Vieno laivo keleiviai
Įžvalgomis apie pribrendusius pokyčius viešajame valdyme forume „Kompetentingas ir įgalintas veikti viešasis sektorius — misija įmanoma?“ vakar dalijosi politikai, verslininkai, ekonomistai, profsąjungų atstovai ir kt.
Forumą inicijavo ir organizavo Verslo taryba, kurią sudaro Lietuvos pramonininkų konfederacija, asociacija Investuotojų forumas (IF), Lietuvos darbdavių konfederacija bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.
Rolandas Valiūnas, IF valdybos pirmininkas, teigia, kad viešojo valdymo sektoriui trūksta atvirumo, įtraukties, kompetencijų. Siūloma šį sektorių optimizuoti, peržiūrint funkcijas, depolitizuojant valstybės tarnybą.
Jo manymu, viena iš išeičių – atsisakyti nemotyvuotų ir nekompetentingų tarnautojų: taip galima būtų padidinti atlygį atsakomybę prisiimantiems darbuotojams ir skiriant lėšų talentams pritraukti, taip pat konkurencingiems vadovų atlyginimams užtikrinti.
Tarp verslo siūlymų – įgyvendinti skaitmeninę transformaciją, didinti atvirumą, skaidrumą, verslas pasigenda dialogo.
„Įgyvendinti tokią reformą reikia lyderystės, džiugu, kad Vyriausybė to imasi“, — konstatavo R. Valiūnas.
Taip jau „susirikiavo planetos“, kad dešinieji ateina į valdžią krizės sąlygomis – jau trečią kartą.
„O krizė ir yra proga optimizacijai, pokyčiams“, — teigia Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė. Pasak jos, reikia pakviesti valstybės tarnautojus tapti pokyčių ambasadoriais – įtraukti juos į reformų procesą, nes jie gerai žino, kokias funkcijas galima pertvarkyti. Ir, aišku, svarbi yra motyvacija, kuri yra savotiškas kuras. Valstybinės institucijos „verda“ savo viduje, o piliečio, kaip kliento, nemato – reikia ne gintis nuo tų, kurie ateina su pasiūlymais, o išklausyti, kas jiems trukdo verslauti, gyventi.
„Laivą mums tenka remontuoti atviroje jūroje audros metu“, — sako reformos garvežį užkurianti Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, didžiausias kliuvinys bendrai kūrybai – pasitikėjimo deficitas tarp valstybės tarnautojų ir verslininkų, nes be pasitikėjimo vis atrodys, kad „kažkas turi akmenį užantyje“.
„Vis dar baiminamės, o reikia nebijoti, kai žmonės ateina interesų vedami – politikų prievolė suderinti interesus, kad būtų kuo didesnė nauda visuomenei. Svarbu, kad interesai būtų skaidrūs, nepanaudoti konkurenciniam pranašumui ir pan.“, – teigia ministrė pirmininkė.
Beje, anot jos, įstatymų leidėjų valia ir jų įgyvendinimas toli gražu ne tas pats – pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisose nebuvo numatyta, kad reikia karpyti reklamas ar plėšyti puslapius iš žurnalų.
Premjerės žodžiais, einant reformų keliu reikalingas funkcijų ir institucijų tinklo optimizavimas. Neretai valstybės institucijose susiduriama su dubliavimu, be to, dalį paslaugų galėtų atlikti nevyriausybinės organizacijos.
„Ideali judėjimo kryptis – pradedant peržiūra ir optimizavimu žmonių link“, — pabrėžia I. Šimonytė.
VŽ nuomone, visai viešojo sektoriaus pertvarkai reikalinga politinė valia, nuoseklus sprendimų įgyvendinimas ir tęstinumo ciklas. Valstybės valdymo pertvarka turi būti suinteresuotos visos politinės jėgos, jos visos turi dalyvauti joje. Tą turi suprasti ir šiuo metu opozicijoje esantys politikai – tai darbas, kurio negalima paversti kovos prieš valdžioje esančius kolegas įrankiu. Tai būtų nekonstruktyvus ir net nusikalstamas veiksmas, kuris iš esmės galėtų būti įvardijamas kaip veikimu prieš piliečius ir valstybę.
Ir atvirkščiai, geranoriškumas ir prisidėjimas savo žiniomis, patirtimi ir gebėjimais – geriausias darbas savo rinkėjų ir savo labui. Verta suvokti, kad tai ne vienos politinės kadencijos užduotis, kad kokybiškas įdirbis jau dabar gali suteikti politinių dividendų būsimiems valdantiesiems, paverčiant jų kadenciją gerokai patrauklesne rinkėjų požiūriu. Juk gaudamas kokybiškas viešas paslaugas iš kompetentingų valdiškų institucijų ir išmanančių savo darbą tarnautojų, pilietis tampa laimingesnis ir pozityvesnis valdžios atžvilgiu.
Konstruktyvios opozicijos vaidmuo šios reformos atžvilgiu yra kertinis siekiant Lietuvos kaip gerovės valstybės tikslo.
Norėtųsi tikėti, kad šiame viešojo valdymo reformos lauke savo konsoliduojantį vaidmenį pagaliau atras ir prezidentas-ekonomistas. Kas jau kas, o jo profesija ir paties iškelta gerovės valstybės vėliava turėtų skatinti imtis mediatoriaus vaidmens tarp pozicijos ir opozicijos tuo atveju, jei jos negebėtų rasti bendros kalbos pačios.
Taigi, visos politinės jėgos turi savo unikalią misiją ir galimybę prisiimti dalį sėkmės laurų sėkmės atveju. Kito – nesėkmės – scenarijaus net neturėtume svarstyti, nes tokiu atveju kentėtų Lietuvos valstybė ir kiekvienas be išimčių jos pilietis.
Nesusitvarkius čia, visos kitos planuojamos reformos būtų tik brangiai kainuosianti darbo imitacija.
REKOMENDUOJAME
