Iniciatyva yra, reikia pasekėjų
Kaip skelbia Aplinkos ministerija (AM), sertifikatų galiojimas sustabdytas nuo kovo 4 d., o nuo kovo 9 d. nebebus galima jų importuoti. Taip pat pateikiamas visas produktų sąrašas: gaminiai iš medienos, cemento, geležies, plieno ir kiti.
Anot ministerijos, sertifikatų stabdymu siekiama užtikrinti, kad Rusija ir Baltarusija nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebūtų finansuojamos Lietuvos ir ES statybos rinkų dalyvių lėšomis.
VŽ kalbinami ekspertai negali pasakyti, kokia dalis Lietuvos statybose naudojamų medžiagų atkeliauja iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, tačiau užsimena, kad ji labai didelė, netgi „kritinė“.
Mantas Andriuškevičius, „Inspektos“ vadovas, prognozuoja, kad ministerijos pasirinktomis priemonėmis nebus pasiektas rezultatas, blogės medžiagų tiekėjų ir sertifikavimo įmonių situacija, pastarosios įsivels į teisinius ginčus, Lietuvos įmonės, tiekiančios produktus, bankrutuos, o rusiški ir baltarusiški produktai toliau keliaus iš Lenkijos.
„Lenkijoje statybos produktai ir taip pigesni. Jeigu mes Lietuvoje užsispiriame ir vieninteliai nusprendžiame nesertifikuoti, o kitos įstaigos to nedaro, gaunasi taip, kad (klientai – VŽ) kreipiasi į Lenkijos įstaigas, ten sertifikuojama, efektas nepasiektas, produktai vežami į Lietuvą“, – dėsto jis.
Verslininkai tikina, kad dabartinė situacija yra didelis smūgis statybos sektoriui, kuriame dabar labai daug pasimetimo: yra atvejų, kai už gaminius jau apmokėta, tai kaip juos atsiimti? Arba atvežta produkcija dar guli muitinės sandėliuose, o sertifikatai jiems jau panaikinti ir pan.
Verslas turi klausimų ministerijai, pavyzdžiui, ar nesvarstoma išleisti įsakymo, kuris suteiktų verslui tvirtesnį pagrindą nutraukti sutartis.
Simonas Gentvilas, aplinkos ministras, sako, kad įmonės pačios turėtų imtis iniciatyvos.
„Kalbėjome su kai kuriais sertifikavimo biurais, suprantu, kad norima išlaikyti klientus ir užsigarantuoti ministro atsakomybę. Bet matome, kad pasaulyje įmonės pačios ieško būdų, kaip nutraukti bendradarbiavimą. Jeigu prekybos tinklai nutraukė ir siunčia produkciją atgal, vadinasi, kiekvienoje sutartyje yra būdų, kaip tą padaryti“, – atsako jis.
Ministras ramina: nors sertifikatai panaikinti, iki kovo 9 d. pagaminti produktai Lietuvoje bus laikomi teisėtais.
„Kas vėliau – jau be sertifikato. Natūralu, jeigu kažkas davė tolesnius avansus, niekas neplanavo, kad kils karas. Nuostoliai turbūt yra ir suvokiami, ir suprantami tokiu force majeure atveju“, – teigia jis.
Pasak S. Gentvilo, alternatyvų nori nenori rasti teks. Jo žodžiais, dolomitui ar medienai pamainą turime, o dėl kitų produktų teks pasukti galvą.
„Tačiau reikia suprasti, kokioje situacijoje esame ir pasižiūrėti, ką galime kaip verslai padaryti, kad karas neateitų iki mūsų. Tuomet stosime visi“, – kalba jis. Įmonės turi nusiteikti, kad pagal dabartines sankcijas ir jų tendencijas, Rusija ir Baltarusija taps kaip Šiaurės Korėja. Pinigai į šias šalis nebekeliaus – civilizuotas pasaulis nenori finansuoti žudikų.
„Todėl diena po dienos einama į visišką ekonominę izoliaciją. Mums nereikia nieko, yra alternatyvų, išskyrus gal nikelį. Viskam kitkam reikia ieškoti kitų tiekėjų, tai nebus greitai, bus skausminga, bet 1–2% ekonomikos yra pakeliama našta, siekiant išvengti karo ir jo nefinansuoti“, – aiškina aplinkos ministras.
VŽ nuomone, didžioji dalis verslo, ir ne tik statybų sektoriuje, puikiai supranta, kokioje realybėje visi atsidūrėme. Teks ir pasispausti, ir pasitelkti daugiau išmonės, ieškant naujų tiekėjų, naujų rinkų etc.
Tačiau šįkart, ko gero, vertėtų įsiklausyti į statybos sektoriaus problemą: jei tik viena Lietuva anuliuos čia išduotus sertifikatus, atsiras landų, per kurias tos pačios medžiagos, tik kitu pavadinimu, plūs į mūsų šalį. Verslas mokės brangiau, o pati idėja praras prasmę ir bus neefektyvi. Todėl siūloma kreiptis į Europos Komisiją ir veiksmus koordinuoti ES lygiu.
