Prezidento patarėjas: krizėje ne valstybė ar Vyriausybė, o premjeras
Papildyta V. Landsbergio komentaru.
„Valstybė nėra krizėje ir Vyriausybė nėra krizėje. Vyriausybė veikia ir darbai vyksta. Krizėje yra premjeras“, – Žinių radijui antradienį sakė F. Jansonas.
„Ar jis turi teisę kaip žmogus atsakyti į klausimus? Taip, tai yra visiškai padoru ir išklausyti antrąją pusę yra turbūt ir žiniasklaidos siekis, ir visų. Ar tos dvi savaitės pakeičia kažką valstybės gyvenime? Ne“, – pridūrė jis.
G. Paluckas nuo pirmadienio dvi savaites atostogauja, per šį laikotarpį jis turėtų apsispręsti ir dėl savo politinės ateities.
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės vadovui davė dvi savaites apsispręsti, kaip elgtis – arba argumentuotai atsakyti į visuomenei kylančius klausimus dėl jo verslo ir praeities, arba spręsti dėl pasitraukimo iš pareigų.
„Tai laikotarpis tam tikra prasme yra ir premjerą delegavusiai partijai suprasti, kokioj situacijoj apskritai yra ir valstybė, ir pati partija kur gali atsidurti, ir kokie jų bus sprendimai“, – kalbėjo F. Jansonas.
„Tam tikra prasme tai yra laikotarpis koalicijai susivokti, kas jiems tinka, kas netinka, ir ne tik susivokti, ir ne tik kalbėti, bet ir veikti, jeigu reikia. Tam tikra prasme tai yra ir opozicijai, kuri irgi kol kas labai daug kalba ir labai mažai daro“, – tvirtino patarėjas.
Ragina Seimą „padaryti savo darbą“
Dėl kylančių klausimų, susijusių su jo verslu, prezidentas paragino G. Palucką pasitikrinti pasitikėjimą Seime.
Reaguodamas į kritiką, kad prezidentas pats galėjo pareikšti nepasitikėjimą premjeru, F. Jansonas teigė, jog ministro pirmininko skyrime ir atleidime Seimas atlieka svarbų vaidmenį.
„Premjeras yra vienintelis, turbūt vienintelis pareigūnas, dėl kurio balsuoja Seimas ir balsuoja du kartus. (...) Tai šiuo atveju ir pozicija, ir opozicija kol kas ramiai guli pajūriuose, šezlonguose, ir kalba apie moralę, jeigu pakiltų ir nueitų dirbti darbą, galbūt viskas būtų greičiau, aiškiau ir paprasčiau“, – teigė prezidento patarėjas.
Opozicija žada antroje rugpjūčio pusėje rengti neeilinę sesiją bei svarsto galimybę rengti G. Palucko apkaltą.
F. Jansonas pareiškė, kad reikalingi parašai neeilinei sesijai renkami „turbūt antrą savaitę“, o tai įrodo, jog opozicija to padaryti negeba greitai.
„Tai rodo jos, pasakykim, negalią iš dalies arba neįgalumą. Iš kitos pusės, tie patys „Vardan Lietuvos“ galėtų tą vieną ar du parašus, jeigu taip viskuo susirūpinę, (...) tai neeilinei sesijai pateikti. Aš suprantu, kad Seime išneštos kėdės iš salių, vyksta didieji remontai ir prie jūros gulėti yra maloniau, bet ateikit, padarykit savo darbą“, – sakė pareigūnas.
„Vardan Lietuvos“ lyderis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pareiškė, kad šiuo metu Vyriausybė susiduria su krize, o vis daugiau klausimų sulaukiančiam premjerui sudėtinga eiti pareigas. Partija inicijavo valdančiosios koalicijos susitikimą šiuo klausimu.
Nesiima vertinti paskolos pasiėmimo
Nacionalinis transliuotojas LRT pirmadienį paskelbė, kad G. Paluckas iš įmonės „Emus“, kurioje jam priklauso 51% akcijų, gavo 200.000 Eur paskolą: 2023 metais – 180.000 Eur, o 2024 metų pradžioje suma padidinta iki 200.000 Eur. 2024 metų pabaigoje paskolos grąžinimas buvo atidėtas ketveriems metams iki 2028-ųjų. Premjero atstovas BNS teigė, jog paskola gauta už 8% metines palūkanas.
F. Jansonas teigė, kad prezidentas nesiims vertinti, ar tokiu būdu premjeras vengė mokėti mokesčius, kurie būtų didesni, jeigu G. Paluckas „Emus“ uždirbtą pelną išsiimtų kaip dividendus. Anot jo, į tai turėtų atsakyti ekspertai.
„Prezidentas yra makroekonomistas pagal patirtį ir prezidentas yra valstybės vadovas pagal vykdomą veiklą. Mokesčių ekspertize jis tikrai neužsiims“, – sakė prezidento patarėjas.
E. Gentvilą vadina „sena politine šiukšle“
Jis taip pat sukritikavo prie Prezidentūros dėl G. Nausėdos neryžtingumo ketinantį protestuoti Lietuvos liberalųjį jaunimą su Liberalų sąjūdžiu, o aršiai G. Nausėdą kritikavusį vieną šios politinės jėgos lyderių Eugenijų Gentvilą vadino „sena politine šiukšle“.
„Aš tik galiu perduoti cituodamas prezidento žodžius apie poną E. Gentvilą, kad ponas E. Gentvilas yra sena politinė šiukšlė, kurią rinkėjai (...) kol kas pamiršo galutinai išmesti į šiukšlių dėžę. Citatos pabaiga“, – kalbėjo F. Jansonas.
Reaguodamas į tokį pasisakymą E. Gentvilas sako, kad šalies vadovas – bailys, ir kaltina jį nesprendžiant valstybės problemų.
„Nausėda yra bailys. Aš, ką galvoju apie Nausėdą, pasakau savo žodžiais, neprašau patarėjų pagalbos“, – BNS teigė E. Gentvilas.
„Tikiu, kad tai – Nausėdos žodžiai. Nepaisant to, ką jis apie mane pasakė, problema, dėl kurios aš apie jį nepagarbiai šneku, lieka. Tai yra valstybės ir vyriausybės stabilumo problema“, – pridūrė E. Gentvilas.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Parlamentaras akcentavo, kad valstybėje apstu svarbių reikalų, kuriuos reikia nedelsiant spręsti, o tuo metu viskas, apie ką prezidentas diskutuoja su premjeru G. Palucku, – pastarąjį ištikusi krizė.
„Aš griežtai kritikavau prezidentą tada, kai jis, pasirodo, susitikęs su premjeru, aptarinėjo tik premjero problemas, o valstybės reikalų neaptarinėjo. Tai man ir toliau rūpi, kada prezidentas su premjeru imsis spręsti valstybės problemas, o ne premjero apsaugos mechanizmą nuo visokių praeities nuodėmių, skolų, paskolų, žalų negrąžinimo ir kitų išdaigų“, – teigė E. Gentvilas.
Vakare šią F. Jansono frazę pakomentavo ir Vytautas Landsbergis, pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas.
„Žmonės, kuriems rūpi jų valstybė, nėra šiukšlės. Šį sakinį prašau kartoti prieš kiekvienas žinias triskart. Tuo prasidės pasipriešinimas“, – skelbė V. Landsbergis.
Jis ironizuodamas teigė norintis išsiaiškinti, „ką iš tikrųjų pasakė prezidentas Jansonas“ bei ragino politikus vertinti pagal darbus, ne kalbas.
„Ir kuo dažniau laikytis principo: sakė pasakė. Nes tai niekai. Svarbu, ką padarė. Arba ne“, – rašė V. Landsbergis.
Giria J. Oleką už patirtį, nesureikšmina „auksinių šaukštų“
F. Jansonas interviu Žinių radijui taip pat pareiškė vertinantis socialdemokratą Juozą Oleką už patirtį dirbant ankstesnėse vyriausybėse ir tvirtino, jog su politiku siejama praeities „auksinių šaukštų“ istorija yra „nutampyta“.
Seimo vicepirmininkas J. Olekas praėjusią savaitę pareiškė, kad būtų pasirengęs dirbti kitu ministru pirmininku, jeigu dabartinis premjeras Gintautas Paluckas turėtų trauktis iš pareigų.
„Tai žmogus, jau ne kartą dirbęs Vyriausybėje ir įvairiuose ministrų postuose, bent dviejuose – ir sveikatos, ir krašto apsaugos. Tai ta patirtis yra įvairiapusė“, – sakė F. Jansonas.
„Ar turi savo istorijų? „Auksiniai šaukštai“ turbūt čia pirmas, kas visiems šauna į galvą. Ar tai skeletas spintoje? Jau ne, nes jisai jau tampytas, nutampytas“, – pridūrė jis.
„Tai šiuo atveju, jeigu tose spintose daugiau nieko nėra, čia vienas iš (...) vienas iš galimų variantų, vienas iš galimų kandidatų. Bet pirmiausia prieš kalbant apie tai, kas ką galėtų pakeisti, reikalingi pirmieji sprendimai: ar premjeras nori ir gali dirbti toliau“, – kalbėjo patarėjas.
J. Olekas yra dirbęs keliose vyriausybėse, pastarąjį kartą jis ėjo krašto apsaugos ministro pareigas 2012–2016 metų kadencijoje.
Antroje jos pusėje paaiškėjo, kad kariuomenė aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina iš įmonės „Nota Bene“ pirko lauko virtuvės reikmenų.
Skandalui prilipo „auksinių šaukštų“ etiketė, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino J. Oleką dėl šios istorijos atsistatydinti.
Ministras to nepadarė, argumentuodamas, kad jo vadovaujama ministerija ir nustatė viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje problemas ir pasidalijo šiais duomenimis su Viešųjų pirkimų tarnyba.
