Rizika rizikuoti

Publikuota: 2022-03-30
„Imago images“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Imago images“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Prie verslo rizikos laipsnį didinusios infliacijos prisijungė ir karas Ukrainoje. Dėl jo lietuviškos įmonės didesnių tiesioginių nuostolių kol kas nepatyrė, tačiau gali tekti susidurti su iššūkiais, mėginant pakeisti tiekimo grandines, ieškant naujų partnerių. Draudikai visiems eksportuotojams pataria drausti ne tik komercinę, bet ir politinę riziką.

Prognozuojama, kad verslo sandorius draudžiančios kompanijos, tikėtina, taps kur kas atsargesnės ir peržiūrės kainodarą.  

„Pastaruoju metu su draudimo kompanijomis pasikalbame, kad po gana ilgo ramaus laikotarpio netrukus galime turėti daug darbo su žalomis ir išmokomis. Gali tekti prisiminti praėjusią krizę“, – VŽ sako Audrius Rosinas, „Credeo“ partneris, kreditų draudimo vadovas.  

Mat prie pandemijos ir augančios infliacijos nulemtų sunkumų, galinčių kai kuriuos verslus įstumti į sudėtingas finansines situacijas ar nemokumą, po vasario 24 d. prisidėjo naujas sluoksnis problemų, kurios kilo dėl karo Ukrainoje ir su juo susijusių sankcijų.   

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausią neigiamą naujosios krizės poveikį pajus rinkos, glaudžiai susijusios su Rusija, – tai ES, įskaitant ir Lietuvą, verslai. Nors mūsų šalies įmonės neturi itin glaudžių tiesioginių ryšių su Rusija, nemaža dalis jų yra priklausomos nuo energetinių išteklių, žaliavų.

Įsigaliojus sankcijoms, verslai susiduria su iššūkiais bandydami pakeisti tiekimo grandines, tačiau bene didžiausi iššūkiai kyla Lietuvos logistikos sektoriaus įmonėms, kurios dirbo su ES šalių klientais, gabenusiais prekes į Rytus, ir Rusijos klientais, kurie naudojosi logistikos įmonių iš Bendrijos paslaugomis.   

Be to, pasak A. Rosino, dėl pasikeitusių krovinių srautų logistikos bendrovėms tenka ieškoti užsakymų Europoje, todėl joms teks smarkiau konkuruoti. Tai gali lemti mažesnį pelningumą, jos turės dar efektyviau dirbti. Dalis bendrovių dar ir neteko vairuotojų ukrainiečių.   

Gamybos sektoriaus įmonių rizika auga labiausiai dėl didėjančių energetikos išteklių kainų, kurios kai kurių gamybininkų savikainoje sudaro nemažą dalį.   

Gana pažeidžiamas yra ir Lietuvos statybos sektorius, pirmiausia dėl statybose naudojamų metalo gaminių, kuriuos daugiausia tiekė Rusijos įmonės. Teks ieškoti, kuo pakeisti baltarusiškas statybines medžiagas ir medieną. Dabar didelei jų daliai pritaikytos sankcijos, jos liečia ir susijusias bendroves, registruotas kitose valstybėse.

Draudikai aiškina, kad ženkli dalis ES ir kitų pasaulio šalių įmonių, kurios į Rusiją ir Ukrainą tiekė paslaugas ar produkciją, turėjo draudimus. Tiesa, šiose rinkose draudikai ir anksčiau buvo gana konservatyvūs, rizikos lengva ranka neprisiimdavo. Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje draudikai įsivertino, kokias rizikas jie yra prisiėmę Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, o šiuo metu beveik visi kredito limitai į šias valstybes yra atšaukti. Bet už anksčiau apdraustus verslo sandorius Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje draudimo kompanijos atsakomybę prisiima.

Vis dėlto tikėtina, kad nemaža dalis verslų, jei susidurtų su sunkumais, kompensacijos gali negauti – daugelis yra apsidraudę tik dėl komercinės, o ne dėl politinės rizikos. Būtent politinę riziką mažai kurie verslai draudė, manė, jog tai neaktualu. Todėl neaišku, kaip dabar bus vertinama rizika: gali būti, kad Rusijoje ar Ukrainoje pritaikytas valstybines priemones, tokias kaip atsiskaitymų ribojimai, negebėjimas atsiskaityti dėl karo veiksmų, draudikai traktuos kaip politinės rizikos veiksnius. Todėl įmonės gali negauti draudimo išmokos.   

Draudikai teigia, kad dabartiniai įvykiai turės didžiulės įtakos ir draudimo kompanijų rizikos apetitui, jų kainodarai. Tiesa, ekspertai sako kol kas nepastebintys, kad draudikai traktuotų, jog Lietuvos verslo rizikingumas būtų išaugęs. Kol rizikos vertinimas nepadidėjo, kainodaros neperžiūrimos – artimiausiu laiku draudimo bendrovės neturėtų smarkiai didinti įkainių. Prognozuojama, kad jie greičiausiai augs palengva – draudikai laikysis konservatyvesnio požiūrio dėl kainų pagerinimo, atnaujinant draudimo sutartis. Kaina labai priklausys nuo sektoriaus, nuo konkrečios įmonės. Draudimo kompanijos gali konservatyviau prisiimti riziką įmonių iš sektorių, kurie labiausiai paveikti dabartinės situacijos.   

VŽ nuomone, nors didžioji dalis Lietuvos verslo jau yra gavusi ne vienos krizės „krikštą“ ir išmoko daugybę pamokų, šįkart susiduriama su ypatingomis aplinkybėmis. Todėl, ko gero, vertėtų įsiklausyti į draudikų patarimus drausti sandorių ir politinę riziką. Pasaulis išties tapo visiškai nebenuspėjamas, nežinia, kur dar gali kilti koks konfliktas, kokie sprendimai gali gimti vienos ar kitos šalies valdžios galvose ir pan.

Be to, įmonėms vertėtų dažniau teikti finansines ataskaitas (galbūt ketvirtines ar pusmetines) – kad ir draudikai, ir verslo partneriai labiau jomis pasitikėtų. Taip pat derėtų neprarasti atidumo vertinant savo verslo partnerius – stebėti, ar jie nepatenka po sankcijomis, nes kiltų grėsmė neatgauti pinigų etc.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Pagaliau aukštesnės palūkanos

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
05:50
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 10

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku