Rizika rizikuoti
Prognozuojama, kad verslo sandorius draudžiančios kompanijos, tikėtina, taps kur kas atsargesnės ir peržiūrės kainodarą.
„Pastaruoju metu su draudimo kompanijomis pasikalbame, kad po gana ilgo ramaus laikotarpio netrukus galime turėti daug darbo su žalomis ir išmokomis. Gali tekti prisiminti praėjusią krizę“, – VŽ sako Audrius Rosinas, „Credeo“ partneris, kreditų draudimo vadovas.
Mat prie pandemijos ir augančios infliacijos nulemtų sunkumų, galinčių kai kuriuos verslus įstumti į sudėtingas finansines situacijas ar nemokumą, po vasario 24 d. prisidėjo naujas sluoksnis problemų, kurios kilo dėl karo Ukrainoje ir su juo susijusių sankcijų.
Didžiausią neigiamą naujosios krizės poveikį pajus rinkos, glaudžiai susijusios su Rusija, – tai ES, įskaitant ir Lietuvą, verslai. Nors mūsų šalies įmonės neturi itin glaudžių tiesioginių ryšių su Rusija, nemaža dalis jų yra priklausomos nuo energetinių išteklių, žaliavų.
Įsigaliojus sankcijoms, verslai susiduria su iššūkiais bandydami pakeisti tiekimo grandines, tačiau bene didžiausi iššūkiai kyla Lietuvos logistikos sektoriaus įmonėms, kurios dirbo su ES šalių klientais, gabenusiais prekes į Rytus, ir Rusijos klientais, kurie naudojosi logistikos įmonių iš Bendrijos paslaugomis.
Be to, pasak A. Rosino, dėl pasikeitusių krovinių srautų logistikos bendrovėms tenka ieškoti užsakymų Europoje, todėl joms teks smarkiau konkuruoti. Tai gali lemti mažesnį pelningumą, jos turės dar efektyviau dirbti. Dalis bendrovių dar ir neteko vairuotojų ukrainiečių.
Gamybos sektoriaus įmonių rizika auga labiausiai dėl didėjančių energetikos išteklių kainų, kurios kai kurių gamybininkų savikainoje sudaro nemažą dalį.
Gana pažeidžiamas yra ir Lietuvos statybos sektorius, pirmiausia dėl statybose naudojamų metalo gaminių, kuriuos daugiausia tiekė Rusijos įmonės. Teks ieškoti, kuo pakeisti baltarusiškas statybines medžiagas ir medieną. Dabar didelei jų daliai pritaikytos sankcijos, jos liečia ir susijusias bendroves, registruotas kitose valstybėse.
Draudikai aiškina, kad ženkli dalis ES ir kitų pasaulio šalių įmonių, kurios į Rusiją ir Ukrainą tiekė paslaugas ar produkciją, turėjo draudimus. Tiesa, šiose rinkose draudikai ir anksčiau buvo gana konservatyvūs, rizikos lengva ranka neprisiimdavo. Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje draudikai įsivertino, kokias rizikas jie yra prisiėmę Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, o šiuo metu beveik visi kredito limitai į šias valstybes yra atšaukti. Bet už anksčiau apdraustus verslo sandorius Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje draudimo kompanijos atsakomybę prisiima.
Vis dėlto tikėtina, kad nemaža dalis verslų, jei susidurtų su sunkumais, kompensacijos gali negauti – daugelis yra apsidraudę tik dėl komercinės, o ne dėl politinės rizikos. Būtent politinę riziką mažai kurie verslai draudė, manė, jog tai neaktualu. Todėl neaišku, kaip dabar bus vertinama rizika: gali būti, kad Rusijoje ar Ukrainoje pritaikytas valstybines priemones, tokias kaip atsiskaitymų ribojimai, negebėjimas atsiskaityti dėl karo veiksmų, draudikai traktuos kaip politinės rizikos veiksnius. Todėl įmonės gali negauti draudimo išmokos.
Draudikai teigia, kad dabartiniai įvykiai turės didžiulės įtakos ir draudimo kompanijų rizikos apetitui, jų kainodarai. Tiesa, ekspertai sako kol kas nepastebintys, kad draudikai traktuotų, jog Lietuvos verslo rizikingumas būtų išaugęs. Kol rizikos vertinimas nepadidėjo, kainodaros neperžiūrimos – artimiausiu laiku draudimo bendrovės neturėtų smarkiai didinti įkainių. Prognozuojama, kad jie greičiausiai augs palengva – draudikai laikysis konservatyvesnio požiūrio dėl kainų pagerinimo, atnaujinant draudimo sutartis. Kaina labai priklausys nuo sektoriaus, nuo konkrečios įmonės. Draudimo kompanijos gali konservatyviau prisiimti riziką įmonių iš sektorių, kurie labiausiai paveikti dabartinės situacijos.
VŽ nuomone, nors didžioji dalis Lietuvos verslo jau yra gavusi ne vienos krizės „krikštą“ ir išmoko daugybę pamokų, šįkart susiduriama su ypatingomis aplinkybėmis. Todėl, ko gero, vertėtų įsiklausyti į draudikų patarimus drausti sandorių ir politinę riziką. Pasaulis išties tapo visiškai nebenuspėjamas, nežinia, kur dar gali kilti koks konfliktas, kokie sprendimai gali gimti vienos ar kitos šalies valdžios galvose ir pan.
Be to, įmonėms vertėtų dažniau teikti finansines ataskaitas (galbūt ketvirtines ar pusmetines) – kad ir draudikai, ir verslo partneriai labiau jomis pasitikėtų. Taip pat derėtų neprarasti atidumo vertinant savo verslo partnerius – stebėti, ar jie nepatenka po sankcijomis, nes kiltų grėsmė neatgauti pinigų etc.
