Vieno laivo keleiviai

Publikuota: 2021-10-29
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Neefektyvus viešasis sektorius trukdo šalies ekonomikos augimui: Lietuvoje valstybės tarnybos veiksmingumas yra mažesnis nei ES vidurkis — tai patvirtina ir tarptautiniai tyrimai. Viešoji administravimo reforma lems visos visuomenės gyvenimą — dėl jos turi sutarti visos partijos, nepriklausomai nuo to, kas valdžioje. Tokia reforma įrašyta šios Vyriausybės programoje — žadama, kad Seimo pavasario sesijai bus pateiktas išsamus viešojo sektoriaus reformos paketas.

Įžvalgomis apie pribrendusius pokyčius viešajame valdyme forume „Kompetentingas ir įgalintas veikti viešasis sektorius — misija įmanoma?“ vakar dalijosi politikai, verslininkai, ekonomistai, profsąjungų atstovai ir kt.

Forumą inicijavo ir organizavo Verslo taryba, kurią sudaro Lietuvos pramonininkų konfederacija, asociacija Investuotojų forumas (IF), Lietuvos darbdavių konfederacija bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.

Rolandas Valiūnas, IF valdybos pirmininkas, teigia, kad viešojo valdymo sektoriui trūksta atvirumo, įtraukties, kompetencijų. Siūloma šį sektorių optimizuoti, peržiūrint funkcijas, depolitizuojant valstybės tarnybą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jo manymu, viena iš išeičių – atsisakyti nemotyvuotų ir nekompetentingų tarnautojų: taip galima būtų padidinti atlygį atsakomybę prisiimantiems darbuotojams ir skiriant lėšų talentams pritraukti, taip pat konkurencingiems vadovų atlyginimams užtikrinti.

Tarp verslo siūlymų – įgyvendinti skaitmeninę transformaciją, didinti atvirumą, skaidrumą, verslas pasigenda dialogo.

„Įgyvendinti tokią reformą reikia lyderystės, džiugu, kad Vyriausybė to imasi“, — konstatavo R. Valiūnas.

Taip jau „susirikiavo planetos“, kad dešinieji ateina į valdžią krizės sąlygomis – jau trečią kartą.

„O krizė ir yra proga optimizacijai, pokyčiams“, — teigia Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė. Pasak jos, reikia pakviesti valstybės tarnautojus tapti pokyčių ambasadoriais – įtraukti juos į reformų procesą, nes jie gerai žino, kokias funkcijas galima pertvarkyti. Ir, aišku, svarbi yra motyvacija, kuri yra savotiškas kuras. Valstybinės institucijos „verda“ savo viduje, o piliečio, kaip kliento, nemato – reikia ne gintis nuo tų, kurie ateina su pasiūlymais, o išklausyti, kas jiems trukdo verslauti, gyventi.

„Laivą mums tenka remontuoti atviroje jūroje audros metu“, — sako reformos garvežį užkurianti Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, didžiausias kliuvinys bendrai kūrybai – pasitikėjimo deficitas tarp valstybės tarnautojų ir verslininkų, nes be pasitikėjimo vis atrodys, kad „kažkas turi akmenį užantyje“.

„Vis dar baiminamės, o reikia nebijoti, kai žmonės ateina interesų vedami – politikų prievolė suderinti interesus, kad būtų kuo didesnė nauda visuomenei. Svarbu, kad interesai būtų skaidrūs, nepanaudoti konkurenciniam pranašumui ir pan.“, – teigia ministrė pirmininkė.

Beje, anot jos, įstatymų leidėjų valia ir jų įgyvendinimas toli gražu ne tas pats – pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisose nebuvo numatyta, kad reikia karpyti reklamas ar plėšyti puslapius iš žurnalų.

Premjerės žodžiais, einant reformų keliu reikalingas funkcijų ir institucijų tinklo optimizavimas. Neretai valstybės institucijose susiduriama su dubliavimu, be to, dalį paslaugų galėtų atlikti nevyriausybinės organizacijos.

„Ideali judėjimo kryptis – pradedant peržiūra ir optimizavimu žmonių link“, — pabrėžia I. Šimonytė.

VŽ nuomone, visai viešojo sektoriaus pertvarkai reikalinga politinė valia, nuoseklus sprendimų įgyvendinimas ir tęstinumo ciklas. Valstybės valdymo pertvarka turi būti suinteresuotos visos politinės jėgos, jos visos turi dalyvauti joje. Tą turi suprasti ir šiuo metu opozicijoje esantys politikai – tai darbas, kurio negalima paversti kovos prieš valdžioje esančius kolegas įrankiu. Tai būtų nekonstruktyvus ir net nusikalstamas veiksmas, kuris iš esmės galėtų būti įvardijamas kaip veikimu prieš piliečius ir valstybę.

Ir atvirkščiai, geranoriškumas ir prisidėjimas savo žiniomis, patirtimi ir gebėjimais – geriausias darbas savo rinkėjų ir savo labui. Verta suvokti, kad tai ne vienos politinės kadencijos užduotis, kad kokybiškas įdirbis jau dabar gali suteikti politinių dividendų būsimiems valdantiesiems, paverčiant jų kadenciją gerokai patrauklesne rinkėjų požiūriu. Juk gaudamas kokybiškas viešas paslaugas iš kompetentingų valdiškų institucijų ir išmanančių savo darbą tarnautojų, pilietis tampa laimingesnis ir pozityvesnis valdžios atžvilgiu.

Konstruktyvios opozicijos vaidmuo šios reformos atžvilgiu yra kertinis siekiant Lietuvos kaip gerovės valstybės tikslo.

Norėtųsi tikėti, kad šiame viešojo valdymo reformos lauke savo konsoliduojantį vaidmenį pagaliau atras ir prezidentas-ekonomistas. Kas jau kas, o jo profesija ir paties iškelta gerovės valstybės vėliava turėtų skatinti imtis mediatoriaus vaidmens tarp pozicijos ir opozicijos tuo atveju, jei jos negebėtų rasti bendros kalbos pačios.

Taigi, visos politinės jėgos turi savo unikalią misiją ir galimybę prisiimti dalį sėkmės laurų sėkmės atveju. Kito – nesėkmės – scenarijaus net neturėtume svarstyti, nes tokiu atveju kentėtų Lietuvos valstybė ir kiekvienas be išimčių jos pilietis.

Nesusitvarkius čia, visos kitos planuojamos reformos būtų tik brangiai kainuosianti darbo imitacija.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
„Suprasti“ Rusiją 4

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
05:50
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09
V. Juzikis. Kaip nustatyti, kokią įtaką karas turi grūdų rinkai?

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos...

Nuomonės
2022.05.06
„Nematomi“ matomo sąrašo herojai 1

Registrų centro tinklalapyje galima rasti sąrašą, kuriame išrikiuoti vadovai su apribotomis teisėmis. Nors...

Nuomonės
2022.05.06
Kai tenka mokėti didžiausią reputacijos kainą 3

Nors vadovėlių apie krizių valdymą netrūksta, į aštrias situacijas įklimpusių verslų istorijų ir pamokų –...

Nuomonės
2022.05.05
A. Mickus. Energinė klasė ir realus energijos sunaudojimas – be ryšio? 5

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų ir siekiant energetinės nepriklausomybės, kaip niekad aktualus tampa...

Nuomonės
2022.05.04
Stiklinė pustuštė ar puspilnė? 1

Tvyrant gana neapibrėžtai geopolitinei bei ekonominei situacijai ieškoti optimizmą keliančių naujienų...

Nuomonės
2022.05.04
Bus dėl ko pasukti galvą

Atlaisvinimo požymių nerodantys infliacijos gniaužtai toliau šokdina istorinėse aukštumose atsidūrusias...

Nuomonės
2022.05.03
N. Roubini. Besitvenkianti stagfliacijos audra

Naujoji realybė, su kuria tenka tvarkytis daugeliui pažangios ekonomikos šalių ir besivystančios rinkos...

Nuomonės
2022.05.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku