Istorinė bauda iš Rusijos priteista, atsakovė gyvena pagal savo taisykles

Ieškinį laimėjusi dalį buvusių „Jukos“ akcininkų vienijanti Gibraltare įkurta „Group Menatep Limited“ (GML) prašė dvigubai daugiau – 114 mlrd. USD. Nors priteista suma perpus mažesnė, ji vis tiek išlieka didžiausia istorijoje. Ji gerokai lenkia JAV bendrovės „Occidental Petroleum“ 1,8 mlrd. USD ieškinį prieš Ekvadoro vyriausybę 2012 m. ir 2,6 mlrd. USD dydžio JAV įmonės „Dow Chemical“ ieškinį Kuveito vyriausybei 2012 m., skelbia „Globalarbitrationreview.com“.

Teismo sprendimu, daugumai akcininkų dar bus padengta per 75% bylinėjimosi išlaidų. O šios per beveik dešimtmetį trunkanti procesą susidarė nemenkos – 60 mln. USD teisinių išlaidų ir 5,6 mln. USD arbitražo sąnaudų.

Tiesa, Hagos arbitražo sprendimą švenčia ne visi, o daugumos akcininkų dalis, atstovaujama GML. Buvusi įmonės vadovybė visų 55.000 akcininkų vardu yra iškėlusi Rusijos vyriausybei ieškinį Strasbūro Tarptautiniame Žmogaus Teisių Teisme (TŽTT) – atskirai nuo to, kurį nagrinėjo Hagos teismas. TŽTT nuosprendį skelbs liepos 31 d. Šis ieškinys vertinamas 98 mlrd. USD.

2011 m. TŽTT jau nagrinėjo „Jukos“ akcininkų bylą, tačiau tada jų pateiktas ieškinys prieš Rusiją buvo patenkintas tik iš dalies. Teismas nepripažino, kad Rusija pažeidė Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 14 straipsnį, tačiau pripažino, jog pažeistas buvo 6 jos straipsnis. TŽTT proceso dalyviams suteikė tris mėnesius pasiekti susitarimą be nuosprendžio.

Iš esmės vakarykštis įvykis neturi jokios įtakos ir pagrindiniam „Jukos“ klestėjimo ir žlugimo istorijos herojui Michailui Chodorkovskiui, buvusiam naftos koncerno vadovui.

„Savo akcijas perdaviau kitiems „Jukos“ akcininkams jau seniai, šis veiksmas buvo vienpusis, be grįžtamojo ryšio. Todėl neturėsiu jokios naudos po Hagos teismo sprendimo ir jos nesiekiau. Man labai liūdna, kad dėl kai kurių žmonių asmeninių ambicijų turi kentėti Rusijos valstybė. Žalą akcininkams turėtų padengti prie valdžios prisitrynę mafiozai – Igoris Sečinas ir jo vadovaujama „Rosneft“, – „Echo Moskvy“ sakė p. Chodorkovskis.

Tačiau, aptilus ovacijoms dėl istorinio sprendimo, teisininkai ir apžvalgininkai atsargiai vertina galimybes ieškoti 50 mlrd. USD kompensaciją iš su tarptautine bendruomene susipriešinusios Rusijos, kurios stojančiam ūkiui šios lėšos praverstų labiau.

„Esame sujaudinti šio sprendimo, bet žinome, kad tai – ne kelio pabaiga, o didelis žingsnis į priekį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Timas Osborne’as, GML vadovas.

Nusitaikė į „Rosneft“

Kad ir laimėję ieškinį, buvę akcininkai supranta: nors Rusija, pasak p. Osborne’o, neturi nė vienos teisėtos priežasties atsisakyti sumokėti kompensaciją, prireiks daug laiko surinkti 50 mlrd. USD. Jei ji spyriotųsi vykdyti teisingumą, buvę „Jukos“ dalininkai, pasak jų atstovo, turės teisę pretenduoti į užsienyje laikomus šios šalies turtus. Šiuo atveju sprendimą įdėmiai turėtų sekti Rusijos energetikos gigantė „Rosneft“, po savo sparnu priglaudusi „Jukos“ padalinį „Juganskneftegaz“, ir bendrovės investuotojai. Ponas Osborne’as interviu „Bloomberg“ sakė, kad po teismo sprendimo „Rosneft“ nebegali jaustis 100% užtikrinta dėl užsienyje esančio turto saugumo.

Tačiau dar kiek anksčiau, prieš paskelbiant arbitražo sprendimą, „Rosneft“ pareiškė, kad sprendimas nepalies jos veiklos ir aktyvų, esą bendrovė nėra atsakovė šioje byloje.

„Visi buvusio „Jukos“ turto įsigijimo sandoriai, taip pat visi kiti veiksmai, susiję su „Jukos“, buvo teisėti “, – išplatintame pranešime teigia „Rosneft“.

2007 m. politizuoto proceso metu „Jukos“ turtui perėjus „Rosneft“ žinion ši tapo didžiausia Rusijos naftos bendrove.

Sunkus išieškojimo kelias

Teisininkai beveik neabejoja, kad Rusija nesutiks mokėti kompensacijos ir taip tik dar labiau pablogins savo įvaizdį užsienio investuotojų akyse. Šių vertinimą atspindi iš šalies traukiamas kapitalas. Vien pirmąjį ketvirtį Rusiją paliko beveik 64 mlrd. USD kapitalo, kai per visus praėjusius metus neigiamas srautas siekė 63 mlrd. USD. Kaip primena „The Financial Times“, Rusija anksčiau jau yra nepaisiusi 3 arbitražo sprendimų. „Tai yra didelis kiekis pinigų, prilygstantis devintadaliui metinio federalinio biudžeto ir 2,5% BVP. Esu tikras, jog vyriausybė padarys viską, kad neatlygintų žalos“, – „The Financial Times“ sakė Vladimiras Tichomirovas, finansų tarpininkų „BCS Prime“ vyriausiasis ekonomistas.

Rusija, dar prieš paskelbiant Hagos teismo sprendimą, pareiškė, kad jį skųs. Sergejus Lavrovas, užsienio reikalų ministras, sakė, kad ginče su „Jukos“ akcininkais sulaukus nepalankaus sprendimo jo šalis „imsis visų įmanomų teisinių priemonių siekdama apginti savo teises ir teiks apeliaciją“, pranešė interneto portalas „RBK Daily“, remdamasis žinių agentūra „RIA Novosti“.

„Rusija ir atitinkamos jos institucijos, be abejo, imsis visų įmanomų teisinių priemonių, kad apgintų savo poziciją“, – sakė p. Lavrovas.

Tačiau Inga Martinkutė, advokatų kontoros „Lawin“ asocijuota partnerė, VŽ sakė, kad arbitražo sprendimas investiciniame ginče yra galutinis ir neskundžiamas. Jo negali pakeisti jokia tarptautinė institucija. „Tai, kad arbitražo sprendimai yra lengvai pripažįstami ir vykdomi daugelyje pasaulio valstybių, kurios yra 1958 m. Niujorko konvencijos narės, o anuliuoti juos labai sunku, nes anuliavimo pagrindai riboti, yra vienas pagrindinių arbitražo pranašumų“, – sakė investicijų apsaugos ir ginčų ekspertė. Pasak p. Martinkutės, arbitražo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai bet kurioje iš 150 Niujorko konvencijos narių.

„Išieškojimas bus nukreiptas į Rusijos Federacijai priklausantį turtą užsienyje. Švedijoje ir Vokietijoje yra atvejų, kai arbitražo sprendimo priverstinis vykdymas buvo nukreiptas į Rusijos Federacijai priklausantį turtą šiose valstybėse“, – sakė ekspertė.

Leonidas Nevzlinas, pagrindinis „Group Menatep“ akcininkas, „Echno Moskvy“ prognozavo, jog Hagoje pergalę pasiekę buvę „Jukos“ akcininkai imsis visų įmanomų priemonių, kad išieškotų iš Rusijos priteistą kompensaciją.

„Manau, akcininkai pasiruošę kitam etapui, jei Rusija atsisakys jiems mokėti, – Rusijos aktyvų visame pasaulyje paieškai ir užšaldymui. Rusijos Federacija į tokią padėtį jau buvo patekusi, kai prieš 13 metų teisėsi su Šveicarijos bendrove „Noga“. Po keleto viešų Rusijos nuosavybės areštų jai vis dėlto teko atsiskaityti. Noriu pasakyti tik viena – nei aš, nei mes, „Jukos“ akcininkai, nenorime karo su Rusija“, – sakė p. Nevzlinas.

Jis kartu prognozavo, kad po Hagos teismo sprendimo atsiras ir daugiau dėl „Jukos“ nusavinimo nukentėjusių asmenų, kurie kreipsis į tarptautines institucijas ginti interesų.

Straipsnis publikuotas liepos 29 d. VŽ rubrikoje „Premium“