Eksportuojame ir balastą
Šįkart Lietuvos rinkėjai užfiksavo tikrą abejingumo rekordą – su savo 28,94% jie vilkosi ne tik Baltijos valstybių uodegoje: net ir tokiose tradiciškai mažesniu aktyvumu europietiškuose rinkimuose pasižyminčiose valstybėse kaip Slovakija ar Bulgarija rinkėjų aktyvumas perkopė bent jau 30%.
Pasirodo, vis dar primityviai žiūrime į Briuselį kaip į nemokamų pinigų kapšą ir ribojimų šaltinį, ignoruodami tokį svarbų bendromis pastangomis kuriamos Europos ateities aspektą. Tai pavojinga pozicija, nes, pasirinkę pasyvaus stebėtojo vaidmenį ir nesitapatindami su Europa, nesuvokiame savo vietos Bendrijoje bei pasaulyje ir kartu paliekame per daug erdvės posovietinių mitų skleidėjams bei įvairaus plauko gelbėtojams Lietuvoje.
Ar ne todėl mes tampame tokie pažeidžiami ir priklausomi nuo senųjų ir naujai vis užgimstančių politinių radikalų, kurie savo triukšminga retorika vis jaukia mūsų protus ir velia į nekonstruktyvius darbus?
Nebalsavę piliečiai turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kam savo pasyvumu suteikė tarptautinės galios mandatą, nes kitu atveju, tikėtina, Lietuvos vienuoliktukas atrodytų kiek kitaip. O jis mums turėtų rūpėti, nes pagal deleguojamuosius žmones Europa sprendžia apie Lietuvos žmonių intelektą, kompetencijas ir gebėjimus.
Paskui piktinamės, kad mūsų politikai yra nekonkurencingi, kai ieškoma lyderių užimti aukštus postus tarptautinėse organizacijose, ir todėl dažniausiai prapuola vidutiniokų ar netikėlių masėje. Ar galime ko nors tikėtis, kai mums atstovauja menko išsilavinimo, nemokantys užsienio kalbų ir nieko doro namuose nenuveikę žmonės, kurių vienintelis tikslas – ne tarnystė mums, o geras atlygis šiandien ir pensija rytoj.
Iki soties prisižiūrėję ir prisiklausę Petro Gražulio cirkų Lietuvoje, dabar jo saviveiklą eksportuojame į Europą. Nejaugi tikrai ši klounada yra tai, ką geriausio turime ir kuo galėtume didžiuotis Europoje?
Dar kojos Briuselin nespėjęs įkelti, pripėduoti ten jis suspėjo – vienintelis iš lietuviško vienuoliktuko pareiškė balsuosiantis prieš Ursulos von der Leyen kandidatūrą antrą kartą užimti Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą.
Neaišku, ką Europos Parlamente, ypač – kuluaruose, kur telkiamasi dėl svarbių sprendimų, veiks šis odiozinis veikėjas – nemokant nei anglų, nei vokiečių, nei prancūzų kalbos, jam belieka tik šiaip ten „gerai ir sočiai leisti laiką“.
Ar ne per didelė prabanga, turint EP tik vienuolika vietų, deleguoti ten panašaus plauko veikėjus?
Kai mažai balsuojančiųjų, sunku tikėtis, kad europolitikai jaustųsi kam nors įsipareigoję ir atskaitingi, kaip kad pastarąją kadenciją nutiko su Stasiu Jakeliūnu, Aušra Maldeikiene ir Viktoru Uspaskichu. Tiesa, pastarojo akiplėšiškas europoilsis Balio saloje akivaizdžiai šokiravo neabejingus rinkėjus, kurie skaudžiai nubaudė jį delegavusią Darbo partiją – šiai suskambo varpai ir artėjančiuose Seimo rinkimuose.
Geriau baigėsi Valstiečių ir žaliųjų sąjungai – jos lyderiui Ramūnui Karbauskiui spaudos konferencijoje tikrai vertėjo padėkoti rinkėjams už tai, kad jie pro pirštus pasižiūrėjo į S. Jakeliūno penkerių metų politines atostogas Briuselyje. Tiesa, vietoj jo iškilo Aurelijus Veryga.
Minėtas S. Jakeliūnas suskubo įšokti į kitos partijos glėbį – Regionų partijai, matyt, tiko jo skelbtos deklaracijos apie tai, kad Ukraina pati išprovokavo karą. Tiko ir jo penkeri tuščiai praleisti metai Briuselyje.
Keli faktai: 2022 m. vasarį, Rusijai užpuolus Ukrainą ir EP balsuojant dėl paramos Kyjivui, tuomet dar „valstiečių“ delegatas susilaikė. Šį politiką iškėlusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pareiškė atsiribojanti nuo tokios pozicijos, kurią jis išreiškė savo, o ne partijos vardu.
2022 m. pabaigoje EP pripažinus Rusiją terorizmą remiančia valstybe, šis europarlamentaras taip pat susilaikė.
Tarp kitų S. Jakeliūno „nuopelnų“ – praleistos plenarinės sesijos, kova su COVID-19 apribojimais drauge su grupele kitų EP narių. EP taip ir nesužibėjęs naudingais darbais, jis pasižymėjo kitaip: atsidūrė tarp šešių europarlamentarų, dėl savo elgesio sulaukusių sankcijų.
Šįkart prasprūsti į EP jam nepavyko – kaip ir ten „slides tepusiai“ Živilei Pinskuvienei, savo partijoje priglaudusiai minėtą pilietį.
Negausios rinkėjų gretos padovanojo sėkmę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašo lyderiui Waldemarui Tomaszewskiui. Beje, šis ilgiausiai EP dirbęs Lietuvos atstovas ten nei pasižymėjo aktyvumu, nei palaikė Lietuvos poziciją geopolitiškai svarbiais klausimais.
Užtat dabar „sukruto“: jau pažadėjo gerinti santykius su... Baltarusija – pasak jo, tai labai artima mums valstybė. Kažin kas tie „mes“?
Laimė, šį kartą išvengėme „Marčiulionio jauko“, kai rinkome vieną, o važiavo į Briuselį kitas (savo mandatą perleido žemiau sąraše buvusiam kandidatui). Tačiau tai nereiškia, kad tokių bandymų nebuvo. Atmetus moralinį apgavystės aspektą, vidaus politikai tokia situacija išėjo į gerą, nes priešingu atveju dar labiau nuskurdintų ir taip pridususį nacionalinės politikos lauką.
Pabandykime įsivaizduoti, koks likimas lauktų, pvz., Lietuvos Demokratų sąjungos, jei sąrašo viršuje buvę Virginijus Sinkevičius, Saulius Skvernelis ir Lukas Savickas būtų in corpore patekę į EP.
Bet tai nereiškia, kad tokių atvirkštinių manipuliacijų nebus spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, kai partijų sąrašuose išvysime tų pačių išrinktų europarlamentarų pavardes. Tikėsime jų nuoširdumu, kai jie įtikinės mus, kad tikrai atsisakys Briuselio gėrio vardan tos Lietuvos?
Politologai kone vieningai sutaria, kad rinkimų į EP negalima vadinti būsimų Seimo rinkimų veidrodiniu atspindžiu, – nors tarptautiniai ekspertai tikina, kas šie rinkimai lems ir nacionalinių rinkimų tendencijas, jos vargiai pritaikomos Lietuvoje – per mažai rinkėjų čia atėjo išreikšti savo valios ir atlikti pilietinės pareigos. Dėlioti rinkimų pasjansą dabar, ko gero, beprasmiškas reikalas. Nors tikėtina, kad EP rinkimus prapylę jakeliūnai ir kt. dabar aktyviai veršis į šalies parlamentą.
„Man atrodo, kad EP rinkimai ir parlamento rinkimai nebūtinai yra sulyginami, nes pasižiūrėkite, koks dalyvavimo procentas. Tie veikėjai ar tos partijos, kurių parama yra mažesnė, nebūtinai gerai pasirodys parlamento rinkimuose“, – VŽ sakė Margarita Šešelgytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė.
Grįžtant prie europinių rinkimų, džiugina tai, kad naujajame EP daugumą sudarys proeuropietiški ir proukrainietiški europarlamentarai. Tikimasi, kad U. von der Leyen išlaikys EK vadovės postą.
Tikėkimės, kad ši demokratinių vertybių politikų šeima ir toliau rems Ukrainą, jos kovą prieš okupantus rusus, jos siekį įsilieti į ES gretas etc.
Beje, komentuodami EP rinkimų rezultatus, Kremliaus ruporai neslėpė džiugesio, kad stiprėja dešinysis sparnas, tad Rusija „atidžiai stebi šiuos procesus“. Kas gi tuo abejotų? Ir ne tik stebi. Aktyviai mėgina pasukti Europos vairą savo šunkelių link.
Ryškėjanti dešiniųjų radikalų stiprėjimo tendencija neramina ir proeuropietiškus politikus, ir europietiškas vertybes puoselėjančias šalių visuomenes. Rusiški čiuptuvai mėgina užgriebti vis daugiau europinės sąmonės teritorijos – ne paslaptis, kad rusiškais pinigais minta nemenka dalis Europos radikalų.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvos grūdų derlius šiais metais arti rekordinio – nuimta per 8 milijonų tonų, daugiausia dėl padidėjusių pasėlių plotų. Tačiau lietinga vasara kėlė ir iššūkių – didelė dalis derliaus labiau tinkama pašarui, o tai keitė prekybininkų išankstinius pardavimų planus ir privertė peržiūrėti kainas bei laviruoti tarptautinėse rinkose.
Intensyviai vykstančios sostinės verslo centro „Sąvaržėlė“ statybos artėja prie finišo tiesiosios – baigti fasado ir vykdomi stogo dengimo darbai, pradėta vidaus apdaila, tvarkoma aplinka. Ilgametę patirtį turinčios, darbus įgyvendinančios įmonės „Conres“ statybos direktoriaus Mindaugo Budrio teigimu, projekto realizavimas reikalauja tikslumo, greitų ir netradicinių sprendimų. Baltijos šalyse pirmasis tokio lygio verslo centras reprezentuos architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos RSHP studijos patirtį ir išsiskirs pasaulyje žinomų projektų detalėmis.
Kam teko įgyvendinti bet kokių statybų projektą žino: nuo idėjos iki iškilmingo objekto atidarymo tenka įveikti daugybę iššūkių. Atsakymas, kaip šį kelią įveikti racionaliai, – generalinė ranga, kai statybai pasamdyta bendrovė įsipareigoja įgyvendinti visą projektą: nuo idėjos sukonkretinimo, projektavimo iki visų statybos darbų atlikimo ir raktų įteikimo. Kuo generalinė statybų ranga naudinga užsakovui, atskleidžia Almantas Čebanauskas, nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonių grupės „EIKA Group“ bendrovės „EIKA Construction“ direktorius.
Pastaraisiais metais Lietuvoje sutelktinio finansavimo platformos fiksuoja rekordinius augimo skaičius, visa sutelktinio finansavimo rinka 2024 metais augo 21%, o rinkos lyderė sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ net 49%. „Profitus“ ką tik pasiekė 300 milijonų eurų sumą – tai sudaro trečdalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos.
Pasyvūs, abejingi rinkėjai jiems tikras lobis.
Keista, kad apie tai nepagalvojo kone du trečdaliai rinkimų teisę (ir prievolę) turinčių Lietuvos piliečių.
