Pristatytas gynybos papildomo finansavimo projektas – didinti PVM nesiūloma
Papildyta komentaru apie diskusijas dėl gynybos finansavimo šaltinių, tarp jų – dėl PVM didinimo.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį viešai pristatė Gynybos fondo paketą, kuriame pasiūlymai didinsiantys šalies gynybos finansavimą iki 3% bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025–2030 m. laikotarpiui.
Pasak ministrės, siūlomas paketas sudarytas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio sprendimų, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos.
Pratęs bankų įnašą, didins pelno mokestį ir akcizus
Pirmoji Gynybos fondo sudedamoji dalis – bankų solidarumo įnašas. Jį siūloma pratęsti vieneriems metams iki 2026-ųjų. Tai Gynybos fondui kitąmet sugeneruos 60 mln. Eur.
Finansų ministrė teigia, kad Gynybos fondo esminė dalis, sudaranti liūto dalį pakete bus pelno mokesčio sprendimai. Jie apima pelno mokesčio tarifo verslui didinimą 1 proc. punktu nuo šiuo metu esančio 15% tarifo iki 16% bei mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifo didinimą 1 proc. punktu iki 6%. Šioje dalyje taip siūlomas pelno mokesčio specialių režimų atsisakymo sprendimas draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo susieto su žalumu atsisakymas.
Be to, bus siūlomi verslo liudijimų reguliavimo pokyčiai, kurie buvo numatyti Vyriausybės teiktame mokestinių pasiūlymų pakete. Visi šie sprendimai leis užtikrinti papildomus 46 mln. Eur kitąmet ir daugiau nei 163 mln. Eur Gynybos fondui 2026–2027 m.
[infogram id="0acfa576-2a0c-49b8-acf1-3fefeb9c265c" prefix="Z1K" format="interactive" title="Gynybos finansavimo sprendimai 2024 05 21"]
Taip pat bus didinami alkoholio ir tabako bei degalų akcizai.
„Papildomi alkoholio ir tabako akcizai, prisidėsiantys prie trimečio akcizų plano bei 6 centų litrui gynybos dedamoji kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms. Šie sprendimai leis Gynybos fondui užtikrinti papildomus beveik 142 mln. Eur 2025 m., daugiau nei 157 mln. Eur – 2026 m. bei beveik 173 mln. Eur – 2027 m.“, – informavo G. Skaistė.
Taip pat numatoma pradėti taikyti ir vadinamąją Saugumo įnašo koncepciją – tai būtų papildomi 10% draudimo sutartims, bet netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. Finansų ministrė pripažįsta, kad tai visiškai naujas pasiūlymas, todėl diskusijos dėl jo dar bus tęsiamos ir įstatymo projektas dėl šios koncepcijos taikymo bus parengtas vėliau. Jeigu dėl jo bus sutarta, tai leis sugeneruoti papildomus 50 mln. Eur kitąmet bei po 100 mln. Eur 2026–2027 m.
„Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 298 mln. Eur finansavimą 2025 m., daugiau nei 421 mln. Eur finansavimą 2026-aisiais bei beveik 437 mln. Eur finansavimą 2027 m.“, – teigė G. Skaistė.
Idėjos atsisakyta, nes jos niekas neparėmė
VŽ paklausta, ar visiškai atsisakoma anksčiau skelbtų idėjų 1–2 proc. punktais didinti PVM bazinį tarifą, finansų ministrė atsakė, kad „šio pasiūlymo atsisakoma, nes dėl jo nėra rasta politinio sutarimo“.
PVM didinimui priešinosi dauguma politikų, tarp jų ir prezidentas Gitanas Nausėda, taip pat profesinės sąjungos.
Finansų ministrė antradienį informavo, kad „remiantis Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, gynybos finansavimo poreikius artimiausiam penkerių metų laikotarpiui sudarys pastovioji ir kintamoji dalys“.
„Pastovus tęstinis poreikis, norint 2025 m. pasiekti 3% BVP ir išlaikyti tokį finansavimo lygį iki 2030 m. reikės papildomai 0,5% BVP kasmet. 2025 m. tai bus 400 mln. Eur, 2027 m. – 440 mln. Eur. Šiuos poreikius atlieps siūlomi Gynybos fondo sprendimai“, – pastebėjo G. Skaistė.
„Papildomas kintamosios dalies poreikis iki 2030 m. bus iki 50 mln. Eur per metus. Šiuos poreikius ketinama įgyvendinti skolinantis per gynybos obligacijas ir lakštus, suteikiant galimybę juos įsigyti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims bei siūlant, kad skolinimosi kaina neviršytų atitinkamos trukmės Vyriausybės skolinimosi vidutinės kainos ir negali būti didesnė nei 2%“, – pridūrė ji.
Yra ir 150 mln. Eur Vidaus reikalų ministerijos poreikis iki 2030 m. finansuoti civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą – priedangų infrastruktūros plėtrai, prevencijos ir parengties iniciatyvoms, apsirūpinimui būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir žmonių poreikių užtikrinimui. Šiam poreikiui įgyvendinti siūloma kasmet nukreipti 25 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio pajamų, tenkančių savivaldybėms iš ekonomikos augimo.
Norėtų priėmimo dar birželį
Finansų ministerija maždaug mėnesį rengė ir derino pasiūlymus dėl Gynybos fondo įstatymo projekto, nes apie specialaus fondo gynybai steigimą premjerė Ingrida Šimonytė pranešė balandį.
Dar prieš tai įvyko trys Vyriausybės vadovės inicijuoti pasitarimai su socialiniais partneriais ir politikais dėl gynybos papildomo finansavimo šaltinių paieškos.
Finansų ministerija tikisi, kad devynių įstatymų projektai dėl Gynybos fondo įsteigimo ir jo finansavimo Seimą pasieks jau netrukus. Jie esą galėtų būti priimti dar iki birželio pabaigos vyksiančios pavasario sesijos, kad rudenį kitų metų biudžeto projektas galėtų būti rengiamas jau atsižvelgiant į priimtuosius teisės aktus.
