UAB „Pervesk“ vadovas: kai kurios „fintech“ bendrovės rizikuoja per daug

Reklama publikuota: 2021-09-08
Darius Kulikauskas, „Bankera“ partneris ir UAB „Pervesk” vadovas.
svg svg
Darius Kulikauskas, „Bankera“ partneris ir UAB „Pervesk” vadovas.

Europos Sąjungos valstybių priežiūros institucijos pastaruoju metu skiria gerokai daugiau baudų už pinigų plovimo prevencijos (PPP) pažeidimus, savo priežiūros brandą didina ir Lietuvos bankas. Todėl didėjant finansinių operacijų apimtims, svarbu didinti ir darbuotojų skaičių, – interviu pabrėžia Darius Kulikauskas, „Bankera“ partneris ir UAB „Pervesk” vadovas.

Apie pinigų plovimo prevenciją (angl. Anti-Money Laundering arba AML) bus diskutuojama ir 2021 m. spalio 12 d. bendrame „Bankera” bei „Verslo žinių“ renginyje „Baltic AML Forum 2021“.

Kaip per pastaruosius kelis metus keitėsi pinigų plovimo prevencijos kontrolė?

Finansinio sektoriaus reguliavimas griežtėja. Jeigu anksčiau kai kuriose srityse Lietuvos bankas (LB) neįsitraukdavo į diskusijas, kaip turi būti interpretuojami tam tikri teisės aktai ir palikdavo šį apsisprendimą finansų rinkos dalyvių atsakomybei, tai dabar LB savo poziciją komunikuoja griežčiau ir aiškiau.

„Financial Times“, remdamasis Kroll duomenimis, nurodo, kad baudų už PPP pažeidimus pirmąjį 2021 m. pusmetį pasaulyje buvo skirta dvigubai daugiau nei per visus 2019 m. – atitinkamai 994 mln. ir 444 mln. USD. Europos Sąjunga (ES) pagal šį rodiklį anksčiau atsilikdavo nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, o šiais metais jas lenkia. Tai rodo, kad reguliuotojai pasiryžę praktikoje taikyti jiems įstatyme suteiktas teises. Vis rečiau finansų įstaigoms, kurios netinkamai įgyvendina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reguliavimus, leidžiama susitvarkyti be finansinių pasekmių. Svarbu, aišku, nepamiršti, kad ir pačios baudos nuo 2018 m. padidėjo kelis kartus.

Finansinių paslaugų sąnaudos ir su šiomis paslaugomis susijusios rizikos gerokai išaugo. Ko tokioje aplinkoje gali imtis finansų sektoriaus bendrovės?

Svarbiausios trys sudedamosios dalys. Augant paslaugų apimtims, labai svarbu didinti ir darbuotojų skaičių. Kita kryptis – procesų automatizavimas. Pavyzdžiui, galima automatiškai prisijungti prie vienų ar kitų duomenų bazių ir patikrinti kliento duomenis. Trečioji sudedamoji – personalo mokymai. Vertinant supaprastintai patyręs specialistas vidutiniškai gali padaryti tris kartus daugiau nei neturintis patirties. Lietuvos rinkos branda auga – dar 2018 m. buvo sunku rasti žmonių, turinčių pinigų plovimo prevencijos specialisto sertifikatą CAMS (angl. Certified Anti-Money Laundering Specialist), o dabar matome, kad jį turi ir daug vidutinės grandies specialistų.

Kaip „Pervesk” dorojasi su augančiomis paslaugų apimtimis ir didėjančiomis rizikomis?

Su pinigų plovimo prevencija dirba 29 iš 52 mūsų darbuotojų. Šie 29 žmonės dirba tik su PPP, jie su klientais nebendrauja. Savo ruožtu su klientais dirba vadybininkai, kurie prašo jų pateikti reikalingus dokumentus ir perduoda juos PPP žmonėms. Viena komanda dirba su juridiniais asmenimis, kita  – su fiziniais asmenimis. Trečia komanda stebi kasdienines finansines operacijas, ketvirta – užtikrina esamų klientų stebėseną ir informacijos apie klientus atnaujinimą. Šiuo metu formuojame kokybės užtikrinimo komandą.

Kokių turite plėtros planų?

Šiuo metu sparčiai augame. Metų pradžioje bendrovėje dirbo 22 darbuotojai, dabar jų turime 52, o iki metų pabaigos norime, kad šis skaičius priartėtų prie 100. Augant darbuotojų skaičiui PPP darbuotojų atsakomybės taps dar labiau apibrėžtos. Tikėtina, kad minėtose komandose išskirsime žmones, kurie dirbs tik su aukštos rizikos klientais, kiti – tik žemos rizikos klientais, dar kiti prižiūrės klientus pagal atskiras industrijas ar jurisdikcijas. Didėjant specializacijai, auga darbuotojų profesionalumas ir darbo našumas, todėl ir einame šiuo keliu.

Ar išaugus PPP reikalavimams bei baudoms padidėjo ir įėjimo į šią rinką barjeras?

Matau daug naivaus požiūrio, kai įmonės klientų skaičių ir operacijų apimtis didina turėdamos mažą iki 4 darbuotojų siekiantį dirbančiųjų skaičių. Jos vaikšto ant plonos reikalavimų nevykdymo ribos. Kai prisiimi daugiau darbo nedidindamas darbuotojų skaičiaus, gali kažką praleisti ir neturėdamas jokių blogų ketinimų. Darbuotojų skaičiaus ir finansinių operacijų apimčių tendencijų koreliacija gerai parodo, ar įmonėje didėja rizikos, ar ne. Lietuvos bankui valdant rizikas tai žemai kabantys vaisiai – jis nesunkiai gali atsirinkti bendroves, kuriose tokios koreliacijos nėra, ir imtis atitinkamų veiksmų.

Per pastaruosius kelis metus pasikeitė daug ES teisės aktų, reguliuojančių PPP. Kaip Lietuvai sekasi juos perkelti į savo teisę ir taikyti?

Pastebime, kad perkeliant ES harmonizuotą reguliavimą į vietinę teisę, atsiranda papildomų saugiklių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti gerai, bet mūsų pačių nepasitikėjimas savo „fintech“ sektoriaus gebėjimu valdyti rizikas daro mus mažiau konkurencingus.

Pavyzdžiui, Lietuvoje reikalaujama, kad klientai iš rizikingų šalių pirmąjį pavedimą į Lietuvos elektroninę pinigų mokėjimo įstaigą atliktų iš ES banko. Be abejo, šio reikalavimo tokie klientai įvykdyti negali, nes būtent dėl jiems nepasiekiamų paslaugų bankuose ir kreipiasi į alternatyvius mokėjimo sąskaitų paslaugos teikėjus. Tos šalys į rizikingųjų šalių sąrašus patenka dėl sisteminių PPP trūkumų, tačiau tai nereiškia, kad visos jose dirbančios įmonės yra piktavališkos. Dažniausiai tai populiarios jurisdikcijos, kuriose yra registruota daug bendrovių, o dėl jų populiarumo joms ir skiriamas padidintas dėmesys. Vokietijos ar Švedijos „fintech“ bendrovės su tokiais klientais sėkmingai dirba, tačiau mums dėl minėtų papildomų reikalavimų to daryti neleidžiama.

Reikėtų nepamiršti, kad mokėjimo įstaigos specializuojasi. Vienos dirba su pinigų surinkimu, kitos – su virtualiųjų valiutų industrija, trečios – su azartinių lošimų įstaigomis ir taip toliau. Specializacija leidžia joms geriau suvokti vieną ar kitą sritį ir prisiimti su tuo susijusias rizikas bei jas profesionaliai valdyti. Tuo jos ir pranašesnės už tradicinius rinkos žaidėjus. Pastarieji dažniausiai orientuojasi tik į žemos rizikos industrijas ir mažmeninį segmentą.

Kitas pavyzdys, kurį galime prisiminti, tai istorija su vairuotojų pažymėjimais. Dvejus metus užtruko, kol Seimas leido vairuotojo pažymėjimą naudoti nustatant asmens tapatybę.

Kas mūsų laukia PPP srityje ateityje?

Panašu, kad tiek teisės aktai, tiek priežiūra ir toliau griežtės. PPP apims vis daugiau sričių. Anksčiau pinigų plovimo prevencijos reikalavimai buvo taikomi tik bankams, po to jie apėmė azartinių lošimų įstaigas, notarus, advokatus, nuo 2020 m. – virtualiųjų valiutų paslaugų operatorius. Pernai pirmą kartą už PPP pažeidimus Lietuvoje buvo nubausta investicinė bendrovė. Įdomu bus stebėti, kaip prie šių reikalavimų prisitaikys ne finansų sektoriai. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto brokeriai.

Kaip keičiasi PPP specialistų atlyginimai?

Pastaruoju metu jie akivaizdžiai augo – tai susiję tiek su bendra atlyginimu augimo tendencija, tiek ir su tuo, kad tokių specialistų bendrovės ieško ne tik pasyviai laukdamos reakcijos į darbo skelbimus, bet ir aktyviai kalbindamos jau kitur dirbančius žmones. Jeigu specialistas jau dirba kitur ir yra patenkintas savo darbo vieta, jį prisivilioti kainuoja gerokai daugiau.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
AML kompetencijos centras pradeda kovą su finansiniais nusikaltimais Verslo tribūna 5

Šių metų Bazelio instituto šalių pinigų plovimo prevencijos reitinge Lietuva yra įtraukta į geriausiai pinigų...

Pinigų plovimo prevencija virto būdu surinkti mokesčius Verslo tribūna

Anksčiau finansų įstaigose įprasta pinigų plovimo prevencijos praktika dabar gali būti vertinama kaip...

LB apie rizikos prevenciją ir tris „fintech“ iššūkius Verslo tribūna 2

Jaunos, greitai augančios technologinės įmonės dažnai yra gerokai pažangesnės nei senieji finansinių paslaugų...

UAB „Pervesk“ vadovas: kai kurios „fintech“ bendrovės rizikuoja per daug Verslo tribūna

Europos Sąjungos valstybių priežiūros institucijos pastaruoju metu skiria gerokai daugiau baudų už pinigų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku