Dienotvarkėje – klaidos

Publikuota: 2022-03-18
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Panašu, kad Lietuvoje, iki Rusija pradėjo karą Ukrainoje, ne itin daug buvo galvojama apie civilinės saugos stiprinimą, apie slėptuvių poreikį ir jų būklę, ir kt. Kaip, beje, ir apie valstybės IT infrastruktūros saugumą – ji kurta neįvertinus galimos karinės intervencijos grėsmės. Dabar mėginama gvildenti šį galvosūkį, tačiau labiau diskusijų ir svarstymų lygiu.

Specialistai perspėja: Lietuvos valstybės pasirinkta IT doktrina gali būti „sudaužyta į šipulius“. Taip atsitiko Ukrainoje – ten valstybės duomenų centrai buvo įrengti kariniuose daliniuose, kurių didelė dalis nukentėjo jau per pirmąsias puolimo valandas.  

Mūsų šalies duomenų centrai galėtų tapti dar lengvesniu taikiniu – anot asociacijos „Infobalt“, keliskart mažesnę Lietuvą atjungti nuo pasaulio galima būtų nukirtus 8 su pasauliu jungiančius kabelius.

Dabar visų apie 400 Lietuvos valstybės institucijų duomenys pagal įstatymus turi būti laikomi tik Lietuvos teritorijoje. Karo atveju į duomenų centrus pataikius sprogmenims, galėtų ilgam sutrikti gyventojų, įmonių ir NT registrų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, teismų ir kitų svarbių įstaigų bei sistemų veikla.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva ėmė valstybės įstaigų duomenis vežti ir dubliuoti į Briuselio duomenų centrus. Tačiau specialistai aiškina, kad sprendimas dubliuoti duomenis neužtikrintų valstybės sistemų saugumo, pavyzdžiui, jei Vyriausybei tektų tęsti darbą iš kitos šalies.

Verslo atstovai rekomenduoja Lietuvai pereiti prie hibridinio debesijos paslaugų naudojimo modelio – dalį duomenų perkelti pas trečiųjų šalių debesijos paslaugų teikėjus, užuot visus laikius vietinėse sistemose (angl. on premises). Prie hibridinio modelio pereina arba yra perėjusios Švedija, Danija, JAV, Estija, Malta.

Pasak Mindaugo Ubarto, asociacijos „Infobalt“ vadovo, Lietuvos institucijose dirbantys specialistai nežino, kaip naudotis nuomojama debesijos infrastruktūra, prie kurios rekomenduoja pereiti asociacija. Jis primena: Lietuvos IT saugumo doktrina pastatyta ant to, kad mus puls kibernetinėmis atakomis.

„Bet Lietuvą „išjungti“ galima su aštuoniais žmonėmis ir kirviais – užtenka nukirsti ant sienos esančius kabelius ir viskas. Jei nori dar paprasčiau „išjungti“ Lietuvą, užtenka atjungti ministerijų elektrą – jos net neturi dyzelinių elektros generatorių“, – kalba M. Ubartas.

Vilius Benetis, kibernetinio saugumo bendrovės NRD CS vadovas, teigia, kad Lietuvos IT infrastruktūros atsparumą reikia vertinti atsižvelgus į konkrečias grėsmes. Jo manymu, grėsmė, kad Lietuvą su pasauliu jungiančius kabelius nukirs, nėra didelė.

„Bet ką gali žinoti – diversija gali būti gerai suplanuota“, – svarsto jis. Tačiau, anot jo, norint apsisaugoti nuo svarbių valstybės paslaugų sutrikimo subombardavus serverius nėra būtina duomenų perkelti į debesis. Esą svarbu modifikuoti informacines sistemas taip, kad jos būtų replikuojamos kitur ir kad rezervinės kopijos būtų ne pagrindiniuose duomenų centruose. Tokiu atveju jas reikėtų įrengti bunkeriuose, po žeme, patikimų šalių ambasadose.

Verslo atstovai pažymi, kad būtina skubiai keisti įstatymus, jog jie leistų duomenų centrus laikyti ne tik Lietuvoje, bet ir NATO ar ES valstybėse.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas teigia, kad „Infobalt“ Lietuvos valstybės IT saugumą vertina supaprastintai. Esą yra valstybės tęstinumo detalūs planai, jie nuolat adaptuojami pagal kiekvieną scenarijų, tačiau jų įstaigos į išorę neviešina.

„Aišku, karo scenarijus buvo išdiskutuotas mažiausiai, bet šiuo atveju yra daromi tam tikri pataisymai“, – kalba J. Skardinskas. Pasak jo, vienas iš jų bus Informacinių išteklių įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama įtvirtinti, kad Lietuvos IT, esant karo, mobilizacijos ar nepaprastosios padėties scenarijui, galėtų veikti ir užsienyje.  

Tačiau kelti valdžios įstaigų duomenis į debesis neskubama: KAM atstovas tikina, kad tai – diskusijų, finansinių išteklių ir kompetencijų – pastarųjų valstybės įstaigos dar neturi – reikalaujantis procesas. Pasak jo, dažnai valstybės resursų valdytojai ne visai tinkamai valdo savo IT infrastruktūrą. Jei tokią infrastruktūrą iškelsime į debesį, debesijoje ji tokia ir bus.  

Kol kas Vyriausybė kitą savaitę numato priimti pakeitimus, kurie leistų mažiau svarbius valstybės įstaigų duomenis iškelti į debesis „kontroliuojamo proceso metu“. Tai būtų tarpinis kelias tarp visai nesinaudojimo hibridiniais sprendimais ir nevaldomos migracijos į debesiją.

Dar vien alternatyva – rezervinis palydovinis ryšys, tačiau niekas dar nėra paskaičiavęs nei jo kaštų, nei jo „adresatų“.

VŽ nuomone, džiugina, kad bent prabilta apie vieną iš pavojų, kuris kiltų gausių hibridinių atakų ar galimos agresijos atveju. Tiesa, panašu, kad bendro sutarimo vis dar nėra: reikia pasiruošimo, ilgesnių diskusijų ir finansinių išteklių. Galbūt diskutuoti galima buvo gerokai anksčiau, dabartinė situacija jau reikalauja greitesnių sprendimų.

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
A. Merkelis. Pinigų plovimo prevencijos auditas: kaip naštą paversti galimybėmis

Lietuvoje „fintech“ įmonių skaičius artėja prie 300, ir toms, kurios turi finansų įstaigos licenciją, svarbu...

Nuomonės
2022.05.28
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 11

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
2022.05.27
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui 1

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 13

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku