M. Jurgilas. Švietimas, mokslas, inovacijos, o gal teatras?

Publikuota: 2021-03-01
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos banko valdybos narys, Vilniaus universiteto partnerystės profesorius

Šiandien Vyriausybė nacionalinio lygmens viešoje konsultacijoje visuomenei pristato Vyriausybės programos darbus švietimo mokslo ir inovacijų srityje. O štai praėjusį trečiadienį universiteto taryba patvirtino Vilniaus universiteto 2021–2025 metų strateginį veiklos planą.

Vilniaus universiteto (VU) strategija fokusuojasi į tris kryptis — kuriantis visuomenę ir valstybę, bendradarbiaujantis bei tvarus. Valstybę ir visuomenę VU kurs pajėgiais absolventais ir tarptautinio lygio mokslu, aktyviai dalyvaus valstybės politikos formavime bei sieks VU pedagogikos lyderystės. Tai vyks bendradarbiaujant su užsienio partneriais užtikrinant tarpdalykinius mainus bei ilgalaikį universiteto tvarumą.

Aukšto lygio fundamentalus, tarptautinis ir komercializuotas

Skaitant Vyriausybės programos antraštes nematyti didelių nesuderinamumų. Bet pakapsčius giliau aiškiai matyti, kad vystosi dvi kryptys. Viena vizija (Ekonomikos ir inovacijų ministerija) ateitį mato per įmonių skatinimą investuoti į inovacijas ir tyrimus bei spartesnį mokslo pasiekimų komercializavimą. Kita vizija (Švietimo mokslo ir sporto ministerija) grįsta didesniu finansavimu mokslo institucijoms, siekiant kokybiško pokyčio mokslinių atradimų bei patentuotų inovacijų srityje. Panašu, kad abu keliai duobėti. Kodėl? Nei lietuviškas mokslas (kol kas) aukšto lygio ir tarptautinis, nei verslo lyderiai (kol kas) labai išmanūs ir nusiteikę investuoti į ateities technologijas. Ir (kol kas) nematyti požymių, kad vienas tų kelių po eilinio finansinio aplopymo kitų metų pavasarį nepasitiks be vėl atsivėrusių duobių.

Pastatom dar kelis mokslo slėnius? Ar apsimetam, kad nematom, kaip eilinis UAB komercializuoja mokslinį atradimą „lietui nelaidi medžiaga“ į aukštos pridėtinės vertės produktą „lietpaltis“? Vienaip ar kitaip ES lėšų pyragą reiks padalinti, bet šansą reikėtų suteikti abejoms kryptims, nepriešinant fundamentalaus mokslo su komercializavimu, nes be mokslo nebus ką komercializuoti, nekomercializuoti lietuviško mokslo atradimai greitai ras kelią į gamybą Kinijoje, o neradę mokslo, prestižinių mokytojų išugdyti abiturientai išvyks mokytis į Kebridžus ir Jeilus.

Suomija ar Singapūras?

Tai koks planas? Kaip atsiras aukšto lygio fundamentalus komercializuotas mokslas? Apskritai, kodėl dar neatsirado? Gal dėl to, kad be kapitalo investicijų, technologijų reikia... žmogiškojo kapitalo. O čia keliai ir vėl išsiskiria, jeigu neišsišakoja į keliolika šakų.

Panagrinėkime du labai skirtingus modelius. Suomiškas švietimo modelis užtikrina minimalų švietimo lygį ir siekia tolygaus išsilavinimo lygio per visus visuomenės sluoksnius. Argumentas — išsilavinusi visuomenė priima teisingus sprendimus. Kitoje spektro pusėje — Singapūro modelis. Selektyvus visuomenės filtravimas per visus švietimo lygius atrenkant ir nuosekliai formuojant lyderių „klasę“. Argumentas – maža valstybė šalia didelių kaimynių negali sau leisti prarasti talentų ar jų nepastebėti.

Suomiškas modelis akcentuoja kūrybiškumą ir suvokimo ugdymą, kai tuo tarpu griežtas nuo 3 metų amžiaus prasidedantis Singapūro modelis orientuotas į žinių įsisavinimą, nepaliekant vietos interpretacijoms, nes manoma, kad technologiniam proveržiui labiausiai reikia žinių.

Kokį pedagogikos lyderystės modelį dalyvaujant valstybės politikos formavime reikėtų kurti Vilniaus universitetui? Nes nuo atsakymo priklauso, kokio profilio prestižinis mokytojas turi atsirasti prestižinėje mokykloje.

Auginam ar nusiperkam?

Vienaip ar kitaip švietimo klausimas rutuliosis toliau. O kaip su žmogiškojo kapitalo klausimu moksle? Gal užaugins? Jeigu dabartinė sistema, tai vienos Seimo kadencijos neužteks. Tai gal perkam ar susigrąžinam tuos, kurie išvyko ar negrįžo po studijų? Bet ne šūkiais, o realiai. Žinoma, visiems universitetams ir katedroms neužteks. Bet gal ir gerai. Tegul konkuruoja. Svarbu tik, kad neatsitiktų taip, kaip su ES Horizon2020 finansavimu mokslui. Pinigų kaip ir yra, tik kad jau visiškai nebesugebam pakonkuruot.

Nereikia teatro

Yra (bent jau buvo) tokia Mokslo technologijų ir inovacijų taryba. Nelabai aišku, ką ji nuveikė, bet mintis nebloga. Ministerijos (ypač koalicinės) visada ras, dėl ko nepasidalinti ir tik aukščiausias politinis svoris gali įgalinti atlikti reikiamus struktūrinius pokyčius — ar tai būtų inovacijų agentūrų konsolidacija, ar švietimo sistemos reforma, ar tvarus mokslo sistemos finansavimo modelis.

Visi prisimename, kuo baigėsi buvusios Vyriausybės švietimo ministrės reformos ir kur pražuvo inovacijų reforma.

Išdrįskime kelti aiškius tikslus – PISA reitingai, patentuotų išradimų augimas, akceleratorių pritrauktos privačios užsienio investicijos. Prisiimkime atsakomybę ir drąsiai imkimės darbų šiems tikslams pasiekti.

Jeigu nuoširdžiai siekiama šioje glaudžiai susijusioje švietimo, mokslo ir inovacijų srityje atstatyti mokytojo prestižą, pakelti mokslo lygį, ar pakurti startuolių ekosistemą, kuri augintų pasaulinio lygio kompanijas, tikrai neverta daryti vieno dalyko – žaisti inovacijų teatrą.

Komentaro autorius — Marius Jurgilas, Vilniaus universiteto partnerystės profesorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kai vėliau – per vėlu

Apie vieną naujausių į Seimą atkeliavusį įstatymo pakeitimų projektą, ko gero, negalima sakyti „geriau vėliau...

Kaip sutvarkyti vakcinų sukeltą sumaištį Europoje

COVID-19 visoje Europoje sukėlė daug kančių, o Europos Sąjungoje lėtai vykstanti vakcinacija grasina dar...

Verslo aplinka
2021.04.18
E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems 1

Kadangi interneto svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo, jau keletą metų kiekvieną dieną vis girdžiu tuos...

Verslo aplinka
2021.04.17
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Verslo aplinka
2021.04.16
Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

Verslo aplinka
2021.04.16
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku