Rinkėjų naudą gaudo „Maxima“ ir IKEA

Publikuota: 2015-12-05
Valdantieji 2016-ais Seimo rinkimų metais apsisprendė investuoti į  mažiausias pajamas gaunančiųjų rinkėjų perkamąją galią ir taip pamaloninti savo elektoratą. Verslo poreikiai atsidūrė antram plane, tačiau į vidaus rinką orientuoti prekybos verslai turėtų sulaukti naudos. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Valdantieji 2016-ais Seimo rinkimų metais apsisprendė investuoti į mažiausias pajamas gaunančiųjų rinkėjų perkamąją galią ir taip pamaloninti savo elektoratą. Verslo poreikiai atsidūrė antram plane, tačiau į vidaus rinką orientuoti prekybos verslai turėtų sulaukti naudos. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Verslas kitų metų biudžete prašo daugiau lėšų numatyti keliams, įvažiuojamajam turizmui ir paslaugų eksportui skatinti, o gamintojams, ieškantiems naujų rinkų, yra labai aktualu, kad valstybė finansuotų eksporto į trečiąsias šalis draudimą. Valdžia tokį poreikį vertina atsargiai, rinkimų metais biudžeto pinigus investuoja į vidaus rinkos skatinimą. Akivaizdus laimėtojas – prekybos sektorius.

Patys prekybininkų atstovai mano, kad daugiausiai naudos turės ne į maisto prekybą orientuoti tinklai, tokie, kaip „Maxima“, „Rimi“ ar „IKI“, o į pramogas, laisvalaikį ar namų apyvoką orientuoti prekybos centrai ar parduotuvės, tokios, kaip „Panorama“, „Ozas“, „Senukai“ ar IKEA.

Rimantas Šadžius, finansų ministras, nieko apčiuopiamo verslui nežada ir tai yra dėsninga, ne tik dėl Europos Komisijos ir Valstybės kontrolės perspėjimų apriboti išlaidavimo apetitą. Praėjusią savaitę pristatydamas 2016 m. biudžetą ministras nurodė, kad kitų metų biudžeto išlaidos visų pirma yra orientuotos į gyventojų socialinės padėties gerinimą. Toliau p. Šadžius išskyrė gynybą, ir tik trečiu numeriu eina ekonomikos skatinimas plėtojant viešąsias investicijas.

Naudą gaudo prekybininkai

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, nurodo, kad 2016 m. biudžetas nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamosios galios didinimą, tiek kalbant apie kitąmet didėsiančią minimaliąją mėnesio algą (MMA), kilsiantį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ar augsiančias senatvės pensijas.

„Tai yra teigiamas ekonominis impulsas, kadangi šios visuomenės grupės faktiškai visas pajamas išleidžia, tad auga pinigų apyvartumas, didėja mažmeninė prekyba“, – komentuoja ekonomistas.

Ponas Šadžius tai patvirtina ir teigia, kad augina biudžeto išlaidas maksimaliai, kiek leidžiama, sąmoningai, „kad galėtume ūkio plėtrą paskatinti iš vidaus, kai eksportas stoja“.

Raimonda Kižienė, UAB „Vilniaus prekyba“ generalinė direktorė ir valdybos narė, sako, kad prognozuoti, kokią įtaką mažmeninės prekybos sektoriui padarys dėl politinių sprendimų išaugsiančios gyventojų pajamos, nėra lengva. Anot jos, minėtus valdžios sprendimus vertinti vienareikšmiškai sudėtinga, nes 2016 m. atsiras ir daugiau veiksnių. Pavyzdžiui, rinkoje laukiama ateinant stipraus konkurento „Lidl“, tad tai, tikėtina, turės įtakos „tam tikroms prekybos tinklų kainų korekcijoms“. 

Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, svarsto, kad didėjantis minimalusis atlyginimas bent jau teoriškai turėtų teigiamai atsiliepti vidaus vartojimui.

„Žinodami, kad Lietuvos namų ūkio išlaidų didžiausią dalį sudaro mokesčiai už būstą, prieš darydami prognozes, turime įvertinti, kiek žmonėms brangs būsto išlaikymas. Jei šios išlaidos augs santykinai daugiau nei minimalusis atlyginimo didėjimas, tuomet prekybininkai gali ir nepajusti teigiamo efekto“, – nurodo p. Vilimas.  

Pasak p. Kižienės, maisto ir vaistinių prekybos tinklus „Maxima“ ir „Eurovaistinė“, taip pat statybos prekių parduotuvę „Ermitažas“ valdanti įmonė kitąmet didžiausio augimo tikisi ne maisto segmente, kadangi natūraliai gerėjant ekonominei padėčiai maistui išleidžiama pajamų dalis nekinta, tad daugiau išlaidų bus nukreipta į pramogas ir laisvalaikį.

VP vadovė skaičiuoja, kad kitąmet iki 350 Eur didinama MMA grupės įmonių sąnaudų reikšmingai nepadidins, jos bus kompensuotos per aktyvesnį vartojimą.

Pasigenda prioritetų

Kitąmet investicijų projektams per Valstybės investicijų programą (VIP) finansuoti planuojama skirti 1,25 mlrd. Eur valstybės lėšų, arba 13,2% mažiau nei 2015 m. 53% VIP išlaidų finansuojama ES pinigais.

infogr.am::infogram_0_investiciju_programa_2016

Ekspertai iš esmės kritikuoja VIP sandarą ir pasigenda aiškių finansavimo prioritetų.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, pabrėžia, kad apie 40% VIP paskirstyta įvairioms sritims maždaug po lygiai, tad pramonininkai siūlytų ne kasmet visoms sritims skirti po truputį, bet nustatyti prioritetus ir pirmiausia baigti pradėtus darbus. Tokios politikos laikėsi p. Šadžiaus pirmtakė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, tačiau į valdžią grįžus socialdemokratams investicijų politika pasikeitė.

„Kai kurie projektai tęsiasi jau 10–15 metų, kasmet jiems skiriant nemenką sumą. Kol jie nėra baigti, 2016 m. numatoma vėl pradėti daugybę naujų projektų, pastatų rekonstravimų, kapitalinių remontų, universitetų infrastruktūros plėtros“, – pirštu beda p. Besagirskas.

ES lėšas keičia biudžetinės

Kaip nurodo Finansų ministerija, VIP investicijoms kitąmet numatoma skirti 191 mln. Eur valstybės lėšų mažiau nei 2015 m. dėl ES paramos, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės garantuojamų paskolų sumažėjimo. Bet p. Šadžius tikina, kad Lietuvoje jau jaučiamas ES investicinių lėšų išstūmimas, kadangi pradėjo augti investicijos iš nacionalinių lėšų: nuo 2,2% BVP pernai iki 2,41% BVP 2016 m. (apie 940 mln. Eur).

Robertas Dargis, LPK prezidentas, atkreipia dėmesį, kad 2,1 mlrd. Eur ES lėšų įtaka kitų metų biudžetui ir šalies ūkiui tebėra milžiniška, nors ES pinigų dalis bendrose valstybės išlaidose per metus ir sumažėjo iki 21% nuo 24% 2015 m. „Niekaip nesubalansuojame biudžeto, o einant į 2020 m., kai ES parama mažės, būtina ieškoti resursų“, – teigia p. Dargis. Jo nuomone, demografiniai iššūkiai darys dar didesnį spaudimą viešiesiems finansams nei senkanti ES parama, tad seniai yra laikas pagalvoti, kaip mažinti biurokratiją, kaip prisivilioti daugiau investicijų iš užsienio.

Ko trūksta verslui

Kelininkai, nors jiems kitąmet papildomai skiriama 70 mln. Eur žvyrkelio ruožams tarp asfaltuotos dangos padengti, skundžiasi, kad iš Kelių priežiūros ir plėtros programos paimama dalis lėšų bendroms biudžeto reikmėms finansuoti, o nepaliekami visi Programai numatyti asignavimai. Pavyzdžiui, 2016 m. biudžeto projekte iš šios programos numatyta paimti 50,4 mln. Eur, arba 10,6% visų Susisiekimo ministerijai skiriamų asignavimų 2016-iems metams.

Ūkio ministerija eksporto draudimo mechanizmui, kurį numato realizuoti per INVEGA, kitiems metams rado 7 mln. Eur, tačiau pramonininkai akcentuoja, kad tai yra anaiptol nepakankama suma. O be šio draudimo, naudojamo daugelyje šalių, įmonėms dirbti Ukrainoje ar Kinijoje yra sudėtinga. Bet p. Šadžius, mandagiai išklausęs verslo poreikius, tenurodo, kad siekiant padengti skolas verslui už atliktus darbus kitąmet 26,3 mln. Eur, iki 902 mln. Eur, auga tikslinės dotacijos savivaldybėms. „Bet tokių skolų augant ekonomikai apskritai neturėtų būti“, – replikuoja p. Dargis.

infogr.am::infogram_0_valstybes_finansuojami_projektai__laiko_rekordininkai

Pigaus skolinimo efektas

Žygimantas Mauricas, „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas, sako, kad viešojo sektoriaus išlaidos Seimo rinkimų metais iš tiesų bus nemažos, tačiau, jo nuomone, daromos investicijos šiandien nėra pakankamos. „O metas tam dabar yra palankus. Vėliau augant emigracijai, žmones susigrąžinti bus vis sunkiau. Žinote, čia toks užburtas ratas. Dabar dar turime šansų judėti skandinavų link, bet jeigu liausimės judėti, tai tada galime tapti tokia Europos periferija, ir tai būtų liūdnokas vaizdas“, – sako ekonomistas.

Galbūt todėl p. Mačiulis, Vyriausybės vykdomos „labai ekspancinės, prociklinės politikos“ nelinkęs smerkti, kadangi banko prognozuojamas didesnis biudžeto deficitas (1,5% BVP), nei projekte yra pateikusi Finansų ministerija (1,3% BVP), nedestabilizuoja padėties. Taip yra todėl, kad augant fiskaliniam deficitui Lietuvos skolinimosi kaina nedidėja, nes valstybė šiuo metu skolinasi beveik nulinėmis palūkanomis. „Biudžeto išlaidų finansavimo skolintais pinigais sureikšminti labai nederėtų, ypač jeigu ta dalis skolinto kapitalo nukreipiama į investicijas, kad ir į krašto apsaugą, ir jeigu pasienio tarnybų stiprinimas leidžia suvaldyti kontrabandos srautus, šitai turi teigiamą įtaką ir Lietuvos ekonomikai, ir valstybės finansams“, – aiškina p. Mačiulis.

Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd. eurų, arba beveik perpus mažiau nei šiemet. Daugiausia – apie 1,2 mlrd. eurų.

„Valstybės skola yra vienintelė eilutė, kuri nuo 2012 m. stabiliai mažėja. Dabar skolai tvarkyti skiriame apie 600 mln. Eur, arba 1,8% BVP“, – aiškino p. Šadžius. Finansų ministerija numato, kad valstybės skola 2016 m. pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. Eur, arba 40,9% BVP, o 2018 m. sumažės maždaug iki 35% BVP.

infogr.am::infogram_0_2016_m_papildomai_skiriamos_biudzeto_lesos

infogr.am::infogram_0_2016_biudzetas-50

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 24 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Popiežiaus tylia malda pagerbė okupacijų aukas 4

Lietuvoje besilankantis popiežius Pranciškus tylia malda Vilniuje pagerbė nacių likviduoto žydų geto bei...

Laisvalaikis
2018.09.23
Popiežius aukojo mišias Kaune ir ragino kunigus būti arčiau žmonių

Daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų iš Lietuvos ir gretimų valstybių dalyvavo sekmadienį Kauno Santakos parke...

Laisvalaikis
2018.09.23
Partijų reitinge konservatorius lenkia „valstiečiai“ 16

Partijų reitinge valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po ilgo laiko nežymiai aplenkia...

Verslo aplinka
2018.09.22
Tarp kandidatų į prezidentus pirmauja Nausėda ir Skvernelis 14

Paprašyti įvardinti geriausius pretendentus į prezidento postą, gyventojai dažniausiai rinkosi šią savaitę...

Verslo aplinka
2018.09.22
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 2

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 2

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
2021-aisiais Lietuvoje liks vienas pagalbos numeris

Vyriausybė siūlo Seimui priimti įstatymą, kad po kelerių metų Lietuvoje liktų vienas modernizuoto Bendrojo...

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Imtasi svarstyti kitąmet vyksiančių rinkimų datų paskelbimą

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turėtų įvykti kitų metų kovo 3 d., prezidentas turėtų būti renkamas...

Verslo aplinka
2018.09.18
Seimo sesijos darbų programoje – keli šimtai projektų

Rugsėjo 10-ąją prasidėjusioje ir iki Kalėdų vyksiančioje Seimo rudens sesijoje planuojama apsvarstyti iki 600...

Verslo aplinka
2018.09.18
Klausimų mąžta, bet atsakymų į kai kuriuos dar teks palaukti Premium 5

Potencialių pretendentų į prezidentus sąraše kol kas yra septynios pavardės. Politologai ir sociologai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Žygimantas Pavilionis nedalyvaus prezidento rinkimuose 14

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis...

Verslo aplinka
2018.09.17
Liberalai į Klaipėdos merus kels S. Gentvilą 1

Klaipėdos miesto liberalai kandidatu į merus iškėlė Seimo narį Simoną Gentvilą.

Verslo aplinka
2018.09.17
Gitanas Nausėda pranešė dalyvausiąs prezidento rinkimuose 52

Apklausose pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda dalyvaus kitąmet gegužę vyksiančiuose prezidento...

Verslo aplinka
2018.09.17
Konservatoriai pirminiams prezidento rinkimams kelia 12 kandidatų 11

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai dalyvauti pirminiuose šios...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau