Iniciatyva yra, reikia pasekėjų

Publikuota: 2022-03-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, Lietuva sustabdė 125 rusiškų ir baltarusiškų statybos produktų sertifikatų galiojimą – tokių produktų importas uždraustas. Tačiau kol kas lieka landų: juos galima įsivežti iš kitų ES šalių. Siekiant, kad Lietuva neliktų vieniša šiame „fronte“, o priemonė būtų efektyvesnė, turėtume aplink šią iniciatyvą suburti visų Bendrijos narių pastangas.

Kaip skelbia Aplinkos ministerija (AM), sertifikatų galiojimas sustabdytas nuo kovo 4 d., o nuo kovo 9 d. nebebus galima jų importuoti. Taip pat pateikiamas visas produktų sąrašas: gaminiai iš medienos, cemento, geležies, plieno ir kiti.

Anot ministerijos, sertifikatų stabdymu siekiama užtikrinti, kad Rusija ir Baltarusija nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebūtų finansuojamos Lietuvos ir ES statybos rinkų dalyvių lėšomis.  

VŽ kalbinami ekspertai negali pasakyti, kokia dalis Lietuvos statybose naudojamų medžiagų atkeliauja iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, tačiau užsimena, kad ji labai didelė, netgi „kritinė“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Mantas Andriuškevičius, „Inspektos“ vadovas, prognozuoja, kad ministerijos pasirinktomis priemonėmis nebus pasiektas rezultatas, blogės medžiagų tiekėjų ir sertifikavimo įmonių situacija, pastarosios įsivels į teisinius ginčus, Lietuvos įmonės, tiekiančios produktus, bankrutuos, o rusiški ir baltarusiški produktai toliau keliaus iš Lenkijos.

„Lenkijoje statybos produktai ir taip pigesni. Jeigu mes Lietuvoje užsispiriame ir vieninteliai nusprendžiame nesertifikuoti, o kitos įstaigos to nedaro, gaunasi taip, kad (klientai – VŽ) kreipiasi į Lenkijos įstaigas, ten sertifikuojama, efektas nepasiektas, produktai vežami į Lietuvą“, – dėsto jis.

Verslininkai tikina, kad dabartinė situacija yra didelis smūgis statybos sektoriui, kuriame dabar labai daug pasimetimo: yra atvejų, kai už gaminius jau apmokėta, tai kaip juos atsiimti? Arba atvežta produkcija dar guli muitinės sandėliuose, o sertifikatai jiems jau panaikinti ir pan.  

Verslas turi klausimų ministerijai, pavyzdžiui, ar nesvarstoma išleisti įsakymo, kuris suteiktų verslui tvirtesnį pagrindą nutraukti sutartis.

Simonas Gentvilas, aplinkos ministras, sako, kad įmonės pačios turėtų imtis iniciatyvos.

„Kalbėjome su kai kuriais sertifikavimo biurais, suprantu, kad norima išlaikyti klientus ir užsigarantuoti ministro atsakomybę. Bet matome, kad pasaulyje įmonės pačios ieško būdų, kaip nutraukti bendradarbiavimą. Jeigu prekybos tinklai nutraukė ir siunčia produkciją atgal, vadinasi, kiekvienoje sutartyje yra būdų, kaip tą padaryti“, – atsako jis.

Ministras ramina: nors sertifikatai panaikinti, iki kovo 9 d. pagaminti produktai Lietuvoje bus laikomi teisėtais.

„Kas vėliau – jau be sertifikato. Natūralu, jeigu kažkas davė tolesnius avansus, niekas neplanavo, kad kils karas. Nuostoliai turbūt yra ir suvokiami, ir suprantami tokiu force majeure atveju“, – teigia jis.

Pasak S. Gentvilo, alternatyvų nori nenori rasti teks. Jo žodžiais, dolomitui ar medienai pamainą turime, o dėl kitų produktų teks pasukti galvą.  

 „Tačiau reikia suprasti, kokioje situacijoje esame ir pasižiūrėti, ką galime kaip verslai padaryti, kad karas neateitų iki mūsų. Tuomet stosime visi“, – kalba jis. Įmonės turi nusiteikti, kad pagal dabartines sankcijas ir jų tendencijas, Rusija ir Baltarusija taps kaip Šiaurės Korėja. Pinigai į šias šalis nebekeliaus – civilizuotas pasaulis nenori finansuoti žudikų.

„Todėl diena po dienos einama į visišką ekonominę izoliaciją. Mums nereikia nieko, yra alternatyvų, išskyrus gal nikelį. Viskam kitkam reikia ieškoti kitų tiekėjų, tai nebus greitai, bus skausminga, bet 1–2% ekonomikos yra pakeliama našta, siekiant išvengti karo ir jo nefinansuoti“, – aiškina aplinkos ministras.

VŽ nuomone, didžioji dalis verslo, ir ne tik statybų sektoriuje, puikiai supranta, kokioje realybėje visi atsidūrėme. Teks ir pasispausti, ir pasitelkti daugiau išmonės, ieškant naujų tiekėjų, naujų rinkų etc.

Tačiau šįkart, ko gero, vertėtų įsiklausyti į statybos sektoriaus problemą: jei tik viena Lietuva anuliuos čia išduotus sertifikatus, atsiras landų, per kurias tos pačios medžiagos, tik kitu pavadinimu, plūs į mūsų šalį. Verslas mokės brangiau, o pati idėja praras prasmę ir bus neefektyvi. Todėl siūloma kreiptis į Europos Komisiją ir veiksmus koordinuoti ES lygiu.

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
12:29
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku