I. Langaitė. Kaip Lietuvai užsitikrinti ateitį, grįstą aukštos pridėtinės vertės ekonomika?
Išlįskime už Lietuvos ribų – visa ES susiduria su fundamentaliomis problemomis (senstanti visuomenė, karas Ukrainoje, energetinė priklausomybė, klimato kaitos padariniai ir pan.), mažinančioms konkurencinį pranašumą, palyginti su JAV ir kitomis rinkomis. Todėl dabar ypač svarbu pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis didinant šalies ekonominį konkurencingumą taip pat ir per startuolių ekosistemą.
„Endeavor Insight“ tyrėjai atliko unikalią analizę – palygino 200 vienaragių kūrėjų istorijas (100 – JAV, 100 – kitų augančių regionų), bandydami išsiaiškinti, kokios patirtys juos atvedė į sėkmę. Pasirodo statistiškai dažniausios: tarptautinė patirtis, išsilavinimas ir antreprenerystė.
Net 60% vienaragių kūrėjų, žvelgiant į tyrimo rezultatus, turi tarptautinį išsilavinimą arba tarptautinio darbo patirties. Maždaug pusė jų yra imigrantai arba imigrantų vaikai. Vienaragių kūrėjai iš kitų augančių regionų dažniau turi konsultavimo, verslo plėtros ir rinkodaros žinių bei yra pratę spręsti problemas globaliai. Savo ruožtu iš JAV kilę paprastai turi daugiau patirties produktų ir inžinerijos srityse, yra linkę sekti rizikos kapitalo tendencijas.
Įdomu, kad gamtos mokslų ir inžinerijos išsilavinimas tarp vienaragių kūrėjų yra daug dažnesnis nei verslo. Be to, tik maža dalis jų mokėsi elitiniais vadinamuose universitetuose arba dirbo elitinėse įmonėse – nuo konsultacinių bendrovių iki didžiojo technologijų penketo arba stambiųjų bankų. Vis dėlto kone visi yra baigę universitetus, o net 80% vienaragių kūrėjų turėjo darbo antreprenerių vadovaujamame versle arba savo verslo kūrimo patirties.
Tai puikiai apibūdina vadinamą daugiklio („Multiplier“) efektą, kai įgyję patirties ir finansinio kapitalo startuoliuose talentai savo patirtimi stiprina kitus pradedančius verslus arba steigia savo įmones, ilgainiui tampa mentoriais ar angelais investuotojais.
Todėl ir Lietuvos užduotis šiandien turėtų būti sudaryti kuo palankesnes sąlygas būtent čia burtis talentingiems žmonėms, kurie kuria, daro ir stumia visą šalį į priekį ant technologijų platformos. Kartu ir neišstumti verslų ar atskirų jų dalių tik dėl to, kad esam nelankstūs ir perdėtai atsargūs, bandydami saugotis kažko, ko iki galo nesuprantame, ar kas galbūt niekada nenutiks. Verslo aplinkos gerinimas turi vykti nuosekliai, dėliojant aiškias, stabilias, skaidrias ir paprastai administruojamas sistemas su kuo mažiau išimčių ir aiškiu fokusu konkurencingumui.
Pozityvus pavyzdys – pagaliau priimtas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektas dėl akcijų klasių. Drąsos pakako ir priimti punktą dėl konvertuojamų obligacijų – jei iki šiol verslas galėjo tik dėl fiksuoto konversijos santykio susitarti, tai dabar gali susitarti ir formulę, tai yra itin aktualu sparčiai augančioms kompanijoms.
Kai yra sunkiau, tam tikra prasme yra lengviau – tą puikiai supranta startuolių kūrėjai. Sunkūs laikai, sąlygos ir aplinkybės atsijoja tuos, kurie tiesiog kelia tuščią triukšmą. Technologijų sektoriaus įmonės, ypač ankstyvos stadijos, žavi beribėmis ambicijomis. Vis dėlto jie ne tik tiki, kad pasaulis gali būti kitoks, bet ir yra pakankamai atkaklūs to siekti.
Tačiau į sėkmę lydi ne tik ambicija, bet ir kantrybė, darbas bei užsispyrimas. Tai – svarbi žinutė ir verslui, ir visai šaliai, kuria linkme judėti pirmyn, kuriant Lietuvoje ateitį, grįstą aukštos pridėtinės vertės ekonomika.
Komentaro autorė – Inga Langaitė, Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė
