Kai europarlamentaro mandatas – proga pratūnoti krūmuose
Naujausia Eurobarometro apklausa rodo, kad net 8 iš 10 Bendrijos gyventojų artėjančius rinkimus vadina svarbesniais nei bet kada iki šiol. Geopolitinė situacija koreguoja ir rinkėjams aktualiausias temas: šalia skurdo mažinimo, sveikatos apsaugos europiečiai pirmą kartą įvardija saugumą.
Eurobarometro duomenys rodo, kad labiausiai gynyba ir saugumas rūpi lietuviams. 60% jų tai įvardijo kaip prioritetą. Antri dažniausiai šią temą minėjo suomiai, toliau rikiuojasi Danija, Latvija, Čekija ir Lenkija.
Lietuviai norėtų, kad EP turėtų daugiau įtakos. Greičiausiai todėl, kad pasitiki pačia Bendrija.
Lietuvai 705 vietų europiniame parlamente atstovauja 11 parlamentarų. Skaičius – neįspūdingas. Tačiau tai reiškia didelę atsakomybę kiekvienam iš jų – rinkėjai suteikia mandatą Lietuvos atstovams tam, jog jie užtiktinų, kad mūsų šalis Briuselyje būtų matoma ir girdima.
[infogram id="60f18eaf-7e7d-4d7a-97d8-70f90455097a" prefix="kRW" format="interactive" title="Lietuvos EP nariai"]
Nuo Lietuvos deleguotų europarlamentarų veiklos, aktyvumo ir gebėjimų priklausys, ar mūsų šalis sugebės į diskusijas Briuselyje įtraukti ir Lietuvai, ir visai Europai svarbius klausimus.
Lietuvoje rinkimai į EP vyks birželio 9 d.
Šiemet europarlamentarų pasirinkimas, ko gero, aktualus kaip niekada iki šiol: šiuo geopolitiškai sudėtingu laikotarpiu rinkėjai turėtų ypač atidžiai pažvelgti į galimus kandidatus, objektyviai vertinti jų gebėjimus ir pasiryžimą dirbti.
Rinkimai į EP nėra tik vienašališkas vidaus diskusijų ir poreikių perkėlimas į Briuselį. Šių rinkimų temos ir diskusijos savo ruožtu perduodamos valstybėms narėms, pradedant konkrečiomis užduotimis, pavyzdžiui, parama Ukrainai, ir baigiant daug platesnėmis temomis, kurioms reikia idėjų ir vizijos.
„Būti europiečiu – tai ne tik gyventi tam tikroje šalyje (...), bet ir ginti tam tikrą idėją, kurioje laisvas, racionalus ir apsišvietęs žmogus yra svarbesnis už viską“, – ketvirtadienį Sorbonos universitete Paryžiuje pristatydamas savo viziją Europai kalbėjo Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas.
Kokia yra mūsų visos ES vizija, ar suprantame kitų Bendrijos narių problemas? Didžiajai daliai europiečių dabar rūpi saugumas, tačiau ar jie iki galo supranta, kokios grėsmės laukia Europos, jei leisime Rusijos diktatoriui peržengti Ukrainą ir veržtis toliau?
Kaip tokiomis aplinkybėmis galime paaiškinti partneriams savo poreikius, kurie iš iš tikrųjų yra aktualūs visai Bendrijai?
Prieš renkantis savo „pasiuntinį“ į Briuselį, būtų ne pro šalį peržvelgti, ką ten 5 metus veikė dabartiniai Lietuvos deleguoti europarlamentarai.
Realybė tokia: dalis jų – labiau nominalūs, tik užimantys vietą ir reguliariai gaunantys atlyginimą (EP nario mėnesinis atlyginimas, 2023.07 01 duomenimis, yra 10.075,18 Eur bruto ir 7.853,89 Eur neto, atskaičius ES mokesčius ir draudimo įmokas).
Daugelio jų pažadai, mušimasis į krūtinę prieš rinkėjus liko praeity. Tokiems Europos Parlamentas – labai patogi vieta pilkiems žmonėms, neturintiems atsakomybės jausmo.
Per 5 metus darbo (kas išties dirbo) dažniausiai matėme, girdėjome tik kelias pavardes: Andriaus Kubiliaus, Rasos Juknevičienės, Petro Auštrevičiaus. Kartais (kai rūpesčiai Lietuvoje atleisdavo varžtus) Viliją Blinkevičiūtę.
Aktyvumą rodė Juozas Olekas ir Liudas Mažylis. O kiti?
Per metus būna 12 sesijų, taigi per visą kadenciją – 60.
VŽ šaltinių duomenimis (2024 m. vasaris), Stasys Jakeliūnas šioje kadencijoje iš viso pasisakė tris kartus, paskutinį kartą – 2020 m. spalį. Aušra Maldeikienė kadencijoje pasisakė du kartus, pastarąjį kartą – 2021 m. gruodį. Viktoras Uspaskichas – tris kartus, pastarąjį sykį – pernai spalį.
Yra problemų ir su lankomumu: pagal EP narių lankomumo dokumentus, pavyzdžiui, iš paskutinių penkių plenarinių sesijų V. Uspaskichas, S. Jakeliūnas ir Waldemaras Tomaszewskis praleido po dvi sesijas.
Kai kurie EP nariai viešai kalba, kad V. Uspaskichas galimai gyvena Tailande. Tai irgi tokia savotiška praktika – atstovauji Europos Sąjungai, bet bimbinėji sau, gainiodamas papūgas egzotiškuose kraštuose.
O kaip balsuoja tokie Lietuvos pasiuntiniai (kai teikiasi atvykti į darbą)?
Štai 2024 02 08 EP priėmė vadinamąją „Rašageito“ rezoliuciją, kuria pasmerkė Rusijos kišimąsi į demokratinius procesus ir naudojimąsi įtakos agentais. Taip EP reagavo į žiniasklaidos pranešimus, kad europarlamentarė iš Latvijos Tatjana Ždanoka turėjo ryšių su Rusijos agentais. Beveik visi Lietuvos europarlamentarai rezoliuciją palaikė, du mūsų šalies atstovai balsavime nedalyvavo. Vienas jų – S. Jakeliūnas. Tuomet jis „Delfi“ sakė, kad nežino, kaip būtų balsavęs, nes tai, kas vyksta, jam panašu į politinius viduramžius.
„Delfi“ pastebėjus, kad žiniasklaidoje buvo pateikta faktų apie T. Ždanokos bendradarbiavimą, S. Jakeliūnas sakė, kad „žiniasklaida 95%, ypač karo metu, užsiima propaganda“. Jis teigė, kad gali būti, jog EP priimtos rezoliucijos būtų nepalaikęs.
Kitas pavyzdys: balsuojant dėl EP pozicijos skirti 50 mlrd. Eur paramą Ukrainai pernai spalį, W. Tomaszewskis susilaikė, o V. Uspaskichas išvis nebalsavo. O dar mes stebimės Viktoru Orbanu...
„Valstiečių“ deleguoto S. Jakeliūno darbai ypač „spalvingi“: 2022 m. vasarį, Rusijai užpuolus Ukrainą ir EP balsuojant dėl paramos Kyjivui, „valstiečių“ delegatas susilaikė. Tuomet šį politiką iškėlusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pareiškė atsiribojanti nuo tokios pozicijos, kurią jis išreiškė savo, o ne partijos vardu.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
2022 m. pabaigoje EP pripažinus Rusiją terorizmą remiančia valstybe, šis europarlamentaras taip pat susilaikė.
Ir tai Lietuvai, jos požiūriui į europietiškas vertybes turintis atstovauti politikas? Nuolat neriantis į krūmus. Tuščia vieta.
Dar vienas šio europarlamentaro „nuopelnas“ – kova su COVID-19 apribojimais drauge su grupele kitų EP narių. Europos Parlamente taip ir nesužibėjęs naudingais darbais, jis pasižymėjo kitaip: atsidūrė tarp šešių EP narių, dėl savo elgesio sulaukusių sankcijų.
VŽ nuomone, rinkėjai neturėtų užsimerkti prieš tokius „darbus“. Juolab kad nei Lietuvoje, nei Briuselyje nieko naudingo nenuveikęs pilietis Jakeliūnas vėl „tepa slides“ į EP. Nors dar prieš metus jis susilaikė nuo komentarų, ar sieks antros kadencijos, dabar jis vėl puikuojasi kandidatų sąraše. Tiesa, pasirinko jau kitus „draugus“: dabar į EP keliauti jis planuoja Lietuvos regionų partijos palaimintas. Kol kas sąraše jis tik trečias, nes pirmuoju smuiku ten griežia Živilė Pinskuvienė, Širvintų merė. Į EP pretenduoja ir jos sutuoktinis, partijos pirmininkas Jonas Pinskus.
Europos Parlamentaro mandato žada siekti ilgiausiai EP dirbantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos lyderis W. Tomaszewskis. Kuris, beje, nei pasižymėjo aktyvumu, nei palaikė Lietuvos poziciją geopolitiškai svarbiais klausimais.
Tarp naujokų – marginalų paradui vadovaujanti Nendrė Černiauskienė, kurią rinkėjams siūlo Lietuvos liaudies partija. Ji pasižymėjo „Šeimų sąjūdžio“ surengtame proteste, pasibaigusiame riaušėmis prie Seimo. Tuomet jų dalyviai mėtė akmenis, butelius, raginamo panaudoti smurtą prieš Seimo narius, buvo sužeista pareigūnų.
Vienaip ar kitaip, rinkėjai turi apie ką pamąstyti, ryžtingai atsijodami beverčius pelus. Eidami prie balsadėžių užduokime sau klausimą, ar visos Lietuvos partijos ir judėjimai bei jų sąrašuose esantys žmonės išpažįsta tikrąsias europines vertybes ir turi pakankamai kompetencijų bei pasiryžimo jas puoselėti? Ar jiems ES yra tik priemonė asmeninei kišenei papildyti ir sočiai senatvei užsitikrinti.
Sutikime, daugiau nei keistai mums turėtų atrodyti kai kurie dabartiniai Lietuvos deleguoti europarlamentarai, kurių nei matome, nei girdime. Tačiau jie labai džiaugiasi kas mėnesį gaunamu asmeniniu atlygiu ir čia pat, progai pasitaikius, išpila srutų kibirą ant to paties savo institucinio geradario. Akivaizdu, kad šie labiau apie savo sočią pensiją galvojantys išrinktieji mūsų visų gerovei nei laiko, nei gebėjimų dažniausiai nelabai ir turi.
