2021-12-28 14:06

Tyrimas: beveik du trečdaliai apklaustųjų nepritaria galimybių pasui 12-mečiams

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Beveik du trečdaliai gyventojų nepritaria galimybių pasui 12-mečiams, apie pusė pritaria, jog prezidentas Gitanas Nausėda turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio dokumento taikymo vaikams, rodo antradienį paskelbta apklausa.

Galimybių pasas 12 metų ir dviejų mėnesių amžiaus vaikams privalomas nuo antradienio, jis bus reikalingas prekybos ir pramogų vietose, dokumento nebus reikalauja mokyklose ar būreliuose. Iki šiol galimybių paso reikėjo vaikams nuo 16 metų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gruodžio 10–18 dienomis atlikta apklausa rodo, kad per 63% gyventojų nepritaria, jog galimybių pasas būtų taikomas nuo 12 metų, beveik 19% apklaustųjų pritaria šiems nuo antradienio įsigaliojusiems pakeitimams, dar beveik 18% neturėjo tvirtos nuomonės.

Tuo metu 50% respondentų teigiamai atsakė į klausimą, ar prezidentas G. Nausėda turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso vaikams taikymo. Nepritariančiųjų tokiam valstybės vadovo žingsniui yra 21%, dar 29% pasirinko atsakymą „sunku pasakyti“.

Bendrai galimybių pasui pritarė 43% apklaustųjų, nepritarė 46%, dar per 11% teigė neturintys tvirtos nuomonės.

Pozityviausiai galimybių pasą vertina 70-mečiai ir vyresni (52,5%), turintys aukštąjį išsilavinimą (57%), skeptiškiausiai – turintieji vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą 30–39 ir 50–59 metų amžiaus asmenys: čia galimybių pasui pritaria maždaug keturi iš dešimties, nepritaria kas antras. Pozityviau šį dokumentą vertina turintys aukštesnes pajamas, didmiesčių gyventojai. 

Skeptiškiausiai galimybių pasą vaikams vertina 30–39 metų asmenys (beveik 70% nepritaria ir 18% pritaria), gaunantys mažesnes pajamas ar nedirbantys mažesnių miestų ar kaimo vietovių gyventojai. Tarp visuomenės grupių labiausiai galimybių pasą 12-mečiams palaiko moksleiviai (pritaria 35,5%, nepritaria 48%).

Daugiau nei pusė (54%) gyventojų nepritaria, kad galimybių pasas būtų siejamas su sustiprinančiąja doze, šią nuostatą palaiko 28% apklaustųjų, dar 18% nėra iki galo apsisprendę.

Kaip teigė Vladas Gaidys, „Vilmorus“ vadovas, apklausą užsakė viešoji įstaiga Sveikatos teisės institutas, reprezentatyvi apklausa atlikta mišriu būdu – apklausiant tiesiogiai ir telefonu, apklausta 1000 žmonių.

Tyrime teirautasi gyventojų požiūrio į galimybių pasą ir nuo gruodžio 28 dienos įsigaliojusį galimybių pasą vaikams nuo 12 metų, taip pat galimybių paso susiejimą su pastiprinamąja vakcinos doze, jei nuo pilnos vakcinacijos praėjo daugiau nei 7 mėnesiai.

Taip pat teirautasi, ar pritariama dėl galimo Prezidento skundo Konstituciniam Teismui dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų taikymo.

Kreiptis į Konstitucinį Teismą G. Nausėdą prieš savaitę susitikime su juo paragino „Basų mamų“ atstovė, „valstiečių“ Šilalės rajono skyriaus pirmininkė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Kitų metų pradžioje laukiama Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl galimybių paso atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui. Tokią bylą inicijavo Seimo opozicija, o KT nusprendė ją nagrinėti skubos tvarka. Kartu, jeigu bus atitinkamas prezidento G. Nausėdos kreipimasis, gali būti pateikta išvada ir apie tai, ar galimybių paso galima reikalauti jau iš 12-mečių.

VŽ jau rašė, kad dar spalio pabaigoje KT gavo 36 opozicinių Seimo narių grupės paklausimą, inicijuotą Agnės Širinskienės, tuometinės Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės.

Dokumente reiškiama nuomonė, kad galimybių pasas ne tik „segreguoja žmones, diskriminuoja atskiras jų grupes“, bet ir „varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas“.

Galimybių pasą inicijavusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija kategoriškai nesutinka su tokiais argumentais. Ji tikina, kad galimybių paso instrumentas yra efektyvi priemonė ne tik stabdyti koronaviruso plitimą, bet ir išvengti verslų uždarymo ar dar vieno visuotinio karantino. 

52795
130817
52791