tada perklausia: „Kaip išgyvenau Maskvoje? Kai esi jaunas, pilnas energijos, viskas atrodo kitaip. Gyvenome jaunų žmonių gyvenimą, nusipirkdavome tai alaus, tai putojančio, eidavome į spektaklius, koncertus. Kasmet pirkdavau abonementus į P. Čaikovskio koncertų ir į Didžiąją Maskvos konservatorijos sales – būdamas aštuoniolikos ir vienišas Maskvoje radau atgaivą ten.“

Darbas užsienio prekybos sistemoje jam buvo įdomus: „Man buvo įdomu, kokie yra kainodaros principai, transportavimo schemos, lindau į visas tos srities kryptis. Tai leido suprasti, kaip veikia visa sistema, ir kai mane pakvietė grįžti į Lietuvą, žinojau, ką reikia sukurti.“

Kas pardavė Sabonį

Grįžęs 1988–1989 m. Vilniaus universitete jis dėstė trumpą kursą „Užsienio prekybos organizavimas ir technika“. 1989-aisiais pasirašė sutartį dėl Arvydo Sabonio „pardavimo“ Ispanijos Valjadolido komandai „Forum“, taip pat Valdemaro Chomičiaus, Rimo Kurtinaičio, rankininko Levickio. Derėjosi dėl jų, nes tai buvo traktuojama kaip užsienio prekybos objektas.

„Na, nepardaviau jų, tarsi ir padariau gerą darbą vyrams“, – nusijuokia p. Alfredas, paklaustas, ką dar pardavė. Papasakoja, kad Šarūnas Marčiulionis tuomet nuėjo kitu keliu: jie kartu nuvyko į Maskvą, kur Garis Kasparovas jam patarė sudaryti darbo sutartį. Pasirodo, Sovietų Sąjungoje tokios vis tik buvo numatytos.

„Šarūnas į NBA išvažiavo pasirašęs darbo sutartį ir keleriopai išlošė, nes nuo įplaukų, kurias tuomet gavo Sabonis, Chomičius, Kurtinaitis, buvo daromi atskaitymai į Valstybinį valiutos fondą. Paskiau visi pradėjo važiuoti su darbo sutartimis, tuo labiau kad jau buvo 1990-ieji, Nepriklausomybė“, – pasakoja p. Šlekys.

Klausimas be atsakymo

Pirmaisiais Nepriklausomybės metais su keliais bendradarbiais jis įsteigė privačią užsienio prekybos bendrovę „Alterna“, kaip alternatyvą valstybiniam „Litimpeks“. Įmonių registre „Alterna“ buvo registruota 17 numeriu ir pradėjo nuo nulio. Anot pašnekovo, tuo metu Lietuvos rinka buvo visiškai skurdi tiek pasiūlos, tiek paklausos prasme. Galėjai užsiimti bet kuo, reikėjo tik apyvartinių lėšų, kurių trūko. Bet su metais įmonė augo – pradėjo atstovauti žinomiems automobilių dalių ir stogo dangų gamintojams, buvo didžiausi stogų dengėjai Lietuvoje.

„Augome, bet 1995 m. išėjau į valdišką tarnybą – Lietuvos eksporto plėtros agentūrą (LEPA) – ir palikau verslą. Grįžau ten, ką žinojau geriausiai, – eksportą, užsienio prekybą. Nuo 1995-ųjų 10 metų dirbau mūsų valstybei: trejus metus – LEPA, ketverius – Turizmo departamente ir trejus – pirmuoju komercijos atašė Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad visą tą laiką buvau pasitraukęs nuo verslo, ir dabar man kartais kyla klausimas, į kurį niekada gyvenime neturėsiu atsakymo, – jei būčiau likęs versle, ar būčiau sugebėjęs išplėtoti jį iki tokių koncernų kaip „MG Baltic“ ar „Vilniaus prekyba“? Juk 1995 m., kai ir „Vilniaus prekyba“ tik mezgėsi, visi turėjome vienodus pajėgumus. Žinoma, džiaugiuosi, kad direktoriai išlaikė kompanijas, kad jos nebankrutavo, kad plėtojosi. Bet dabar matau ir tada mačiau, kad trūksta savininko, trūksta strateginio požiūrio, – juk su kolektyvu susitikdavau du kartus per metus – per Kalėdas ir finansinio atsiskaitymo susirinkimus. Pavyzdžiui, buvo galimybių įsigyti sklypus Ukmergės gatvės pradžioje už pinigus, kuriuos galėjome sau leisti, pasistatyti ten parduotuvę, biurus, sandėlius... Vien sklypų vertė dabar kokia būtų buvusi“, – svarsto p. Šlekys.

Greitakalbe jis priduria besidžiaugiąs daugeliu dalykų – kad išleido keletą knygų apie Lietuvos užsienio prekybą, dėstė universitete ir rodė kelią jauniems žmonėms, pagaliau – per jo kadenciją Valstybiniame turizmo departamente buvo priimtas pirmasis Lietuvos turizmo įstatymas, visi poįstatyminiai aktai, viešbučių klasifikacija, sukurti reikalavimai kelionių organizatoriams, agentūroms, gidams – kaip tik tuo metu buvo kuriama turizmo infrastruktūra.

Iš Londono – į niekur

Komercijos atašė pareigos Londone, sako p. Šlekys, buvo visai kitas pasaulinės ekonomikos supratimas, kitas žinių, informacijos, kultūros lygmuo. Jis pasakoja, kad po trejų tarnybos metų buvo verčiamas likti dar vienai kadencijai, tačiau vaikams jau buvo šešeri, septyneri, jie ėjo į mokyklą ir tarpusavyje kartais kalbėdavosi angliškai. „Supratome, kad dar treji metai, ir lietuviškai jie nebeskaitys ir neberašys, todėl grįžome. Dabar kartais sūnūs sako: tėveli, geriau būtum likęs Anglijoje, vis tiek mes ten, – Petras dvi paskutines klases baigė Anglijoje, įstojo į Londono universiteto koledžą, verslo informacijos valdymą, Povilas šiemet Kembridžo universitete baigia matematikos bakalaurą ir abu planuoja grįžti į Lietuvą po studijų“, – pasakoja p. Šlekys.

Grįžęs 2004 m. iš Londono jis tą pačią dieną parašė prašymą atleisti iš valstybės tarnybos, tapo, anot jo paties, laisvuoju menininku ir bandė grįžti į verslus.

„Bet per 10 metų daug kas pasikeitė, direktoriai dirba, o aš ką – iš paskos vaikščiosiu ir nurodinėsiu? Buvo neįdomus laikotarpis, nieko gero tuomet ir nenuveikiau. Priinvestavau į sklypus, akcijas, paskui atėjo krizė ir viską nušlavė – akcijos nuvertėjo kelis kartus, NT – irgi, o mūsų verslas sunkiai kovėsi, nes tai buvo statybos, stogai, baldai, visa, kas susiję su NT. Ne kartą atrodė, kad kurią nors įmonę teks laidoti, bet visos išsilaikė, išlindo iš krizės. Susilpnėjusios, bet dirbo toliau. Kita vertus, tai man jau buvo nebeįdomu, ir 2008-aisiais jaunėliui broliui Gintui pasakiau: „Broli, dirbam kartu, priimk mane į darbą.“ Priėmė“, – nusijuokia p. Alfredas.

Brolių frontas

Anot pašnekovo, jis buvo „didysis šeimos verslininkas“. Su broliu dvyniu Petru, kuris dirbo Lietuvos valstybiniame komerciniame banke ir buvo vienas pirmųjų finansų biržos maklerių Lietuvoje, 1993 m. jiedu įsteigė įmonę „Alterna Invest“. Petras, matematikos mokslų daktaras, buvo pagrindinis akcininkas, vėliau įmonę jis pardavė graikams. Kitas p. Alfredo brolis, fizikos mokslų daktaras Gintautas Šlekys, yra pagrindinis įmonės „Altechna“ akcininkas, ją broliai įkūrė 1996-aisiais, o 2007 m. įregistravo lazerinių technologijų įmonę „Altechna R&D“.

„Netrukus ėmėme plėstis. Kai pamatėme, kad „Altechna R&D“ gali išsilaikyti, 2011-aisiais tapau jos direktoriumi, perkėlėme ten darbuotojus, sukūrėme bendras įmones su EKSPLA ir „Šviesos konversija“, tapome tarsi inkubatorius. Mūsų požiūris visada buvo laisvas – skatinome žmones būti kūrybiškus, laisvus, kad jie kurtų tai, ko kiti pasaulyje nesugeba, padarytų geriau, negu yra“, – dėsto pašnekovas.

Prisimenu investuotoją, „Amazon“ įkūrėją ir pagal žurnalo „Forbes“ sąrašą turtingiausią pasaulio žmogų Jeffą Bezosą, kuris, paklaustas, kaip jam šovė į galvą investuoti į įmonę, atsakė, kad nuo vaikystės svajodavo vis ką nors patobulinti, padaryti geriau.

„Ir brolis Gintas toks vizionierius. Jis absoliučiai nedraugauja su ekseliais, skaičiais, teisės aktais, bet mato viziją – ką iš kur paimti, ką su kuo sujungti, kad sukurtume reikiamą produktą. Todėl pas mus taip ir yra – jis nėra griežtas vadovas, ne toks, kuris kumščiu į stalą trenktų, jis ne budelis“, – sako p. Alfredas.

O kas budelis, klausiu.

„Aš! Aš esu tas blogasis, kuris piktai klausia, palaukit, tai kodėl nepadaryta?“ – nusijuokia p. Alfredas. Jis pasakoja, kad į kompaniją ateina žmonių su įvairiomis idėjomis, ir kai matyti, kad jų akys dega, toms idėjoms įgyvendinti suteikiamos sąlygos – darykite!

„Iš to išsivystė kelios augančios, perspektyvios kompanijos. Žinoma, paskui paaiškėja, kad mūsų indėlio per mažai, ir mes daugelį metų ar skoliname, ar kaip kitaip, kartais jau ir kantrybė trūksta…“ – šypteli pašnekovas. Paklaustas apie „Altechna R&D“ mokslininkų išrastos stiklo pjaustymo technologijos licencijos pardavimą JAV gigantui „Corning“, jis sako, kad pasaulyje tuomet konkuravo kelios technologijos ir tai, kad „Corning“ pasirinko lietuviškąją, rodo, jog ji buvo pranašiausia.

„Dabar suprantame, kad tada nusipiginome, kita vertus, mūsų kompanijai tai padėjo tapti matomai pasaulyje. Mes iki šiol dirbame su „Corning“ tobulindami technologiją, dabar laukiame naujo bendradarbiavimo sutarties projekto, kuriame turi būti numatyta, kad dirbame kartu ir dalijamės kartu“, – dėsto p. Šlekys. Anot jo, projektų yra apsčiai: šiuo metu įmonė baigia patvirtinti 8–12 ilgalaikių programų, prie kurių dirbs ir investuos.

„Žinoma, atsitinka, kad į projektus investuojame 3, 6 ar net 10 metų. Gerai, kad yra europiniai projektai, jie leidžia sumažinti kaštus. Tai ilgas darbas, čia reikia labai daug tikėjimo. Ir pinigų. „Altechna R&D“ išaugo ant to stiklo, galbūt pastatysime ir lazerinio apdirbimo gamyklą, jeigu sugebėsime protingai panaudoti europinių projektų pinigus“, – dėsto pašnekovas, ir mes priartėjame prie antrosios pokalbio dalies: laisvalaikio ir hobių.

Su įstatymu – per žinias

Jau sena tema, bet vis tiek klausiu p. Alfredo, kaip jis vertina nuo šių metų pradžios įsigaliojusias Alkoholio reklamos kontrolės pataisas.

Jo įsitikinimu, su besaikiu gėrimu būtina kovoti, tačiau ribodamas edukaciją žalos neišvengsi: „Kalbant apie vyną, dabar draudžiama minėti net vynuogių veislę, iš kurios jis pagamintas, pozityviai jį apibūdinti ir pan. Leisdami pasakyti tik tiek, kad vynas yra baltasis, raudonasis arba putojantis, kurį visi vadina šampanu, mes tiesiog bukiname tautą.“ Pašnekovas sako manąs, kad čia kalbama labiau ne apie įstatymą, bet apie poįstatyminius aktus ir įstatymą įgyvendinančios NVTAKT tarnybos persistengimą, – kaip kitaip pavadinsi reikalavimą iš „Vyno dienų“ plakato išbraukti organizatorių – Vyno klubo – pavadinimą.

„Vyno klubas, Someljė mokykla, someljė entuziastai daugiau nei 15 m. propaguoja atsakingą alkoholio vartojimą, skleidžia žinias apie vyno kultūrą, klubas išaugino vyno žinovų bendruomenę, pagaliau – vynas tapo svarbia mano gyvenimo dalimi. Tačiau ne alkoholio gėrimas, o jo pažinimas“, – sako p. Alfredas. Nuo 2008-ųjų trejus metus jis lankė Someljė mokyklą, vėliau baigė Londono mokyklos „Wine and Spirit Education Trust“ (WSET) trečiąjį lygį, mokėsi tuo pat metu su daugkartiniais Lietuvos someljė čempionais Narimantu Miežiu ir Martynu Praviloniu (jis – ir Baltijos šalių čempionas, tapo ir WSET diplomantu), Ilja Šarovu, Andriumi Pagojumi.

„Visi jie turi džiaugsmo kasdien dirbti su vynais, jie – profesionalai, aš išlikau kvalifikuotas mėgėjas“, – nusijuokia pašnekovas.

Kelionių magija

Ponas Alfredas – aistringas keliautojas, tačiau, sako jis, vasarą niekur geriau negali būti kaip Lietuvoje: „Nuo balandžio gyvenu sodyboje stebėdamas, kaip gamta bunda ir keičiasi, – susiliejimas su gamta mano amžiuje yra didžiulė laimė, pasėdėti su meškere ant ežero kranto – geriausia meditacija.“ O niūriu žiemos laikotarpiu šeima sėda į automobilį ir porai mėnesių išvažiuoja: keliauja po Italijos vyno regionus, Portugaliją, Ispaniją, Prancūziją, Balkanų šalis. Europoje liko neaplankyti tik Kosovas ir Makedonija. Arba skrenda toliau – automobiliu pervažiavo visą Naująją Zelandiją, Australiją, Pietų ir Šiaurės Ameriką. Anot p. Alfredo, iš vynų regionų jam labiausiai patinka Pjemontas, jo vynuogynai įtraukti į UNESCO kultūros paveldą.

„Vynuogynai įsipaišė į mūsų gyvenimą, ir aš džiaugiuosi, kad ta mergina, kuri prieš 20 metų su trupučiu gėrė tik sultis, dabar gali diskutuoti apie vyną, o aš turiu puikią degustacijų kompanionę“, – apie žmoną Vilmą sako p. Šlekys. Paklaustas, ar turi vyno kolekciją, jis tarsteli, kad ji „nėra labai įspūdinga“, keli šimtai butelių. Iš kiekvienos kelionės šeima automobiliu parsiveža vyno, tarp jų būna ir geriausių konkretaus vyndario vynų.

„Svarsčiau apie rūsį, bet rankos taip ir nepriėjo. Vis galvoju – kiek aš dar gyvensiu, kiek brandinsiu. Kiekvienais metais įsigyju en primeur vyno, bet jau nuo 2016-ųjų mąstau, kad jis tikriausiai bus vaikams, – juk neaišku, ar po 15–20 m. pakelsiu vyno taurę, jeigu apskritai dar ką nors pakelsiu“, – nusijuokia pašnekovas.

Lietuvoje – ne prastesni

Sykį teko girdėti p. Alfredą pasakojant apie Peru aplankytą vieną iš 50-ies geriausių pasaulio restoranų. Paklaustas, ar turi tikslą patikrinti visus 50 geriausių, jis net papurto galvą: „Tikrai ne, ir pirmiausia dėl to, kad jie... užsimiršta. Esu buvęs keliasdešimtyje „Michelin“ restoranų. Juose vakarieniaudamas sakai: fantastika, bet po mėnesio ar dviejų neatsiminsi, ką ten valgei. Atsimeni įspūdį – kad buvo labai skanu, įdomu, gerai parinkti vynai, puikus aptarnavimas, bet ką valgei, beveik neatsimeni.“

Čia jis prisimena geriausią praėjusių metų pasaulio restoraną – Niujorke veikiantį „Eleven Madison Park“, vakarieniavo jame pernai per savo gimtadienį, tądien, kai Niujorką visiškai paralyžiavo sniego pūga.

„Ryte pažiūrėjęs pro viešbučio langą į Centrinį parką pamačiau, kad miestas sustojo. Klampojau per sniegą lengvais vasariniais batukais, atvykęs iš Pietų Amerikos, tai prisimenu labai gerai. Prisimenu ir tai, kad „Eleven Madison Park“ buvo fantastika, vien dėl supratimo, kad esi geriausiame pasaulio restorane. Bet kur kas geriau prisimenu kepsnių restoraną Septintojoje aveniu, kuriame išvakarėse valgėme šonkaulių kepsnį, ragavome Napos slėnio raudonąjį vyną. Lygiai taip pat atsimenu, kaip su žmona triauškėme moliuskus su baltuoju vynu Bretanėje, paprastoje užeigoje ant vandenyno kranto, – va čia yra džiaugsmas“, – kalba p. Alfredas.

Klausiu pašnekovo, kaip pasaulio kontekste jam regisi Lietuvos restoranai.

„Labai gerai, mes turime puikiausių restoranų. Pavyzdžiui, visi, kuriuos kūrė Deividas (Praspaliauskas – VŽ), net jam išėjus, išliko geri, – „Lauro lapas“, „Dublis“, taip pat dabartinis jo „Amandus“. Galima vardyti toliau: Liutauro Čepracko „Gastronomika“ ir „Meet“, paskiau – „Boff“, „Taims“, „Dine“, Kaune yra keturi šeši puikūs restoranai – tarp jų „Uoksas“, „Numan“ ir „Monte Pacis“, Klaipėdoje – Vytautas Samavičius, Utenoje – „Food Lab“, valgėme ten puikius dienos pietus. Paskiau – pora neblogų restoranėlių Anykščiuose, „Šturmų švyturys“ Kintuose ir Vilniuje. Žinau, kad „Nerija“ Nidoje liko puikus restoranas, bet į Nidą vasarą nebevažiuojame gal 10 metų, kai nusipirkome šunį – jis yra didelis, smalsus ir visur lenda“, – nusijuokia p. Alfredas.

Apskritai, priduria pašnekovas, Lietuvoje yra nuostabu. Antai pernai vasarą jie su draugais keliavo po Lietuvą – po Telšius, Biržus, Rokiškį, Ilzenbergo dvarą, pasidairė Latvijos pusėje – ir visur su gidu, tai buvo labai vertinga. „Tas pats ir užsienyje – apėjai, pažiūrėjai, gražu, o gidas papasakoja istoriją, atkreipia dėmesį į elementus, kuriuos pats pražiopsotum“, – sako p. Šlekys. Prie jo kelionių nuotykių galima pridurti „Lewben“ konferencijoje netikėtai laimėtą kelionę į Budapeštą – F1 lenktynių trasoje „Hungaroring“ jis perlėkė iš eilės su visais „Porsche“ automobilių modeliais.

„Buvo įspūdinga. Šiek tiek jaudinausi dėl pramogos ekstremalumo, bet sauskelnių neprireikė“, – šypsosi pašnekovas.

Alfredas Šlekys gimė 1956 m. Vilniuje.

Šeima – „jau per 20 metų kartu visuose džiaugsmuose“. Duktė Lina – 15 m. gyvena Londone, stambioje elektronikos bendrovėje dirba operacijų vadove. Sūnus Povilas – baigė Vilniaus licėjų, studijuoja matematiką Kembridžo universitete. Sūnus Petras – baigė Caterham mokyklą, studijuoja verslo informacijos valdymą Londono universiteto koledže.

Didžiausias laimėjimas?

Šeima, negaliu atsidžiaugti.

Didžiausias nusivylimas?

Esu universalus diletantas. Niekur nesu geriausias.

Kokio įpročio norėtumėte nusikratyti?

Mobilaus telefono maigymo. O rimčiau – nustoti viską planuoti ir tikrinti, ar viskas pagal planą. Norėčiau išmokti džiaugtis šia diena ir akimirka – carpe diem.

Mėgstamiausias restoranas Lietuvoje?

„Šturmų švyturys“.

Vėliausias matytas kino filmas?

Kulinariniai filmai „Kino pavasaryje“.

Vėliausia perskaityta knyga?

Dabar skaitau D. Browno „Origin“, kurią kartu su paskutine J. Grishamo knyga „Rogue Lawyer“ laikiau vasarai. Iš kito žanro – P. Rotho „Everyman“. Apie senatvę, ne optimistiška, bet gyvenimiška.

Sportas?

Liko golfas, ilgi pasivaikščiojimai ir penki Tibeto pratimai.

Hobis?

Kelionės, vynai, restoranai, maisto gaminimas.

Kaip nuleidžiate garą?

Žaidžiu sudoku.

Mėgstamiausias prekių ženklas?

Nesivaikau.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
5 svarbios popiežiaus Pranciškaus citatos viešint Vilniuje 1

Popiežius Pranciškus šeštadienį lankėsi Vilniuje, kur susitiko su valstybės vadovais, tikinčiaisiais ir...

Laisvalaikis
2018.09.22
Vatikano bankininko Pauliaus Marcinkaus paslaptis 3

Kai 1971 m. popiežius Paulius VI vyskupui Pauliui Kazimierui Marcinkui patikėjo „Istituto per le Opere di...

Laisvalaikis
2018.09.22
Šventasis Tėvas: tieskime tiltus, užuot statę sienas 3

Popiežius Pranciškus, sveikindamas susirinkusiuosius S. Daukanto aikštėje, priminė Tautos giesmės eilutes „Iš...

Laisvalaikis
2018.09.22
Iš arčiau: popiežiaus drabužiai, ženklai, vardai

Pavadinimas „popiežius“ yra kilęs iš graikų žodžio „pappas“, reiškiančio tėvą. Pirmaisiais šimtmečiais šiuo...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežius Pranciškus vieši Lietuvoje 1

Šeštadienio, rugsėjo 22-osios rytą, su valstybiniu ir apaštaliniu vizitu atvyko popiežius Pranciškus. Per dvi...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežiaus vizitui – užsienio ir lietuvių žurnalistų desantas

Per dvi viešnagės Lietuvoje dienas Popiežius Pranciškus susitiks su valstybės vadovais ir visuomenės...

Rinkodara
2018.09.22
Katalikų bažnyčios CEO – tylusis revoliucionierius

Popiežius Pranciškus į istoriją mėgina įsirašyti kaip pontifikas, pakeitęs XXI a. Romos katalikų bažnyčios...

Laisvalaikis
2018.09.22
Grušas: turiu vilties, kad popiežius mus uždegs džiaugsmu ir viltimi 1

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako tikįs, kad į Lietuvą šeštadienį ilgai laukto vizito...

Laisvalaikis
2018.09.21
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
Vilniuje atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams 

Vilniuje penktadienį pagerbiant žydų gelbėtojų Lietuvoje atminimą atidengtas paminklinis akmuo.

Laisvalaikis
2018.09.21
Nidoje įamžintas prancūzų karių atminimas

Neringos kultūrinį kraštovaizdį papildė dar vienas meninis akcentas, kviečiantis atkreipti dėmesį į mažai...

Laisvalaikis
2018.09.21
Religinis turizmas – vien popiežiaus vizito gali nepakakti

Rengiantis popiežiaus Pranciškaus vizitui, susigriebta, kad religinio ir piligriminio turizmo niša mūsų...

Prezidentė popiežiui Pranciškui dovanos Laisvės varpą 3

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėsiančiam popiežiui Pranciškui dovanos Laisvės varpą – Lietuvos...

Laisvalaikis
2018.09.21
Popiežius Baltijos šalyse žada pagerbti laisvės aukas ir siekti įkvėpti vilties

Popiežius Pranciškus sako, kad per vizitą Baltijos šalyse jis pagerbs laisvės aukas, ir sieks įkvėpti...

Laisvalaikis
2018.09.20
Vienas garsiausių Katalikų bažnyčios paveikslų saugomas Vilniuje

Į oficialius popiežiaus Pranciškaus, šį šeštadienį atvykstančio į Lietuvą, maršrutus Dievo gailestingumo...

Laisvalaikis
2018.09.20
Seniausiam pasaulyje piešiniui – 73.000 metų 1

Archeologai skelbia Pietų Afrikoje suradę seniausią pasaulyje meno kūrinį. Manoma, kad tai, kas panašu į mūsų...

Laisvalaikis
2018.09.19
Atradimai „Prospekto“ galerijoje

Kada paskutinį kartą buvote užsukę į gyvūnų iškamšų dirbtuvę, sandariame maišelyje nešini kokiu medžioklės...

Laisvalaikis
2018.09.19
Sigitas Tamkevičius: popiežiaus maršrute – ir buvęs KGB kalėjimas

1983 metais ilgus mėnesius tardomas KGB kalėjime Vilniaus centre tuometinis Kybartų klebonas Sigitas...

Laisvalaikis
2018.09.19
Laukiant popiežiaus, Vilniaus senamiestyje ir prieigose uždrausta statyti automobilius 8

Laukiant savaitgalį į Lietuvą atvykstančio popiežiaus Pranciškaus, visame Vilniaus senamiestyje ir dalyje jo...

Transportas
2018.09.19
Tyrimas rodo: kasdienė aspirino dozė naudos neduoda 2

Sveikata nesiskundžiantys vyresnio amžiaus žmonės neturėtų jos „gerinti“, kasdien išgerdami dozę aspirino,...

Laisvalaikis
2018.09.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau