Statistikos departamentas atsigręžia į didžiuosius duomenis

2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo redakcijai Statistikos departamentas taps Valstybės duomenų agentūra. Kokie pokyčiai laukia verslo?

Pasaulis, o su juo ir Europos Sąjunga juda didelių duomenų rinkimo ir apdorojimo keliu – verslas, visuomenė kelia tikslą, kad kuo daugiau duomenų būtų pasiekiami vos ne realiu laiku. Lietuvos valstybė taip pat suvokia, kad duomenys yra didelis turtas, todėl Statistikos departamentas pradeda rinkti verslo kaupiamus didžiuosius duomenis. Pirmas žingsnis šia linkme – penkių didžiausių mažmeninės prekybos tinklų duomenys. Jie visų pirma bus naudojami infliacijai skaičiuoti. Jeigu dabar ją skaičiuojame kas mėnesį, tai, gavę reikalingus duomenis, infliacijos rodiklius galėsime pateikti kas savaitę. Šiuo metu informaciją apie kainas mūsų kainų registratoriai surenka eidami į fizines parduotuves, todėl šis procesas užtrunka. Gaudami analogiškus prekių kvitų duomenis, infliacijos rodiklius parengsime gerokai mažesnėmis sąnaudomis ir greičiau. Be to, didieji prekybos centrų duomenys leis tiksliau nustatyti vienų ar kitų prekių lyginamąjį svorį vartotojo krepšelyje ir taip dar tiksliau įvertinti infliaciją. Dauguma kitų ES šalių infliaciją jau skaičiuoja gaudami didžiuosius duomenis iš prekybos tinklų. Mes šioje srityje kiek atsiliekame.

Ar prievolė teikti didžiuosius duomenis laukia ir kitų verslų?

Teisę oficialiosios statistikos tikslams rinkti juridinių asmenų kaupiamus duomenis, pvz., elektroninių sandorių ar kitus įrašus, mobiliojo ryšio, kintamuosius duomenis ar kitus, įskaitant asmens duomenis, mums suteikia nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymas. Mums aktualūs tie verslai, kurie valdo didelius duomenų kiekius, todėl ši prievolė apims tikrai ne visus verslus. Tačiau, apsiriboti didžiaisiais prekybos tinklais tikrai neplanuojame. Šiuo metu pradedame pokalbius su mobiliojo ryšio operatoriais. Jų turimi duomenys leistų geriau įvertinti turistų srautus, gyventojų judėjimą šalies viduje. Tarsimės dėl duomenų teikimo su degalinių, didžiaisiais prekybos statybinėmis medžiagomis tinklais. Šie duomenys taip pat padės greičiau suskaičiuoti infliaciją.

Bankai turbūt taip yra tarp Jūsų didžiųjų duomenų šaltinių?

Ateityje planuojame dėl duomenų pateikimo tartis ir su bankais. Aktuali informacija apie transakcijas padėtų greitai apčiuopti ekonomines tendencijas, ji galėtų būti naudojama ir namų ūkių biudžetų tyrimams. Mus domina ir elektros suvartojimo duomenys, kurie parodo, kokie būstai iš tikrųjų turi gyventojus, o kokie – ne. Pavyzdžiui, daug vilniečių savo gyvenamąją vietą yra registravę Nidoje, tačiau ten nuolat negyvena. Duomenys apie elektros suvartojimą, šildymą padėtų patikslinti demografinę statistiką ir leistų tiksliau formuoti įvairių tyrimų statistines imtis.

Kaip SD rinks šiuos didžiuosius duomenis, ar verslui tai taps papildoma našta?

Kaip minėjau, šiuo metu tariamės su verslais, renkame informaciją, kokius jie duomenis turi, kaip juos laiko, vėliau SD generalinio direktoriaus įsakymu bus tvirtinami statistinių rodiklių sąrašai. Esame lankstūs ir tariamės, kaip vienam ar kitam verslui būtų patogiau juos pateikti. Tikėtina, kad verslui gali prireikti vienkartinės investicijos prašomiems duomenims parengti ir vėliau skirti dėmesio jų teikimo priežiūrai.

Kita vertus, įmonės galės gauti atgalinį ryšį iš mūsų – pagal pageidavimą mes galėsime joms pateikti, pavyzdžiui, apibendrintą penkių didžiųjų prekybos tinklų statistiką pagal prekių grupes ir jos galės palyginti šiuos rezultatus su savo įmonės rezultatais. Ši informacija bus nemokama, o dabar prekybininkai už ją moka pinigus tokius duomenis renkančioms bendrovėms.

Kaip bus valdomos su duomenų konfidencialumu susijusios rizikos?

Didžiųjų duomenų teikimas privalomas tik oficialiai statistikai parengti, tai reiškia, kad tokių duomenų naudojimas yra aprašomas statistinių tyrimų metodikose, reikalingų rodiklių sąrašai tvirtinami įsakymu. Statistiniai duomenys, kurių pagrindu rengiame oficialiąją statistiką, yra konfidencialūs ir griežtai saugomi nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų. Taip yra dabar, taip bus ir ateityje, kol teisinė bazė, reglamentuojanti oficialiosios statistikos rengimą nepasikeis.

Kokie dar pokyčiai įmonių laukia nuo 2023 m.?

Nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiasi įmonių statistinių duomenų pateikimo tvarka. Šiuo metu juos galima pateikti keliais būdais – kad ir el. paštu, o nuo kitų metų tai galima bus padaryti tik internetu prisijungus prie savo paskyros mūsų sistemoje.

Įmonės duomenys, kuriuos mes gauname iš kitų administracinių šaltinių, bus jau užpildyti, todėl nereikės tų pačių duomenų teikti du kartus. Įmonėms beliks užpildyti tuščius laukus – dažniausiai tai detalesnė informacija, kurios negauname iš kitų šaltinių.

Pateikti duomenis savo paskyroje galima ir dabar, tačiau tam įmonės vadovas savo buhalteriui ar kitam asmeniui, pildančiam statistines ataskaitas, turi suteikti įgaliojimą. Šiuo metu apie pusė įmonių, teikiančių statistines ataskaitas, vadovų tokio įgaliojimo dar nėra suteikę. Svarbu, kad įmonės vadovai iki šių metų pabaigos tuo pasirūpintų, nes kitais metais galimybės pateikti statistinius duomenis kitais būdais nebebus.

Naujame SD pavadine „Valstybės duomenų agentūra“ užkoduoti ir valstybinių duomenų valdymo pokyčiai. Kokie pasikeitimai laukia šioje srityje?

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Statistikos departamentas tampa Valstybės duomenų agentūra, kartu atsiranda ir papildomos funkcijos – SD tampa atsakingas už valstybės duomenų saugojimą, tvarkymą ir panaudojimą bei analizę.

Mūsų duomenų „aruodai“ pasipildys duomenimis iš įvairių valstybinių registrų ir informacinių sistemų. Didžiausias pokytis, kad dabar rinksime pirminių duomenų kopijas, o ne apibendrintus rinkinius ar suvestines. Tai leis valstybės institucijoms saugioje erdvėje spręsti pačius įvairiausius analitikos uždavinius, kurių atsakymai reikalingi priimant sprendimus. Pabrėžčiau, kad kalbu apie visą mūsų sukurtą ir toliau kuriamą duomenų ekosistemą – ne tik duomenis, bet ir jų apdorojimo, analizės įrankius. Tai reiškia institucijoms nereikės kiekvienai atskirai kurti analitikos įrankių savo valdomose sistemose.

Ar SD tik prižiūrės duomenis, ar juos ir analizuos?

Mes tampame ir analizės kompetencijų centru, padedančiu spręsti ir sprendžiančiu valstybės institucijų analitikos uždavinius. Vienas iš artimiausių uždavinių – neapskaitytos ekonomikos, šešėlio apskaičiavimas ir analizė. Šį darbą dirbame kartu su Valstybine mokesčių inspekcija. Pasaulio bankas baigė kurti ir mums jau perdavė du analizės ir prognozavimo modelius. Vienas jų skirtas mažųjų įmonių mokestinei aplinkai analizuoti ir vertinti, antrasis  padės analizuoti ir vertinti savarankiškai dirbančių asmenų pajamas ir jų mokestinę aplinką, taip pat padės suprasti, kaip mokesčių sistema lemia pasirinkimą dirbti savarankiškai. Naudojant šiuos analitinius įrankius bus galima prognozuoti, kaip smulkųjį verslą paveiks vienokios ar kitokios mokesčių reformos, kiek inicijuoti mokesčių sistemos reguliavimai padės ar trukdys augti mažosioms šalies įmonėms, sudarys palankias verslo sąlygas ar sukurs kliūtis savarankiškai dirbantiems asmenims.

Visi šie pokyčiai pagreitins ir statistinių rodiklių apskaičiavimą. Pavyzdžiui, skurdo rodiklį skaičiuodavome kas dvejus metus, dabar – kas metus, o ateityje jį įvertinti galima bus kas ketvirtį.

Jeigu SD tampa „valstybės duomenų ežeru“, iškyla duomenų saugumo klausimai?

Suprantame, kokie uždaviniai mūsų laukia, todėl reikšmingai sustiprinome duomenų apsaugą, taikome griežtas naudotojų teisių valdymo taisykles. Asmens duomenys nuasmeninami keliais etapais, naudotojams prieinama tik ta informacija, kurią matyti jiems suteikia teisės aktai.

Ar keisis baudos už informacijos nepateikimą?

Baudų dydžiai nesikeis, tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja baudos už neišsamių statistinių duomenų pateikimą. Gudrauti ir pateikti statistinius duomenis atmestinai jau bus nebegalima.