Didžiųjų augimas spartus ir kiek dirbtinis
Skaičiai iškalbingi.
2022 m. buvo pirmas kartas, kai žemiausia į tūkstantuką patekusių bendrovių pajamų riba siekė apie 16 mln. Eur, iki šiol ji buvo apie 10 mln. Eur.
2022 m. didžiausios šalies įmonės gavo 78,3 mlrd. Eur pajamų – 31% daugiau, palyginti su 2021 m. 89% didžiausių šalies bendrovių pajamos per metus augo, o 76% jų pajamos didėjo dviženkliu ir didesniu skaičiumi.
Tačiau džiūgauti dėl kone trečdaliu išaugusių tūkstantuko pajamų reikėtų atsargiai. Nemažos dalies įmonių apyvartas pernai dosniai palaistė įsisukusi infliacija bei į padebesius pakilusios energijos resursų kainos ir kartu nurėžė dalį potencialaus pelno.
„Infliacija suvalgė didžiąją dalį Lietuvos verslo lyderių rezultato – TOP 1000 pajamos pernai išaugo net 31%, o ikimokestinis pelnas dėl išaugusių sąnaudų ūgtelėjo vos 8%. Kai kurie verslo banginiai sėkmingai augino apyvartą, tačiau pelningumo rodikliai prastėjo“, – lygina Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė.
Tiesa, turint galvoje, kad įmonėms teko naviguoti itin sudėtingomis besikeičiančiomis geopolitinėmis aplinkybėmis, ieškoti naujų rinkų ir tiekimo kanalų, išgyventi kone visų svarbiausių žaliavų kainų šoką, tą 8% išaugusį tūkstantuko pelną galima vertinti kaip nemažą pasiekimą. Tuo labiau kad nuostolingų bendrovių skaičius naujajame TOP 1000, palyginti su 2021 m., reikšmingai neišaugo.
Šiemet, slopstant ekonomikai ir traukiantis infliacijai, tokio spartaus verslo lyderių augimo niekas nebesitiki. Didžiųjų TOP 1000 finansiniuose rezultatuose už 2023 m. turėtų labiau atsispindėti ne vienkartinės kainų šuolio nulemtos aplinkybes, o tikrasis verslo lankstumas ir gebėjimas veikti efektyviai.
Tarp iššūkių Lietuvos verslo pelningumui – ir Vakarų partnerių spaudimas mažinti prekių kainas.
Ne kiekvienam verslui bus lengva tai padaryti ir dėl Lietuvoje gerokai išaugusių ir gausiai apmokestintų atlyginimų, ir dėl neefektyvių procesų, neatliktų investicijų.
„Produktyvūs verslai be didelio vargo galės susimažinti produkcijos kainas, o senesnio sukirpimo įmonėms, kurios pandemijos metais neinvestavo į produktyvumą, bus labai sunku. Galimi nauji bankrotai“, – VŽ prognozuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
VŽ nuomone, į pagalbą Lietuvos verslui šiuo sudėtingu laikotarpiu turėtų atskubėti valstybė – spartinti milijardinių ES lėšų panaudojimą ir suteikdama galimybę atsinaujinti, tapti novatoriškam, plėsti gamybą, įsitvirtinti tarptautinėse tiekimo grandinėse. Taip pat užtikrinti, kad į Seimą jau atkeliavusi mokesčių reforma nepateiktų verslui nemalonių staigmenų, užkraudama ant jo pečių papildomų ribojimų naštą.
