Rinkėjų naudą gaudo „Maxima“ ir IKEA

Publikuota: 2015-12-05
Valdantieji 2016-ais Seimo rinkimų metais apsisprendė investuoti į  mažiausias pajamas gaunančiųjų rinkėjų perkamąją galią ir taip pamaloninti savo elektoratą. Verslo poreikiai atsidūrė antram plane, tačiau į vidaus rinką orientuoti prekybos verslai turėtų sulaukti naudos. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Valdantieji 2016-ais Seimo rinkimų metais apsisprendė investuoti į mažiausias pajamas gaunančiųjų rinkėjų perkamąją galią ir taip pamaloninti savo elektoratą. Verslo poreikiai atsidūrė antram plane, tačiau į vidaus rinką orientuoti prekybos verslai turėtų sulaukti naudos. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Verslas kitų metų biudžete prašo daugiau lėšų numatyti keliams, įvažiuojamajam turizmui ir paslaugų eksportui skatinti, o gamintojams, ieškantiems naujų rinkų, yra labai aktualu, kad valstybė finansuotų eksporto į trečiąsias šalis draudimą. Valdžia tokį poreikį vertina atsargiai, rinkimų metais biudžeto pinigus investuoja į vidaus rinkos skatinimą. Akivaizdus laimėtojas – prekybos sektorius.

Patys prekybininkų atstovai mano, kad daugiausiai naudos turės ne į maisto prekybą orientuoti tinklai, tokie, kaip „Maxima“, „Rimi“ ar „IKI“, o į pramogas, laisvalaikį ar namų apyvoką orientuoti prekybos centrai ar parduotuvės, tokios, kaip „Panorama“, „Ozas“, „Senukai“ ar IKEA.

Rimantas Šadžius, finansų ministras, nieko apčiuopiamo verslui nežada ir tai yra dėsninga, ne tik dėl Europos Komisijos ir Valstybės kontrolės perspėjimų apriboti išlaidavimo apetitą. Praėjusią savaitę pristatydamas 2016 m. biudžetą ministras nurodė, kad kitų metų biudžeto išlaidos visų pirma yra orientuotos į gyventojų socialinės padėties gerinimą. Toliau p. Šadžius išskyrė gynybą, ir tik trečiu numeriu eina ekonomikos skatinimas plėtojant viešąsias investicijas.

Naudą gaudo prekybininkai

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, nurodo, kad 2016 m. biudžetas nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamosios galios didinimą, tiek kalbant apie kitąmet didėsiančią minimaliąją mėnesio algą (MMA), kilsiantį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ar augsiančias senatvės pensijas.

„Tai yra teigiamas ekonominis impulsas, kadangi šios visuomenės grupės faktiškai visas pajamas išleidžia, tad auga pinigų apyvartumas, didėja mažmeninė prekyba“, – komentuoja ekonomistas.

Ponas Šadžius tai patvirtina ir teigia, kad augina biudžeto išlaidas maksimaliai, kiek leidžiama, sąmoningai, „kad galėtume ūkio plėtrą paskatinti iš vidaus, kai eksportas stoja“.

Raimonda Kižienė, UAB „Vilniaus prekyba“ generalinė direktorė ir valdybos narė, sako, kad prognozuoti, kokią įtaką mažmeninės prekybos sektoriui padarys dėl politinių sprendimų išaugsiančios gyventojų pajamos, nėra lengva. Anot jos, minėtus valdžios sprendimus vertinti vienareikšmiškai sudėtinga, nes 2016 m. atsiras ir daugiau veiksnių. Pavyzdžiui, rinkoje laukiama ateinant stipraus konkurento „Lidl“, tad tai, tikėtina, turės įtakos „tam tikroms prekybos tinklų kainų korekcijoms“. 

Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, svarsto, kad didėjantis minimalusis atlyginimas bent jau teoriškai turėtų teigiamai atsiliepti vidaus vartojimui.

„Žinodami, kad Lietuvos namų ūkio išlaidų didžiausią dalį sudaro mokesčiai už būstą, prieš darydami prognozes, turime įvertinti, kiek žmonėms brangs būsto išlaikymas. Jei šios išlaidos augs santykinai daugiau nei minimalusis atlyginimo didėjimas, tuomet prekybininkai gali ir nepajusti teigiamo efekto“, – nurodo p. Vilimas.  

Pasak p. Kižienės, maisto ir vaistinių prekybos tinklus „Maxima“ ir „Eurovaistinė“, taip pat statybos prekių parduotuvę „Ermitažas“ valdanti įmonė kitąmet didžiausio augimo tikisi ne maisto segmente, kadangi natūraliai gerėjant ekonominei padėčiai maistui išleidžiama pajamų dalis nekinta, tad daugiau išlaidų bus nukreipta į pramogas ir laisvalaikį.

VP vadovė skaičiuoja, kad kitąmet iki 350 Eur didinama MMA grupės įmonių sąnaudų reikšmingai nepadidins, jos bus kompensuotos per aktyvesnį vartojimą.

Pasigenda prioritetų

Kitąmet investicijų projektams per Valstybės investicijų programą (VIP) finansuoti planuojama skirti 1,25 mlrd. Eur valstybės lėšų, arba 13,2% mažiau nei 2015 m. 53% VIP išlaidų finansuojama ES pinigais.

infogr.am::infogram_0_investiciju_programa_2016

Ekspertai iš esmės kritikuoja VIP sandarą ir pasigenda aiškių finansavimo prioritetų.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, pabrėžia, kad apie 40% VIP paskirstyta įvairioms sritims maždaug po lygiai, tad pramonininkai siūlytų ne kasmet visoms sritims skirti po truputį, bet nustatyti prioritetus ir pirmiausia baigti pradėtus darbus. Tokios politikos laikėsi p. Šadžiaus pirmtakė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, tačiau į valdžią grįžus socialdemokratams investicijų politika pasikeitė.

„Kai kurie projektai tęsiasi jau 10–15 metų, kasmet jiems skiriant nemenką sumą. Kol jie nėra baigti, 2016 m. numatoma vėl pradėti daugybę naujų projektų, pastatų rekonstravimų, kapitalinių remontų, universitetų infrastruktūros plėtros“, – pirštu beda p. Besagirskas.

ES lėšas keičia biudžetinės

Kaip nurodo Finansų ministerija, VIP investicijoms kitąmet numatoma skirti 191 mln. Eur valstybės lėšų mažiau nei 2015 m. dėl ES paramos, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės garantuojamų paskolų sumažėjimo. Bet p. Šadžius tikina, kad Lietuvoje jau jaučiamas ES investicinių lėšų išstūmimas, kadangi pradėjo augti investicijos iš nacionalinių lėšų: nuo 2,2% BVP pernai iki 2,41% BVP 2016 m. (apie 940 mln. Eur).

Robertas Dargis, LPK prezidentas, atkreipia dėmesį, kad 2,1 mlrd. Eur ES lėšų įtaka kitų metų biudžetui ir šalies ūkiui tebėra milžiniška, nors ES pinigų dalis bendrose valstybės išlaidose per metus ir sumažėjo iki 21% nuo 24% 2015 m. „Niekaip nesubalansuojame biudžeto, o einant į 2020 m., kai ES parama mažės, būtina ieškoti resursų“, – teigia p. Dargis. Jo nuomone, demografiniai iššūkiai darys dar didesnį spaudimą viešiesiems finansams nei senkanti ES parama, tad seniai yra laikas pagalvoti, kaip mažinti biurokratiją, kaip prisivilioti daugiau investicijų iš užsienio.

Ko trūksta verslui

Kelininkai, nors jiems kitąmet papildomai skiriama 70 mln. Eur žvyrkelio ruožams tarp asfaltuotos dangos padengti, skundžiasi, kad iš Kelių priežiūros ir plėtros programos paimama dalis lėšų bendroms biudžeto reikmėms finansuoti, o nepaliekami visi Programai numatyti asignavimai. Pavyzdžiui, 2016 m. biudžeto projekte iš šios programos numatyta paimti 50,4 mln. Eur, arba 10,6% visų Susisiekimo ministerijai skiriamų asignavimų 2016-iems metams.

Ūkio ministerija eksporto draudimo mechanizmui, kurį numato realizuoti per INVEGA, kitiems metams rado 7 mln. Eur, tačiau pramonininkai akcentuoja, kad tai yra anaiptol nepakankama suma. O be šio draudimo, naudojamo daugelyje šalių, įmonėms dirbti Ukrainoje ar Kinijoje yra sudėtinga. Bet p. Šadžius, mandagiai išklausęs verslo poreikius, tenurodo, kad siekiant padengti skolas verslui už atliktus darbus kitąmet 26,3 mln. Eur, iki 902 mln. Eur, auga tikslinės dotacijos savivaldybėms. „Bet tokių skolų augant ekonomikai apskritai neturėtų būti“, – replikuoja p. Dargis.

infogr.am::infogram_0_valstybes_finansuojami_projektai__laiko_rekordininkai

Pigaus skolinimo efektas

Žygimantas Mauricas, „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas, sako, kad viešojo sektoriaus išlaidos Seimo rinkimų metais iš tiesų bus nemažos, tačiau, jo nuomone, daromos investicijos šiandien nėra pakankamos. „O metas tam dabar yra palankus. Vėliau augant emigracijai, žmones susigrąžinti bus vis sunkiau. Žinote, čia toks užburtas ratas. Dabar dar turime šansų judėti skandinavų link, bet jeigu liausimės judėti, tai tada galime tapti tokia Europos periferija, ir tai būtų liūdnokas vaizdas“, – sako ekonomistas.

Galbūt todėl p. Mačiulis, Vyriausybės vykdomos „labai ekspancinės, prociklinės politikos“ nelinkęs smerkti, kadangi banko prognozuojamas didesnis biudžeto deficitas (1,5% BVP), nei projekte yra pateikusi Finansų ministerija (1,3% BVP), nedestabilizuoja padėties. Taip yra todėl, kad augant fiskaliniam deficitui Lietuvos skolinimosi kaina nedidėja, nes valstybė šiuo metu skolinasi beveik nulinėmis palūkanomis. „Biudžeto išlaidų finansavimo skolintais pinigais sureikšminti labai nederėtų, ypač jeigu ta dalis skolinto kapitalo nukreipiama į investicijas, kad ir į krašto apsaugą, ir jeigu pasienio tarnybų stiprinimas leidžia suvaldyti kontrabandos srautus, šitai turi teigiamą įtaką ir Lietuvos ekonomikai, ir valstybės finansams“, – aiškina p. Mačiulis.

Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd. eurų, arba beveik perpus mažiau nei šiemet. Daugiausia – apie 1,2 mlrd. eurų.

„Valstybės skola yra vienintelė eilutė, kuri nuo 2012 m. stabiliai mažėja. Dabar skolai tvarkyti skiriame apie 600 mln. Eur, arba 1,8% BVP“, – aiškino p. Šadžius. Finansų ministerija numato, kad valstybės skola 2016 m. pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. Eur, arba 40,9% BVP, o 2018 m. sumažės maždaug iki 35% BVP.

infogr.am::infogram_0_2016_m_papildomai_skiriamos_biudzeto_lesos

infogr.am::infogram_0_2016_biudzetas-50

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 24 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Akistata Helsinkyje: klaustukų tebeliko daug 5

Vakar įvykusio Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino...

Liberalams ir VSD susitaikyti nepavyko

Liberalų sąjūdžiui ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) pirmadienį nepavyko susitaikyti per parengiamąjį...

Eurokomisija liepė „Airbnb“ teikti vartotojams tikrąsias kainas 6

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ privalo...

Verslo aplinka
2018.07.16
Konservatorių pasirinkimas – Nausėda, Šimonytė, Ušackas ar Pavilionis Premium 23

Didžiausios opozicinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narių ir šalininkų...

Verslo aplinka
2018.07.16
Airijos mokyklose atsiras lietuvių kalbos pamokos 5

Airijos bendrojo ugdymo mokyklos nuo rugsėjo siūlys mokytis lietuvių kalbos.

Verslo aplinka
2018.07.15
Guoga – antras daugiausiai per kadenciją uždirbęs europarlamentaras 3

Europos Parlamento narys Antanas Guoga yra antras daugiausiai kadencijos metu uždirbęs europarlamentaras,...

Verslo aplinka
2018.07.15
Prezidentė Vokietijoje atsiėmė Vestfalijos taikos premiją 12

Dalia Grybauskaitė iškilmingoje ceremonijoje Miunsterio miesto rotušėje Lietuvos žmonių vardu atsiėmė...

Verslo aplinka
2018.07.14
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
„Darbiečiai“ patvirtino kandidatus į merus

Šeštadienį posėdžiavusi Darbo partijos (DP) taryba patvirtino kandidatus į merus, aptarė galimybę rinkti...

Verslo aplinka
2018.07.14
JAV neplanuoja atšaukti susitikimo su Putinu po kaltinimų šnipinėjimu 5

Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino, JAV ir Rusijos prezidentų, susitikimas įvyks nepaisant, kad penktadienį...

Verslo aplinka
2018.07.14
Lietuva sieks nedrastiško ES paramos fondų sumažinimo 2

Lietuva reikalauja, kad naujoje ilgametėje finansinėje perspektyvoje Europos Sąjungos lėšos, skirtos...

Verslo aplinka
2018.07.13
Neeilinės sesijos nebus – Seimas vėl susirinks tik rugsėjį

Valdančioji koalicija turėjo planų liepos pabaigoje arba rugpjūtį surengti neeilinę Seimo sesiją, tačiau...

Verslo aplinka
2018.07.13
Rusija pratęsė draudimą iš ES importuoti kai kuriuos maisto produktus 2

Rusija 18-ai mėnesių, bent iki 2019-ųjų pabaigos, pratęsė draudimą iš Europos Sąjungos valstybių importuoti...

Verslo aplinka
2018.07.13
Gal jau turime paralelinį Seimą, dirbantį praeičiai? 32

Kadencijos pusiaują netrukus peržengsiantis Seimas jau pagarsėjo aistra kurti komisijas – „valstiečių“...

Verslo aplinka
2018.07.13
Londonas paskelbė savo „Brexit“ viziją: nori išlaikyti glaudžius ryšius su ES 8

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) ministrės pirmininkės, vyriausybė ketvirtadienį paskelbė ilgai lauktą...

Verslo aplinka
2018.07.12
Trumpas užsiminė apie pasitraukimą iš NATO, tačiau galiausiai liko patenkintas 23

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, pareiškė, kad Amerika gali pasitraukti iš NATO ir savarankiškai rūpintis...

Verslo aplinka
2018.07.12
Žemės ūkio ministras bandys patekti į Seimą 2

Tik prieš porą mėnesių naujuoju žemės ūkio ministru tapęs valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Verslo aplinka
2018.07.12
Karbauskis siekia naujo politinių įtakų tyrimo, opozicija peikia šią idėją 12

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo atlikti naują...

Veto vėzdu mojuoja rečiau Premium

Devintųjų kadencijos metinių išvakarėse prezidentė Dalia Grybauskaitė prisiminė senokai naudotą teisinį...

Verslo aplinka
2018.07.12
Trumpas siūlo išlaidas gynybai didinti iki 4% nuo BVP 31

Šiuo metu vos penkios NATO valstybės narės savo gynybai skiria 2% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip...

Verslo aplinka
2018.07.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau