Į solidarumo akciją prie Seimo susirinko 4.000 žmonių, Rusija negalės naudoti energijos išteklių ES šantažui

• Sukanka mėnuo, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.
• Neeiliniame NATO viršūnių susitikime ketvirtadienį tikimasi susitarti dėl papildomos pagalbos Ukrainai.
• ES didina karinę paramą Ukrainai iki 1 mlrd. Eur, JK siunčia dar 6.000 raketų.
• JK Gynybos ministerija: Ukrainos pajėgos didina spaudimą Rusijos kariams.
• UNICEF: pusė Ukrainos vaikų turėjo palikti namus
• Rusijai panaudojus cheminį ginklą NATO žada atsaką

Trečiadienio įvykių suvestinę galite rasti čia. 

23:18 Baigiame pildyti ketvirtadienio naujienų juostą

Naujausias žinias pranešime penktadienį 5 val.

23:13 JAV prezidentas susitiko su EVT

Ketvirtadienį vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) Europos Sąjungos lyderiai (ES) su Joe Bidenu, JAV prezidentu, aptarė koordinuotą ir vieningą ES ir JAV atsaką į neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos karinę agresiją Ukrainoje.

Jie sutarė stiprinti demokratinį atsparumą Ukrainoje, Moldovoje ir platesniame Rytų partnerystės regione.

Kaip teigiama EVT pranešime, jie apžvelgė savo pastangas pasirengimą priimti papildomas priemones ir sustabdyti bet kokius bandymus apeiti sankcijas. Vadovai įsipareigojo toliau teikti humanitarinę pagalbą tiek Ukrainai, tiek pabėgėlius priimančioms kaimyninėms šalims.

Be to, vadovai aptarė ES ir JAV bendradarbiavimą siekiant sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, paspartinti perėjimą prie švarios energijos, taip pat maisto poreikius visame pasaulyje.

22:41 Kanada žada didinti naftos ir dujų eksportą

Jonathanas Wilkinsonas, Kanados gamtinių išteklių ministras, teigė, kad iki šių metų pabaigos Kanada gali padidinti naftos ir dujų eksportą 300.000 barelių naftos per dieną.

Jis sakė, kad Kanada galėtų padidinti naftos eksportą 200.000 barelių per dieną, o dujų – 100.000 barelių per dieną, kad padėtų kitoms šalims sumažinti jų priklausomybę nuo Rusijos energijos.

Rusija kasdien eksportuoja apie 5 mln. barelių naftos, iš kurių daugiau nei pusė keliauja į Europą.

22:27 NATO vadovas: mažai tikėtina, jog tarp Rusijos ir Aljanso kils karas

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, pareiškė manantis, kad mažai tikėtina, jog tarp Rusijos ir Aljanso kils karas.

J. Stoltenbergas, kalbėdamas su CNN, teigė, kad NATO šalių demonstruojama vienybė sumažino visiško karo tikimybę. Tačiau jis sakė, kad padėtis Ukrainoje yra „labai nenuspėjama“ ir kad NATO susiduria su nauja realybe ir turi būti pasirengusi ilgam laikui.

21:53 Lietuvos kariuomenės vadas: apie 30% aplink Ukrainą sukauptų Rusijos pajėgų prarasta

Generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės vadas, sako, kad Rusija šiuo metu nekelia grėsmės Lietuvai, nes įsivėlusi į jai neparankų karą Ukrainoje nebeturėtų pajėgų atverti naujo fronto.

„Dabar Rusija turi didžiulius nuostolius, ji didžiąją dalį sausumos pajėgų sutelkusi prie Ukrainos ir dalyvauja invazijoje į Ukrainą, aš manau, kad dabar šiuo momentu nėra kažkokios grėsmės, paprasčiausiai ji šiuo metu neturi pajėgų“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė V. Rupšys.

Jis teigė, kad Rusija yra paradusi apie 30% aplink Ukrainą sutelktų pajėgų, kariai permetami iš kitų dalinių ir šalia Lietuvos esanti Kaliningrado sritis „praktiškai yra ištuštėjusi“.

Lietuvos kariuomenės vadas teigė, kad rusai supranta, kad yra „nepajėgūs konvencinėm priemonėm kariauti prieš NATO ar NATO valstybes atskirai“, tačiau pabrėžė, kad, kita vertus, Rusijos sprendimus perprasti sunku, nes jos politikai „nelabai klauso karinio patarimo“.

21:39 EK vadovė: Rusija nebegalės naudoti energetikos išteklių žemynui šantažuoti

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) vadovė, teigia, kad Rusija nebegalės naudoti energetikos išteklių žemynui šantažuoti.

EK pirmininkė teigė, kad Rusijai nebus leidžiama reikalauti už naftą ir dujas mokėti rubliais, kaip skelbė Maskva, nes tai reikštų sankcijų apėjimą.

„Tai būtų vienašališkas sprendimas ir akivaizdus sutarties pažeidimas, – U. von der Leyen citavo BBC. – Be to, tai būtų bandymas apeiti sankcijas. Mes neleisime apeiti mūsų sankcijų. Laikas, kai energija galėjo būti naudojama mums šantažuoti, baigėsi.“

21:23  Prancūzija „intensyvina“ darbą, kad sustabdytų karą Ukrainoje

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, pareiškė, kad Prancūzija „intensyvina“ darbą, kad užkirstų kelią karo Ukrainoje eskalacijai, tačiau ketvirtadienį kreipdamasis į Briuselį vėl atmetė bet kokį tiesioginį Prancūzijos karių dalyvavimą.

„Nusprendėme paspartinti darbą, kad užkirstume kelią eskalacijai, ir organizuotis tam atvejui, jei taip atsitiktų. Veikiame vadovaudamiesi būtinybe toliau derinti savo laikyseną prie naujų strateginių aplinkybių, kurias sukėlė karas Ukrainoje ir jo padariniai“, – Prancūzijos prezidentą, pabrėžiantį 3.200 Prancūzijos karių dalyvavimą NATO pratybose, citavo CNN.

Vis dėlto E. Macronas, pakartodamas anksčiau ne kartą išsakytus pareiškimus atmetė bet kokį tiesioginį Prancūzijos karinį dalyvavimą.

„Mes ir toliau stovime Ukrainos žmonių pusėje teikdami karinę, ekonominę ir humanitarinę paramą“, – sakė jis.

21:12 PSO negali pristatyti vaistų į Mariupolį ir Mykolajivą

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad vis dar negali pristatyti reikalingų medikamentų į apgultą Mariupolio miestą ir į Mykolajivą.

Tarikas Jasarevičius, PSO atstovas, BBC sakė, kad organizacija steigia atsargų perkėlimo punktą, tačiau kol kas negali pasiekti šių dviejų vietovių.

21:05 Melitopolyje kariai verčia atnaujinti mokymąsi mokyklose rusų kalba

Į mokyklas atvyksta rusų kariai ir verčia administraciją nuo kitos savaitės atnaujinti ugdymo procesą rusų kalba, teigia Ivanas Fiodorovas, Melitopolio meras.

„Šiandien Rusijos kariai vaikšto po visas mokyklas ir įtikinėja mokytojus balandžio 1 d. pradėti ugdymo procesą rusų kalba pagal nesuprantamą programą“, – sakė I. Fedorovas.

I. Fiodorovas pažymėjo, kad nepaisant to, rusai toliau apšaudo miestą, įskaitant mokyklas ir vaikų darželius.

„Padėtis Melitopolyje gana sudėtinga, jau artėja humanitarinė katastrofa. Baigiasi maistas, baigiasi vaistai, nekalbu apie degalus, grynuosius pinigus“, – naujienų agentūrai „UNIAN“ sakė jis.

20:29 Rusija: Vakarų parama Ukrainai rodo norą, kad konfliktas tęstųsi

Rusijos naujienų agentūra „RIA“ pranešė, kad, Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, sprendimas toliau remti Kijevą rodo, jog NATO nori, kad konfliktas tęstųsi.

Pasak ministerijos, Vakarai „skina baisų derlių“ dėl savo sprendimo apginkluoti Ukrainą.

20:15 NATO žada atsaką, Rusijai panaudojus cheminį ginklą

Joe Bidenas, JAV prezidentas taip pat pareiškė, kad NATO „atsakytų“, jei V. Putinas savo kare prieš Ukrainą panaudotų cheminį ginklą.

„Atsakysime, jei jis jį panaudos. Atsakymo pobūdis priklausys nuo panaudojimo pobūdžio“, – sakė J. Bidenas.

20:09 J. Bidenas: susitikimas, skirtas suvienyti Vakarų šalis, pavyko

Joe Bidenas, JAV prezidentas, ketvirtadienį po NATO ir Didžiojo septyneto šalių atstovų susitikimo Briuselyje sakė, kad susitikimas, skirtas suvienyti Vakarų šalis, pavyko.

„Šiandien susitikime turėjome tris tikslus: sutarti, kad tęsime karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, kad stiprinsime sankcijas Rusijai ir sulaužysime V. Putino ekonomiką, nuraminti NATO sąjungininkes, jog jos nėra vienos“, – sakė J. Bidenas, pridurdamas, kad „NATO dar niekada nebuvo tokia vieninga, kokia šiandien“.

Plačiau skaitykite čia.

19:22 Vilniuje vyksta solidarumo su Ukraina akcija

Vilniuje ketvirtadienio vakarą atsiliepę į Volodymyro Zelenskio, Ukrainos prezidento, kvietimą paremti Ukrainos į solidarumo akciją prie Seimo susirinko 4.000 žmonių.

Išsamiau apie akciją skaitykite čia.

19:10 G-7 dėl karo kaltina Putiną, žada atsisakyti rusiškų energijos išteklių

Briuselyje vykstančiame Didžiojo septyneto (G-7) šalių susitikime, dalyvės išreiškė pasibaisėjimą dėl karo Ukrainoje bei paragino Rusiją išvesti savo karines pajėgas iš šalies teritorijos.

„Mes ir toliau esame pasibaisėję ir smerkiame niokojančius išpuolius prieš Ukrainos gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, įskaitant ligonines ir mokyklas. Sveikiname tarptautinių mechanizmų tyrimus, įskaitant Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro atliekamus tyrimus. Dirbsime kartu, kad palaikytume karo nusikaltimų įrodymų rinkimą“, – rašome pareiškime.

Plačiau skaitykite čia.

18:40 E. Macronas: Vakarai pasirengę griežtinti sankcijas Rusijai

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas sako, kad Rusija vis labiau izoliuojama pasaulio arenoje. Visgi, jo teigimu, Vakarų šalys yra pasirengusios prireikus sugriežtinti sankcijas Rusijai.

„Šios sankcijos turi poveikį ir yra apčiuopiamos, todėl privalome jas tęsti, kad jos turėtų atgrasomąjį poveikį“, – sako jis.

Jis teigia, kad labai svarbu išvengti konflikto eskalavimo, todėl NATO remia Ukrainą, pati nekariaudama prieš Rusiją. Pasak jo, dėl karo NATO taip pat peržiūri savo strateginę padėtį.

E. Macronas jau seniai pasisako už didesnius Europos gynybinius pajėgumus ir jis grįžta prie šios temos, sakydamas, kad Europa turėtų „prisiimti atsakomybę“, praneša BBC.

18:32 JT ragina Rusiją nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje

Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė naują teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje reikalaujama nedelsiant nutraukti Rusijos karą Ukrainoje.

Per balsavimą JT būstinėje Niujorke 140 šalių balsavo už, 38 susilaikė, o penkios šalys: Rusija, Sirija, Šiaurės Korėja, Eritrėja ir Baltarusija, pasisakė prieš.

Kovo 2 dieną JT buvo priimta kita rezoliucija, kuria taip pat reikalaujama, kad Rusija nedelsdama nutrauktų jėgos naudojimą.

18:19 V. Zelenskis: yra grėsmė, kad Rusija Ukrainoje panaudos cheminius ginklus

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, ketvirtadienį pareiškė, jog esama „realios“ grėsmės, kad Maskva Ukrainoje panaudos cheminį ginklą, ir apkaltino Rusiją jau panaudojus baltojo fosforo bombas prieš šalies civilius gyventojus.

„Grėsmė, kad Rusija visapusiškai panaudos cheminį ginklą Ukrainos teritorijoje, yra reali“, – sakė V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Briuselyje dalyvius ir pridūrė, kad Kijevas turi informacijos, jog Rusijos kariai „panaudojo fosforo bombas prieš taikius Ukrainos gyventojus“.

18:17 G. Nausėda: geriausias būdas nubausti Kremlių – sumažinti energetinę priklausomybę

Energetinės priklausomybės mažinimas – geriausias būdas nubausti Ukrainą užpuolusią Rusiją, prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį ketvirtadienį žurnalistams sakė Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas.

„Sumažinta priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių yra geriausias būdas nubausti šią šalį už baisią agresiją prieš Ukrainą, – teigė Lietuvos vadovas. – Tai yra mūsų pareiga.“

Išsamiau skaitykite čia.

18:01 Iziumas atsidūrė kovų epicentre

Maksas Strelnykas, Iziumo tarybos deputatas, pranešė, kad miestą „visiškai sugriovė“ Rusijos lėktuvai ir artilerija, nors viduje toliau vyksta įnirtingi mūšiai dėl teritorijos kontrolės.

M. Strelnykas CNN sakė, kad Rusijos kariai užėmė šiaurinę miesto dalį ir bando kirsti Šiaurės Donecko upę, kuri, tekėdama per miestą, sudaro U raidės formą, kad užimtų ir pietinę dalį, kurią šiuo metu laiko Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

„Deja, negalime pasakyti tikslaus žuvusiųjų skaičiaus“, – sakė M. Strelnykas, tačiau, jo vertinimu, per mūšius žuvo "daugiau nei šimtas" žmonių.

Jo teigimu, dėl Rusijos kariuomenės miesto nepasiekia humanitarinė pagalba.

„Nėra nei maisto, nei vandens, nei vaistų“, – sakė jis, apibūdindamas padėtį kaip humanitarinę katastrofą. 

17:49 Rusijos ekonomika per metus trauksis 15%

Tarptautinio finansų instituto duomenimis, iki 2022 m. Rusijos ekonomika susitrauks 15%, o 2023 m. sumažės 3%, o bendrasis vidaus produktas bus tokiame lygyje, kokiame buvo prieš 15 metų, rašė ekonomistai Benjaminas Hilgenstokas ir Elina Ribakova preliminariame karo poveikio vertinime, pažymėdami, kad tolesnės sankcijos gali pakeisti jų nuomonę.

„Tikėtina, kad lemiamą vaidmenį atliks smarkiai sumažėjusi vidaus paklausa, o importo nuosmukis turėtų kompensuoti sumažėjusį eksportą, todėl grynosios užsienio paklausos indėlis bus nežymiai teigiamas“, – ekonomistus citavo „Bloomberg“. – Tačiau, jei bus įgyvendintos tolesnės sankcijos prekybos embargų forma, eksportas gali sumažėti labiau, nei šiuo metu prognozuojame.“

17:29 Civiliai gyventojai prievarta perkeliami iš Mariupolio į Rusiją

Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva ruošiasi prievarta perkelti tūkstančius civilių gyventojų iš apgulto Mariupolio į Rusiją.

URM teigimu, Kremliaus pajėgos išvežė 6.000 Mariupolio gyventojų „į Rusijos filtracijos stovyklas, siekdamos panaudoti juos kaip įkaitus ir didinti politinį spaudimą Ukrainai“.

Pasak Kyjivo, Maskvos pajėgos konfiskuoja šių žmonių tapatybės dokumentus ir reikalauja, kad jie keliautų į Rusiją.

Ukrainos karinė žvalgyba ketvirtadienį pranešė, kad civiliai ukrainiečiai siunčiami į „filtracijos stovyklą“ Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, paskui į pietinius Rusijos regionus ir toliau į „ekonominį sąstingį patiriančias“ šalies dalis.

Kai kurie iš jų galimai siunčiami net į Ramiojo vandenyno Sachalino salą, kur jiems siūlomas darbas su sąlyga, kad jie dvejus metus neišvyks, pareiškė Ukrainos žvalgybos tarnybos. Nepriklausomai patikrinti šių teiginių nepavyko.

Rusija teigia padedanti civiliams gyventojams evakuotis iš Mariupolio ir kitų miestų, atsidūrusių karo zonoje. Maskvos teigimu, prieglobsčio Rusijoje siekia daug ukrainiečių.

17:25 Popiežius kritikuoja didinamas išlaidas gynybai

Popiežius Pranciškus sukritikavo šalis dėl didinamų karinių išlaidų Rusijai toliau puolant Ukrainą ir pavadino tai „beprotybe“.

Ketvirtadienį kalbėdamas Italijos moterų centre Romoje, popiežius dėl „gėdingo“ karo Ukrainoje kaltino „senąją galios logiką, kuri vis dar dominuoja vadinamojoje geopolitikoje“.

Jis atmetė sankcijas ir ginklus kaip konflikto sprendimo būdą ir sakė, kad pasaulis turėtų pertvarkyti savo valdymo būdą taip, kad nebūtų pavaldus „ekonominei-technokratinei-karinei galiai“.

16:44 Rusijos plieno milžinė „Severstal“ ieško būdų išvengti įsipareigojimų nevykdymo

Rusijos plieno milžinė „Severstal“, kurios pagrindinis akcininkas Aleksejus Mordašovas pateko į ES sankcionuotų asmenų sąrašą, priversta ieškoti būdų išvengti įsipareigojimų nevykdymo, tapdama pirmąja didele rusų įmone, kuriai iškilo tokia grėsmė nuo tada, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną.

Londono vertybinių popierių biržos svetainėje paskelbtame pranešime spaudai bendrovė nurodė, kad kovo 16 dieną išsiųstas „bandomasis mokėjimas“ nepasiekė vienos Liuksemburgo grupės, kuriai jis buvo skirtas, sąskaitos, nes „mokėjimas buvo įšaldytas“ amerikiečių banko korespondento „Citibank“ „tyrimo tikslais“.

„Severstal“ teigė „siekianti inicijuoti“ paraišką leidimui gauti iš „atitinkamų kompetentingų institucijų“, kad būtų galima apdoroti mokėjimą.

„Severstal“ iki trečiadienio turėjo sumokėti 12,6 mln. USD (11,5 mln. Eur) palūkanų.

„Negalime laiku atlikti atkarpos mokėjimo mūsų euroobligacijų turėtojams“, – socialiniame tinkle „VKontakte“ parašė generalinis direktorius Aleksandras Ševeliovas.

„Mums tai yra nepaprasta situacija, kuri susidarė ne dėl mūsų kaltės“, – pažymėjo jis.

16:38 Bulgarija atšaukia konsultacijoms savo ambasadorių Rusijoje

Bulgarija atšaukia konsultacijoms į Sofiją savo ambasadorių Rusijoje, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Kirilas Petkovas.

Toks sprendimas priimtas po pastarosiomis dienomis įvykusio pikto apsikeitimo nuomonėmis tarp K. Petkovo ir Maskvos pasiuntinės Sofijoje Eleonoros Mitrofanovos: premjeras pareiškė protestą dėl vieno ambasadorės padaryto pareiškimo, o ši tuomet pavadino jį vyriausybės „klerku“.

„Darysime štai ką: iškviesime mūsų ambasadorių Rusijoje atgal į Bulgariją konsultacijoms“, – žurnalistams sakė K. Petkovas prieš ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą.

Paprašytas patikslinti savo pareiškimą, jis atsakė: „Paprastai, kai viena šalis iškviečia savo ambasadorių konsultacijoms, kita šalis turėtų padaryti tą patį.“

Bulgarijos užsienio reikalų ministerija naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad jos ambasadoriaus Maskvoje atšaukimas jau vyksta.

Rusijos pusė šio reikalo kol kas nekomentavo.

16:36 FNTT: ES sankcijų Lietuvoje netaikančios įmonės gali sulaukti baudų

Europos Sąjungos (ES) finansinių sankcijų, įvestų reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, netaikančios įmonės Lietuvoje gali sulaukti baudų, įspėja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Anot jos, vykdyti ES sankcijas Lietuvoje yra privaloma kiekvienai įmonei, finansų įstaigai ar organizacijai.

„Jei Lietuvos juridinis ar fizinis asmuo mato, kad jo klientas yra sankcijų sąraše ar turi sąsajų per nuosavybės teisę ar kontrolę su sankcionuojamais asmenimis, turi taikyti ribojamąsias priemones – įšaldyti lėšas ar mokėjimus ir apie tai per dvi dienas pranešti FNTT ir Užsienio reikalų ministerijai“, – pranešime sakė FNTT vadovas Antonis Mikulskis.

Pasak jo, sankcionuotų asmenų sąrašas yra viešas, todėl įmonės turėtų nuolat tikrinti, ar jų klientai bei partneriai nėra įtraukti į sąrašus ar susiję su sankcionuotais asmenimis. 

FNTT įspėja, kad bandymai sankcijų išvengti ar jas pažeisti gali kainuoti baudą nuo 200 iki 6.000 Eur. Taip pat gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

16:22 Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai ragina ES uždrausti rusiškų krovinių gabenimą keliais

Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją ir iš jų, taip pat neleisti šių šalių laivams įplaukti į Bendrijos uostus.

Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, keturių šalių ministrai pirmininkai išplatino kreipimąsi ES vadovams, ragindami didinti spaudimą Rusijai bei su ja bendrininkaujančiai Baltarusijai.

„Kadangi transporto sektorius pačiu savo pobūdžiu tarptautinis, manome, kad priemonės dėl abiejų rūšių transporto turi būti priimtos vienu metu ES lygmeniu, kad jos būtų tikrai veiksmingos“, – rašoma pranešime.

Pasak premjerų, tokios priemonės dar labiau apribotų Rusijos galimybes palaikyti agresiją Ukrainoje.  

16:20 J. Stoltenberhgas: NATO stiprina pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas stiprina savo pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.

„Mūsų vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų (Europoje) vadas generolas (Todas) Woltersas aktyvavo NATO cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos elementus, o sąjungininkai dislokuoja papildomas chemines, biologines ir branduolines gynybos priemones, kad sustiprintų mūsų esamas ir naujas kovines grupes“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.

16:16 V. Zelenskis: jei Ukraina neatsilaikys, Rusijos kaimynės gali atsidurti pavojuje

Rusija „sunaikins laisvę“ Europoje ir persekios savo kaimynes, jei Ukraina neatsilaikys, ketvirtadienį kreipdamasis į Švedijos parlamentarus įspėjo ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jei Ukraina neatsilaikytų ir neapsaugotų savęs, tai reikštų, kad... nuo šiol visos Rusijos kaimynės atsidurs pavojuje“, – pabrėžė jis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į parlamentarus, kurie savo ruožtu pagerbė Ukrainos lyderį plojimais atsistojus.

„Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, nes nori veržtis toliau į Europą, nori sunaikinti laisvę Europoje“, – kalbėjo jis.

„Tai esminis iššūkis Europos saugumo ir gynybos sistemai“, – pridūrė V. Zelenskis ir paragino Europą kas savaitę skelbti Rusijai griežtų sankcijų paketus.

Jis įspėjo, jog Maskvos taikiklyje yra Švedijai priklausanti Gotlando sala Baltijos jūroje.

Kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, Švedija 2018-ųjų sausį vėl dislokavo įgulą Gotlande, kurios ten nebuvo nuo 2004-ųjų.

„Tai reikštų, kad jums grės pavojus, nes jus ir šią agresyvią politiką skiria tik jūra“, – perspėjo V. Zelenskis.

„Rusijos propagandistai jau aptarinėja eteryje, televizijos laidose, kaip Rusija okupuos Gotlandą ir kaip ji kontroliuos jį dešimtmečius“, – pridūrė jis.

„Jie mano, kad būtų patogu ten įrengti gynybos sistemas ir bazes, kad būtų galima pridengti puolimą prieš Baltijos šalis“, – sakė prezidentas.

V. Zelenskis padėkojo už paramą Stokholmui, pirmą kartą nuo 1939 metų sutikusiam siųsti ginklus kariaujančiai šaliai.

16:13 Reikalavimas mokėti rubliais už dujas sukels ieškinių „Gazprom“ bangą

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas, kad mokėjimai už Europos Sąjungos šalių perkamas dujas bus priimami tik rubliais, ekspertų nuomone lems, kad šalis susidurs su daugybe ieškinių.

Sergejus Kondratjevas, Rusijos Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas gazeta.ru prognozuoja, kad nemaža dalis rusiškų dujų pirkėjų iš Europos kreipsis į Stokholmo arbitražą su skundais dėl sprendimo atsiskaityti už dujas rubliais. 

Jo įsitikinimu, kils „tarptautinių teisinių ginčų banga“ su „Gazprom“ dėl baudų už ilgalaikių sutarčių sąlygų pažeidimus.

S. Kondratjevas nurodo, kad ilgalaikiuose kontaktuose paprastai nurodoma valiuta, kuria atsiskaitoma. Vienašalis atsiskaitymo sistemos pakeitimas, anot ekonomisto, yra esminis sutarčių sąlygų pasikeitimas.

Plačiau apie tai rašoma čia.

15:58 NATO lyderiai susitarė stiprinti NATO rytinio flango gynybą

NATO lyderiai ketvirtadienį susitarė stiprinti rytinio NATO flango gynybą. Taip Aljansas reaguoja į Maskvos pradėtą karą Ukrainoje.

„Mes aktyvavome NATO gynybos planus, dislokavome NATO greitojo reagavimo pajėgų elementus ir savo rytiniame flange dislokavome 40.000 karių“, – išplatintame bendrame pareiškime teigia Briuselyje susirinkę NATO lyderiai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po NATO lyderių susitikimo taip pat pabrėžė, kad keturios naujos bataliono kovinės grupės bus išsiųstos į Slovakiją, Vengriją, Bulgariją ir Rumuniją.

J. Stoltenbergas teigė, kad teikiama pagalba Ukrainai bus didinama. NATO lyderiai taip pat susitarė ir toliau spausti Maskvą griežtomis sankcijomis.

15:53 G-7 ragina tarptautines organizacijas peržiūrėti savo ryšius su Rusija

Pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas vienijantis Didysis septynetas (G-7) ragina tarptautines organizacijas peržiūrėti savo ryšius su Rusija, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

„Mes, G-7 nariai, vieningai teigiame, kad tarptautinės organizacijos ir daugiašaliai forumai nebeturėtų vykdyti savo veiklos su Rusija įprastu būdu“, – sakė pareigūnas žurnalistams Briuselyje, JAV prezidentui Joe Bidenui dalyvaujant Belgijos sostinėje vykstančiuose NATO, G-7 ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimuose.

15:50 Seimui pateikti siūlymai drausti Rusijos karo simboliu tapusią raidę Z, Georgijaus juostą

Seime ketvirtadienį pateikti siūlymai drausti Rusijos invazijos į Ukrainą simboliu tapusią raidę Z, Georgijaus juostą.

„Turime suprasti, kad gyvename ant konvencinio karo slenksčio ir mes. Informacinis karas vyksta jau seniai visu pajėgumu, negalime sau leisti lengvabūdiškai pro pirštus žiūrėti į minkštąsias karo priemones, propagandą ir įvairią su tuo susijusią simboliką“, – sakė vieną iš projektų pristačiusi Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė.

Parlamentarė teigė, kad gyvenant ant konvencinio karo slenksčio ir informaciniam karui vykstant visu pajėgumu „negalime sau leisti lengvabūdiškai pro pirštus žiūrėti į minkštąsias karo priemones, propagandą ir įvairią su tuo susijusią simboliką“.

„Rusijos karo Ukrainoje kontekste karinę techniką žymėjęs simbolis, raidė Z, šiandien tapo ne tik propagandos, bet ir Rusijos režimo, agresijos, karinių veiksmų Ukrainoje simboliu“, – teigė parlamentarė.

Kitą projektą pristačiusi konservatorė Paulė Kuzmickienė teigė, jog jos siūlomame projekte pasirinkta platesnė sąvoka – „autoritariniai režimai“, kad ji paimtų daugiau simbolių.

„Šio projekto esmė yra drausti tam tikrus simbolius, autoritarinių karo režimų propagandoje, neįvardinant konkrečiomis raidėmis, nes jų gali būti daugiau. šio projekto esmė taip pat yra didinti baudas už tokių simbolių naudojimą“, – sakė projektą pristačiusi P. Kuzmickienė.

Vėliau vakariniame posėdyje bus balsuojama, ar šiems projektams pritarti po pateikimo.

15:46 JAV įveda dar vieną sankcijų paketą Rusijai

Jungtinės Valstijos, reaguodamos į Maskvos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų Rusijos įstatymų leidėjams, oligarchams ir gynybos bendrovėms, pranešė Baltieji rūmai.

Baudžiamosios priemonės, susijusios su JAV esančio turto įšaldymu, taikomos 328 Rusijos žemųjų rūmų Valstybės Dūmos nariams ir 48 gynybos bendrovėms, „kurios maitina (prezidento Vladimiro) Putino karo mašiną“, sakoma pareiškime, paskelbtame Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui dalyvaujant Briuselyje vykstančiuose viršūnių susitikimuose, skirtuose karui aptarti.

15:32 G. Nausėda NATO viršūnių susitikime: esame pasirengę priimti didesnes sąjungininkų pajėgas

Prezidentas Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Briuselyje ragino Aljansą stiprinti rytinį flangą ir pabrėžė, kad Lietuva yra pasiruošusi priimti daugiau karių, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra.

„Atėjo laikas NATO kuo skubiau pereiti nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos. Tai ypač aktualu NATO rytiniame flange, kur būtina didinti sąjungininkų pajėgas ir stiprinti oro gynybą“, – sakė šalies vadovas.

„Lietuva yra pasiruošusi priimti didesnes sąjungininkų pajėgas ir suteikti visą reikiamą infrastruktūrą ir pagalbą mūsų valstybės teritorijoje“, – pridūrė jis.

Šiuo metu Lietuvoje dislokuoti apie 3.500 sąjungininkų karių, didžioji dalis jų yra amerikiečiai ir tarptautiniam NATO batalionui vadovaujantys vokiečiai.

15:29 J. Stoltenbergas NATO vadovo poste liks dar metams

NATO šalių lyderiai ketvirtadienį pratęsė Aljanso vadovo Jenso Stoltenbergo įgaliojimus dar vieneriems metams, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.

„Esu pagerbtas NATO valstybių ir vyriausybių vadovų sprendimo pratęsti mano, kaip generalinio sekretoriaus, kadenciją iki 2023 metų rugsėjo 30 dienos. Susidurdami su didžiausia saugumo krize per pastarąją kartą, esame vieningi, kad mūsų aljansas išliktų stiprus, o mūsų žmonės – saugūs“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

15:23 Rusijos užgrobtame Chersono mieste ant savivaldybės pastato išskleista milžiniška Ukrainos vėliava

Chersonas kol kas išlieka vienintelis didesnis Ukrainos miestas, kurį Rusijos pajėgoms pavyko užimti ankstyvomis karinės kampanijos sąlygomis. Iš Krymo pajudėję Rusijos kariai perėmė miesto kontrolę pirmomis dienos, o lygus žemės paviršius Ukrainos pietuose leido Rusijos pajėgoms lengviau manevruoti puolant.

Tačiau nepaisant to, kad Rusijos pajėgos patruliuoja mieste, gyventojai kone kasdien rengia protesto ir nepaklusnumo akcijas.

Chersono savivaldybės administracija pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuota Chersono savivaldybės pastatas, uždengtas didžiule Ukrainos vėliava.

15:14 Kataras žada solidarumą su Europa tiekiant suskystintas dujas

Kataras laikysis solidarumo su Europa ir nenukreips kontraktų kitomis kryptimis, net jei pasirodytų pelningesnių pasiūlymų, interviu televizijai CNN žadėjo Kataro Energetikos ministras Saadas al Kaabi.

„Taip elgsimės vardan solidarumo, dėl to, kas vyksta Europoje“, – sakė S. al Kaabi.

Ministras taip pat patikino, kad susitarimas su Vokietija dėl ilgalaikio dujų kontrakto dar nėra pasiektas, tačiau vyksta derinimo procedūros.

15:10 Rusija kaltina Lenkiją pavojinga eskalacija Rytų Europoje

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį apkaltino su Ukraina besiribojančią NATO narę Lenkiją eskaluojant padėtį Rytų Europoje, Varšuvai išsiuntus 45 rusų diplomatus dėl įtariamo šnipinėjimo.

„Varšuva pasirinko pavojingos eskalacijos kelią regione, remdamasi ne nacionaliniais interesais, o NATO gairėmis, kurios grindžiamos atviru rusofobiškumu, pakeltu iki oficialios politikos lygio“, – teigiama ministerijos pareiškime.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis išvakarėse pranešė, kad „iš šalies išsiųsti 45 Rusijos šnipai, apsimetinėję diplomatais“.

„Likviduojame mūsų šalyje veikiantį Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.

14:56 JK parlamentaras žada prašyti didesnės karinės pagalbos Lietuvai

Vilniuje viešintis Jungtinės Karalystės parlamentaras Geraint Davies artimiausiu metu sako žadantis prašyti didesnės savo valstybės karinės paramos Lietuvai ir Baltijos šalims.

„Kai grįšime į Jungtinę Karalystę, mes sieksime, kad būtų imtasi veiksmų dėl paramos Lietuvai. Pirmiausia, padvigubinant JK gynybos įsipareigojimus Baltijos šalims“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime teigė leiboristams priklausantis Bendruomenių rūmų narys.

Jo teigimu, taip pat būtų siekiama sustiprinti Baltijos šalių oro gynybos pajėgumus.

„Teikiant Baltijos šalims reikalingus oro gynybos pajėgumus, kad būtų sukurtas gynybinis kupolas, saugantis regioną“, – teigė G. Davies'as.

Jis taip pat pridūrė, kad bus prašoma Lietuvai ir kitoms šalims padėti finansiškai priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos.

Šiuo metu Lietuvoje dislokuoti keturi britų „Wildcat“ sraigtasparniai su 100 juos aptarnaujančių karių.

Lietuvoje taip pat tarnauja grupelė britų žvalgybos karių, bet jų skaičius neįvardijamas.

14:49 Vaizdas iš apsiausto Mariupolio

„The Kyiv Independent“ žurnalistė Anastasija Lapatina socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo vaizdo įrašu iš apsiausto Mariupolio miesto, kur pastarosiomis savaitėmis vyksta itin intensyvus Rusijos pajėgų puolimas ir apšaudymas.

14:46 Estijos parlamentas leido iki metų pabaigos neapmokestinti Ukrainai skirtos paramos

Estijos parlamentas trečiadienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo leidžiama juridiniams asmenims iki šių metų pabaigos skirti neapmokestinamą paramą Ukrainai, pranešė Riigikogu spaudos tarnyba.

Patvirtintasis įstatymo projektas numato, kad nebus apmokestinama per tam tikras asociacijas skiriama parama Ukrainai, siekiant palengvinti pagalbos Ukrainos žmonėms karo padėties sąlygomis srautus.

Numatoma iki gruodžio 31 dienos netaikyti pajamų mokesčio rezidentų–juridinių asmenų aukoms ir paramai, skirtai padėti išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą bei teikti ir organizuoti humanitarinę pagalbą.

14:44 Seimo pirmininkė lankosi Kyjive

Seimo pirmininkė Viktoriją Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį lankosi Kyjive. 

Parlamento vadovė apie tai pranešė socialiniame tinkle „facebook“.

„Šiandien aš Kyjive. Kupiname drąsos ir tikėjimo. Šiandien jau 29 karo dienomis per daug. Kiekviena karo minute per daug“, – įraše sakė parlamento pirmininkė.

14:40 NATO nori, kad Kinija laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų

Briuselyje susitinkantys NATO lyderiai nori, kad Kinija pasisakytų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą ir siektų taikiai užbaigti šį konfliktą, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas.

NATO būstinėje pareigūnas žurnalistams sakė, jog keletas lyderių pareiškė, kad „Kinija turi vykdyti savo, kaip JT Saugumo Tarybos narės, įsipareigojimus tarptautinei bendruomenei“.

„Mums reikia toliau raginti Kiniją nepalaikyti Rusijos dėl jos agresijos Ukrainoje“, – kalbėjo pareigūnas.

14:37 JAV ir sąjungininkės svarsto galimybę aprūpinti Ukrainą priešlaivinėmis raketomis

Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkės svarsto galimybę siųsti Ukrainai priešlaivines raketas, ketvirtadienį sakė amerikiečių aukšto rango pareigūnas, rusų laivams atakavus Ukrainos uostus Juodosios jūros pakrantėje.

„Pradėjome konsultacijas su sąjungininkėmis dėl priešlaivinių raketų tiekimo Ukrainai“, – sakė pareigūnams žurnalistams Briuselyje prasidėjus NATO viršūnių susitikimui.

„Dėl to gali kilti tam tikrų techninių sunkumų, tačiau šiuo klausimu konsultuojamės su sąjungininkėmis ir pradedame dirbti prie šio klausimo“, – sakė jis.

14:26 NATO susitikimas užsitęsė, ruošiamas bendras pareiškimas

NATO lyderiai po neeilinio susitikimo Briuselyje išplatins pareiškimą, kuriame vieningai pasmerks Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir pareikalaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino sustabdyti prieš mėnesį pradėtą karą. Tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, galingiausias pasaulyje karinis aljansas tiesiogiai į karą nesikiš. Tokią informaciją apie būsimą pareiškimą pateikia diplomatai, susipažinę su privačiomis NATO lyderių diskusijomis. Juos cituoja „Politico“.

NATO viršūnių susitikimas vėlavo prasidėti maždaug valandą, todėl J. Stoltenbergo spaudos konferencija taip pat vėluos, greičiausiai grius ir visas šiandienos įtemptas lyderių tvarkaraštis. VŽ primena, kad po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje įvyks G7 susitikimas, tuomet Europos Vadovų Taryba.

J. Bideno vizito Europoje spaudos konferencija numatyta vėlai vakare apie 21 val. Lietuvos laiku.

14:20 Raudonasis Kryžius pabrėžė būtinybę apsaugoti Ukrainos civilius gyventojus

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) vadovas Peteris Maureris ketvirtadienį pranešė kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu aptaręs būtinybę apsaugoti civilius gyventojus per Maskvos įsiveržimą Ukrainoje.

„Be abejo, taip pat aptarėme tarptautinę humanitarinę teisę ir Ženevos konvencijos nuostatas dėl karo veiksmų vykdymo <...>, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai“, – per bendrą spaudos konferenciją su S. Lavrovu sakė P. Maureris.

14:18 V. Zelenskis ragina NATO teikti neribotą karinę pagalbą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino NATO teikti Kyjivui neribotą karinę pagalbą, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

„Ukrainai, kad išgelbėtų žmones ir mūsų miestus, reikia karinės pagalbos be apribojimų. Visai kaip Rusija be jokių apribojimų naudoja visą savo arsenalą prieš mus“, – kalbėdamas vaizdo ryšiu sakė jis NATO atstovams.

Dėkodamas Vakarų karinio aljanso nariams už iki šiol suteiktą gynybinę techniką V. Zelenskis paprašė ir puolamųjų ginklų.

„Galite perduoti mums vieną procentą visų savo lėktuvų. Vieną procentą jūsų tankų. Vieną procentą!“ – sakė jis.

14:15 JAV ketina priimti 100.000 pabėgėlių iš Ukrainos

Jungtinės Valstijos ketina priimti 100.000 nuo karo bėgančių ukrainiečių, du informuoti šaltiniai JAV vyriausybėje pranešė „Reuters“.

Daugiau detalių apie galimybę ir būdus atvykti bei prašyti prieglobsčio kol kas nepateikta.

14:07 Vilniuje bus steigiamos ukrainietiškos klasės karo pabėgėlių vaikams

Vilniuje bus steigiamos klasės karo pabėgėlių moksleiviams, kuriose bus mokoma ukrainiečių kalba.

Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja švietimui Alina Kovalevskaja tvirtino, kad tokios klasės, kur vaikai būtų mokomi ukrainiečių kalba, jau planuojamos bent dviejose sostinės mokyklose – Naujininkų progimnazijoje ir Liepkalnio mokykloje.

„Naujininkų progimnazijoje jau pradeda judėti tos klasės, nes yra įdarbinti mokytojai ukrainiečiai. Kadangi tik kelios dienos, kai mokytojams suteikta galimybė tvirtinti akreditaciją. Mes jau esame gal 30 įdarbinę mokytojų padėjėjais, tai tikrai ta linkme judame“, – ketvirtadienį sostinės savivaldybės tarybos posėdyje teigė A. Kovalevskaja.

Pasak jos, tokias klases steigti ruošiasi ir Vilniaus Liepkalnio mokykla, bendradarbiaujama ir su į Vilnių persikėlusia privačia ukrainiečių mokykla. 

Meras Remigijus Šimašius vėliau teigė, kad atskirai mokyklai tik ukrainiečių kalba sostinėje „poreikio nėra“, ukrainiečiai, pasak jo, nepageidavo ir atskirų ukrainietiškų klasių, tačiau jos steigiamos pradinukams ir besimokantiems iki 8-osios klasės.

13:56 Pekinas kaltina NATO dezinformacija dėl kaltinimų parama Rusijai

Pekinas ketvirtadienį apkaltino NATO vadovą „dezinformacijos skleidimu“ dėl jo pareiškimo, esą Kinija remia Rusijos karą prieš Ukrainą.

Augant tarptautiniam spaudimui atsiriboti nuo Maskvos, Kinija atsisako pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl kruvinos invazijos į Ukrainą ir gerokai atsilieka nuo daugelio kitų šalių, teikiančių humanitarinę pagalbą karo niokojamai šaliai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį apkaltino Kiniją teikiant politinę paramą Rusijai „akivaizdaus melo ir dezinformacijos skleidimu“, šiai vykdant invaziją į Ukrainą, ir perspėjo Pekiną neteikti materialinės paramos kariaujančiai Maskvai.

Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas pareiškė, kad „Kinijos kaltinimas melagingos informacijos apie Ukrainą skleidimu jau savaime yra dezinformacija“.

„Kinijos pozicija atitinka daugumos šalių norus... bet kokie nepagrįsti kaltinimai ir įtarimai Kinijai bus įveikti“, – ketvirtadienį per įprastą spaudos konferenciją sakė jis.

13:33 V. Zelenskis klausė, ar NATO 5 straipsnis suveiks

V. Zelenskis ketvirtadienį kalbėdamas NATO lyderiams apkaltino Rusiją šį rytą panaudojus fosforo bombas. Šių bombų naudojimas yra prilyginamas karo nusikaltimui.

„Ir vėl žuvo žmonės, vaikai“, – NATO lyderiams sakė V. Zelenskis. Daugiau detalių dėl bombų panaudojimo jis nepateikė.

V. Zelenskis taip pat retoriškai klausė NATO narių, ar jos yra tikros, kad Rusijos agresijos atveju suveiktų NATO sutarties penktasis straipsnis, kuris teigia, kad vienos Aljanso narės užpuolimas yra laikomas visų NATO valstybių užpuolimu.

Jis taip pat paprašė NATO aljanso niekada nesakyti, kad Ukrainos kariuomenė neatitinka NATO standartų.

„Po mėnesį trunkančio karo turiu vieną reikalavimą – prašau niekada man nesakykite, kad mūsų kariuomenė neatitinka NATO standartų“, – NATO lyderiams ketvirtadienį sakė V. Zelenskis.

13:21 Vilnius skirs vienkartines išmokas ukrainiečiams, taikys įvairias lengvatas

Vilniaus savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino vienkartines 252 Eur išmokas nuo karo į Lietuvą pasitraukusiems ukrainiečiams, taip pat įvedė įvairių lengvatų ukrainiečiams ir jų vaikams atleidžiant juos nuo mokesčių ir rinkliavų.

Vienkartinės išmokos bus skiriamos būtiniausiems poreikiams patenkinti, kol ukrainiečiai sulauks leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Siekiant greitesnių sprendimų, parama būtų skirta dar iki oficialios jų registracijos Lietuvoje patvirtinimo, naudojant kitus duomenis. 

Politikai patvirtino ir simbolinį 0,57 Eur mokestį ukrainiečiams išsiimant verslo liudijimą, pavedė administracijai ieškoti būdų kompensuoti verslo liudijimų išlaidas asmenims, kurie išnuomojo būstus karo pabėgėliams.

Taip pat priimti sprendimai, kurie leistų neimti mokesčio iš Vilniuje apsistojusių Ukrainos gyventojų už vaikų ugdymą ir maitinimą savivaldybės darželiuose, skirti nemokamą maitinimą moksleiviams triskart per dieną, neimti mokesčio už būrelius.

13:10 V. Zelenskis kreipėsi į NATO šalių vadovus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vaizdo ryšiu kreipėsi į Briuselyje susirinkusius NATO vadovus.

V. Zelenskis teigė, kad jo šalis „pateko į tam tikrą pilką zoną tarp Vakarų ir Rusijos. Ir nepaisant to, kad mes nesame Aljanso nariai, mes giname savo bendras vertybes“.

Ukrainos prezidentas teigė, kad „tai buvo herojiškos gynybos ir tamsios destrukcijos mėnuo“. VŽ primena, kad praėjo keturios Rusijos invazijos į Ukrainą savaitės.

V. Zelenskis teigė, kad jo šalis drąsiai laikosi, tačiau tai turi „tūkstančių gyvybių, sugriautų miestų ir beveik 10 mln. iš šalies pasitraukusių žmonių kainą“.

13:03 Priėmus statuto pataisas Seimo viešbutyje jau ruošiami butai ukrainiečiams

Parlamentarams ketvirtadienį įteisinus galimybę laisvas gyvenamąsias patalpas Seimo viešbutyje panaudoti apgyvendinant nuo karo nukentėjusius asmenis, jau ruošiami butai ukrainiečiams, BNS informavo Seimo kanceliarija.

„Šiuo metu Seimo kanceliarija rūpinasi kambarių paruošimu, kad viskas būtų tinkamai parengta pabėgėlių apgyvendinimui, kai jau bus baigtos būtinos teisinės procedūros“, – ketvirtadienį BNS informavo Seimo Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.

Ketvirtadienį atitinkamos Seimo statuto pataisos priimtos vienbalsiai, 121 parlamentarui balsavus „už“.

J. Radzevičiūtės-Laugalienės teigimu, pirminiais duomenimis, dėl Rusijos karinės invazijos iš Ukrainos atvykusiems žmonėms Seimo viešbutyje bus suteikta 17 butų. Devyni iš jų iki šiol buvo laisvi, dar aštuonis butus pasiryžę užleisti Seimo nariai.

„Tačiau dar atsiranda ir daugiau mąstančių apie buto atsisakymą, tad galutinis sąrašas taip pat gali keistis“, – teigė Seimo Spaudos biuro vadovė.

Iš viso Seimo viešbutyje yra 72 butai, iš jų vienas skirtas Vadovybės apsaugos tarnybai, saugančiai Seimo pirmininkę.

12:56 B. Johnsonas ragina imtis veiksmų prieš Rusijos aukso atsargas

Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas ketvirtadienį paragino pasaulį atimti iš Rusijos galimybę naudotis savo aukso atsargomis. 

Šį raginimą britų premjeras išsakė prieš NATO viršūnių susitikimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.  

„Turime nuveikti daugiau, todėl turime padaryti daugiau ekonomiškai, – sakė B. Johnsonas radijui LBC praėjus mėnesiui po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo pajėgoms pulti kaimyninę Ukrainą.    

„Ar galime padaryti daugiau, kad jis nebegalėtų naudotis ne tik savo grynųjų pinigų atsargomis, bet ir, pavyzdžiui, savo aukso atsargomis? Ką dar galėtume padaryti prie SWIFT sankcijų?“ – sakė premjeras, turėdamas galvoje sprendimą atriboti Rusiją nuo nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.    

B. Johnsonas sakė, kad didindami karinę pagalbą Ukrainai „taip pat turime žengti toliau“ ekonomiškai.  

„Šiandienos NATO pasakysiu, kad esama būdų, kaip pasaulis galėtų toliau didinti spaudimą Putinui“, – sakė jis.    

„Kuo daugiau darysime dabar, kuo smarkiau dabar spausime, ypač dėl tokių dalykų, kaip auksas,.. tuo daugiau galimybių, manau, turėsime sutrumpinti šį karą, sutrumpinti skerdynes Ukrainoje“, – kalbėjo britų premjeras. 

12:55 Ukrainos ambasadorius dėkoja Lietuvai už paramą, ragina jos nemažinti

Sukankant mėnesiui, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalies ambasadorius dėkoja Lietuvai už paramą bei ragina jos ir toliau nemažinti.

„Bendradarbiaujame su valstybinėmis institucijos, visuomene ir verslais, stengiamės teikti paramą mūsų kariuomenei – tai vienas iš prioritetų, kaip ir humanitarinė pagalba. Mums šios pagalbos reikės iki pat pabaigos“, – spaudos konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį sakė ambasadorius Petro Bešta.

Pasak jo, parama reikalinga tiekti į Ukrainą maistą, vandenį, degalus, vaistus ir kitą pagalbą.

„Prašau ir toliau mus remkite“, – kvietė ambasadorius.

12:51 JK siunčia Ukrainos kariuomenei daugiau raketų ir suteiks papildomą finansinę pagalbą

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas vėlai trečiadienį pranešė, kad jo šalis pasiųs dar 6.000 raketų ir skirs 25 mln. GBP (30 mln. Eur) finansinės pagalbos Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Pranešimas apie skiriamą finansavimą ir papildomą amuniciją, įskaitant prieštankinius ir sprogstamuosius ginklus, buvo paskelbtas NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimų, per kuriuos bus diskutuojama apie Rusijos invaziją, išvakarėse.

Britanijos lyderis ragins sąjungininkus Vakaruose „įjungti aukštesnę pavarą“ reaguojant į Maskvos veiksmus, be kita ko, teikiant „sustiprintą gynybos pagalbą Ukrainai ir griežtinant ekonomines sankcijas“, nurodė Dauningo gatvė.

12:45 G. Nausėda kreipėsi į ukrainiečius

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda praėjus mėnesiui nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pradžios kreipėsi į Ukrainos žmones.

„Brangūs broliai ir seserys, mielas Volodymyrai, drąsūs Ukrainos žmonės, prieš mėnesį Jūsų šalį brutaliai užpuolė Rusija. Šiandien Jūs stovite išdidūs, tvirti ir laisvi, pasirengę atremti užpuolikus.

Lietuvos žmonės sveikina Ukrainos didvyrius. Jūs rodote nemirtingą pavyzdį mums visiems, kovodami už kiekvieną savo žemės centimetrą! Ukrainos šlove gali žavėtis kiekvienas!

Mes taip pat matome gėdingus Jūsų priešų veiksmus. Daugybė jų nusikaltimų kelia visuotinį pasibjaurėjimą ir panieką. Begalė šio agresyvaus karo aukų nebus pamirštos!

Ateis Ukrainos žmonių pergalės diena. Jūs drąsiai kovojate ir esate ne vieni. Kiekvienas laisvę mylintis žmogus ar šalis yra pasirengę Jus palaikyti. Lietuvos žmonės Jus palaiko visomis įmanomomis priemonėmis.

Jūsų kova yra mūsų kova. Jūsų skausmas yra mūsų skausmas. Ir Jūsų laisvė yra mūsų laisvė.

Už Jūsų ir mūsų laisvę! Šlovė Ukrainai!“, – teigiama Lietuvos prezidento paviešintame vaizdo įraše.

12:37 G. Landsbergis sako nesulaukęs palaikymo baudimui šalių, padedančių Rusijai apeiti sankcijas

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako kol kas nesulaukiantis plataus palaikymo iniciatyvai bausti šalis, kurios padeda Rusijai apeiti Vakarų sankcijas.

„Nėra susiformavęs konsensusas šiuo klausimu. Buvau pasakęs, kad žiūrėkite – neturėtų būti suteikiama galimybė apeidinėti sankcijų. Kol kas esu vienas iš nedaugelio balsų“, – BNS Seime ketvirtadienį sakė ministras.

Anot jo, svarbu, jog įvairios sankcijos, susijusios su prekyba ir kitokios, nebūtų apeinamos.

„Lietuva primena partneriams ir draugams, kad yra pageidautina arba mes vis prašome, kad būtų suvienodintos sankcijos, bet esam primenantys labiau“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Valstybės kurios įvedė, Europos Sąjunga ir G7, mokame kainą už šias sankcijas – viena daugiau, kita mažiau, bet tai atsiliepia ekonomikai. Kitos galbūt turi galimybę apeiti. Iš mūsų potencialių nuostolių kažkas pelnosi. Būtų teisinga reikalauti“, – sako G. Landsbergis.

12:28 Žiniasklaida: JAV ruošia planus potencialiam Rusijos masinio naikinimo ginklų panaudojimui

Jungtinės Valstijos rengia planus tam atvejui, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas  visgi pasiryžtų panaudoti prieš Ukrainą branduolinį ginklą ar kitus masinio naikinimo ginklus, trečiadienį pranešė dienraštis „The New York Times“. 

Pasak leidinio, Baltuosiuose rūmuose patylomis suburta nacionalinio saugumo ekspertų grupė rengia scenarijus, kaip Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės turėtų reaguoti, jei V. Putinas, nepatenkintas pažangos kare su Ukraina stoka ar norėdamas įspėti Vakarus valstybes neįsitraukti į karą, panaudotų cheminius, biologinius ar branduolinius ginklus.     

Vienas JAV prezidento Joe Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas leidiniui sakė, jog jeigu Rusija panaudotų „mažą“ taktinę branduolinę bombą Ukrainos teritorijoje, net jei ši ataka nebūtų nukreipta prieš NATO valstybę, Aljansui ir Jungtinėms Valstijoms tai reikštų, kad „visi statymai padaryti“.        

Tačiau daugiau jokių detalių pareigūnas nepateikė. 

12:21 Ukrainos kariuomenė: Berdianske atakuotas desanto laivas „Orsk“ nuskendo, dar du laivai – apgadinti

Ukrainos kariuomenė teigia sunaikinusi Rusijos desantinį laivą „Orsk“, o dar du laivai Berdiansko uoste buvo pagadinti, ketvirtadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerija. Uosto infrastruktūra taip pat buvo apgadinta per ataką.

Kol kas neaišku, kokiomis priemonėmis smogta laivui, tačiau žinoma, kad po smūgio kilo didelis gaisras, o vėliau, nepatvirtintais duomenimis, laivas nuskendo.

„Orsk“ yra „Alligator-Class“ tipo desantinis laivas, kurio serijos gamyba prasidėjo 1964 metais. Šios klasės laivai turi 55 žmonių įgulą, gali gabenti iki 425 karių bei 20 tankų, arba 40 šarvuotų kovos mašinų. Rusijos laivynas šiuo metu naudojo du tokio tipo laivus.

Berdianskas Rusijos pajėgų buvo užimtas prieš keletą savaičių ir buvo naudojamas aprūpinti Mariupolį puolančias Rusijos pajėgas.

12:04 JT vėl reikalaus Rusijos „tuojau pat“ nutraukti karą Ukrainoje

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį turi balsuoti dėl naujos neįpareigojamos rezoliucijos ir ja būtų „reikalaujama“, kad Rusija „tuojau pat“ sustabdytų karą Ukrainoje.

Rezoliucija būtų priimta, jei jai pritartų dauguma šalių narių. Balsavimas rengiamas 141 šaliai kovo 2 dieną patvirtinus panašią rezoliuciją su reikalavimu Rusijai tuojau pat nutraukti jėgos naudojimą prieš Ukrainą.

Per kovo 2-osios balsavimą penkios valstybės, įskaitant Rusiją, balsavo „prieš“, o 35 susilaikė. Rezoliucija buvo neįpareigojama ir pastebimai nepaveikė karo, nors pademonstravo Rusijos izoliaciją pasaulinėje scenoje.

Trečiadienį per dar vieną skubiai sušauktą Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke Ukraina pasiūlė naują rezoliuciją.

Jos tekste „reikalaujama tuojau pat nutraukti Rusijos Federacijos karo veiksmus prieš Ukrainą, ypač bet kokias atakas prieš civilius ir civilinius objektus“.

11:59 Seimas leido šauliams namie laikyti automatinius ginklus

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis leido kariams savanoriams bei šauliams namie laikyti automatinius ginklus, taip pat panaudoti ginklą ar specialiąsias priemones patruliuojant su policijos ir pasienio pareigūnais.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams bei šauliams leis įsigyti ir namuose laikyti asmeninį A kategorijos ginklą ir šaudmenis.

Šios pataisos buvo priimtos 119 Seimo narių balsavus „už“ ir penkiems susilaikius, o įsigalios nuo šių metų liepos. Balsavusių prieš šias pataisas nebuvo.

Įprastas leidimas laikyti ginklus galioja penkerius metus, bet leidimas A kategorijos ginklams šauliams, kariams bei kariams savanoriams pirmą kartą galios dvejus metus, o po to teritorinės policijos įstaigos vadovo turės būti pratęsiamas kas penkeri metai.

„Kai kas sako, kad atveriam Pandoros skrynią, bet manau, kad ne atveriam Pandoros skrynią, o suteikiam teisę trijų kategorijų žmonėms, šauliams, kariams savanoriams ir profesinė skarto tarnybos kariams turėti namuose automatinius ginklus: turėti, įsigyti, treniruotis ir ginti tėvynę“, – sakė pataisos iniciatorius „valstietis“ Jonas Jarutis.

11:48 G. Nausėda: norime, kad būtų pasiruošta galimam Suvalkų koridoriaus atkirtimui

Lietuva nori, kad vadinamasis Suvalkų koridorius būtų ginamas ir būtų pasiruošta galimam jo atkirtimui, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Jis ketvirtadienį tai sakė atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.

„Mes norime, kad Suvalkų koridorius būtų ginamas ir būtų ginamas iš abiejų pusių, kad būtų tinkamai pasiruošta galimam Suvalkų koridoriaus atkirtimui iš abiejų pusių“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

„Štai kodėl mes kalbame apie papildomus poligonus, apie papildomus pinigus, kuriuos skirsime infrastruktūrai, kad galėtume efektyviai priimti kur kas daugiau karių ir, svarbiausia, karinės įrangos“, – pridūrė jis.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 km pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra dažnas klausimas gynybos pareigūnų pasitarimuose.

Prezidento teigimu, pirmiausia Lietuvai reikalinga įranga, orientuota į oro gynybą.

„Tokia įranga, kuri leistų mums formuoti tą vadinamąjį oro gynybos arba priešlėktuvinės gynybos skėtį. Kol kas, deja, mes vis dar apie tai kalbame tariamąja nuosaka, tačiau, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo, tai mes jį pratašysim“, – tvirtino G. Nausėda.

Anksčiau kovą, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje, Lietuva padidino išlaidas gynybai bemaž 300 mln. Eur, už kuriuos bus steigiamos naujos stovyklos sąjungininkų kariams, perkama nauja įranga.

11:47 JK į sankcionuotų asmenų sąrašą įtraukė dar 65 asmenis

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį išplėtė sankcionuojamų asmenų – tiek fizinių, tiek juridinių – sąrašą, paskelbtą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Į išplėstinį sąrašą pateko karo samdinių grupė „Wagner“ ir Rusijos geležinkeliai, rašo „Sky News“.

Šiuo metu sankcijos taikomos daugiau nei 1.000 subjektų iš Rusijos.

Naujosios sankcijos taip pat taikomos „Alfa Bank“ ir „Gazprombank“, taip pat „Sberbank“ vykdančiajam direktoriui bei Sergėjaus Lavrovo įdukrai.

JK Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sakė, kad „šie oligarchai, verslai ir samdomi chuliganai prisideda prie nekaltų civilių žudymo, todėl teisinga, kad jie turi sumokėti kainą“.

„V. Putinui nevertėtų turėti jokių iliuzijų, mes esame vieningi su savo sąjungininkais ir toliau griežtinsime veržles Rusijos ekonomikai, kad užtikrintume jo nesėkmę Ukrainoje“, - sakė L. Truss.

11:39 NATO neeilinis viršūnių susitikimas prasidėjo

30-ties NATO šalių lyderiai susirinko Briuselyje, kur ketina aptarti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Susitikimas suorganizuotas amerikiečių prašymu. Jame dalyvauja ir JAV prezidentas Joe Bidenas.

NATO lyderiai nusifotografavo „šeimos“ nuotraukai ir šiuo metu vyksta privatus susitikimas. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas apie 14 val. Lietuvos laiku turėtų suorganizuoti spaudos konferenciją. 

11:37 JK premjeras ragina didinti ekonominį spaudimą Rusijai

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas paragino NATO sąjungininkus ne tik padidinti savo paramą Ukrainai, bet ir dar aktyviau kelti V. Putino pradėto karo kainą, plėsti sankcijas Maskvai.

JK premjeras taip pat pabrėžė, kad NATO turėtų peržiūrėti, ką galima padaryti dėl to, kad V. Putinas „nebegalėtų pasinaudoti savo aukso rezervu“.

JK vyriausybė ketvirtadienį taip pat paskelbė, kad plečia sankcionuojamų individų ir įmonių sąrašą. Į „juodąjį sąrašą“ ketvirtadienį įtraukti 59 fiziniai ir juridiniai asmenys.

11:22 I. Šimonytė: valstybės įstaigos sutartis su elektros tiekėja „Inter RAO“ turėtų nutraukti

Valstybinės įstaigos, perkančios elektrą iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ netiesiogiai kontroliuojamos tiekėjos „Inter RAO Lietuva“, sutartis turėtų nutraukti, sako premjerė. 

Pasak Ingridos Šimonytės, jau daug institucijų tokias sutartis nutraukė ir pasirinko garantinį tiekimą. 

„Manau, kad turėtų (nutraukti sutartis – BNS)“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė premjerė.

„Nežinau, ar tiekėjas („Inter RAO Lietuva“ – BNS) galės užtikrinti elektros tiekimą. (...) Jeigu tiekėjas biržoje negali tiekti elektros, tai tokia sutartis su juo negalėtų galioti. Tai negalės galioti, – pridūrė I. Šimonytė.  

„Žinau, kad daug institucijų tokias sutartis jau yra nutraukusios, išėjo į garantinį tiekimą ir turės skelbti naujus konkursus“, –  pridūrė premjerė. 

11:10 „Roskosmos“ pareiškė norinti, kad jai už tarptautines paslaugas būtų mokama rubliais

Rusijos kosmoso agentūra („Roskosmos“) pranešė reikalausianti, kad jos tarptautiniai partneriai už paslaugas mokėtų Rusijos rubliais.

Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai šios valstybės autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija priims mokėjimus tik rubliais už gamtinių dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“.

„Mes taip pat sudarysime visas savo išorines sutartis Rusijos rubliais“, – „Roskosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Praėjusią savaitę D Rogozinas perspėjo, kad Vakarų sankcijos gali smarkiai sutrikdyti Rusijos erdvėlaivių ir krovinių kapsulių, aptarnaujančių TKS, darbą, ir 500 tonų sverianti kosminė stotis gali „nukristi į jūrą arba ant sausumos“.

TKS, kuri yra JAV, Kanados, Japonijos, Europos kosmoso agentūros ir „Roskosmos“ bendradarbiavimo rezultatas, yra padalinta į dvi dalis – JAV ir Rusijos orbitinius segmentus.

Šiuo metu TKS priklausoma nuo Rusijos varomosios sistemos, kuri palaiko jos orbitą maždaug 400 kilometrų aukštyje virš jūros lygio, o JAV segmentas yra atsakingas už elektros energijos tiekimo ir gyvybės palaikymo sistemas.

Iki šiol Rusijos ir Vakarų valstybių bendradarbiavimas kosmoso srityje buvo viena iš nedaugelio sričių, kuri smarkiai nenukentėjo nuo tarptautinių sankcijų, įvestų Maskvai po jos Krymo aneksijos 2014-aisiais.

10:49 Pentagono pareigūnas: rusai į rytus nuo Kyjivo atstumti iki 55 km  

Pentagonas pateikė kasdien atnaujinamą informaciją apie Rusijos invaziją į Ukrainą ir ukrainiečių pastangas pasipriešinti.

Aukšto rango Pentagono pareigūnas reporteriams sakė, kad Ukrainos karinės pajėgos atstūmė rusus iki 55 km nuo Kijevo į rytus. Ilgą laiką Rusijos pajėgos čia laikėsi 20–30 km atstumu.

Tuo metu Rusijos kariai, kurie buvo sustoję už 12–15 km į šiaurę nuo Kyjivo, dabar, JAV manymu, užsiiminėja gynybines pozicijas, užuot galvoję apie puolimą.

Pareigūnas taip pat sakė, kad Černihivo mieste Ukrainos kariams taip pat pavyko šiek tiek nustumti atgal dalį Rusijos pajėgų, kurios jau kelias savaites yra apsupusios miestą.

Jis teigė, kad Rusija, atrodo, „pradeda teikti pirmenybę“ savo operacijoms Donbaso regione Rytų Ukrainoje, ypač aplink Luhanską, siekdama atkirsti Ukrainos kariuomenę, kuri ten jau aštuonerius metus kovoja su separatistais.

10:45 Į Lietuvą vis dar nori atvykti V. Putinui palankūs atlikėjai

Į Lietuvą vis dar tebesiveržia įvairūs atlikėjai ir menininkai, nevengiantys palankiai pasisakyti apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sako kultūros ministras Simonas Kairys. Plačiau skaitykite čia. 

10:20 UNICEF: pusė Ukrainos vaikų turėjo palikti namus

JT Vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo invaziją, kas antras Ukrainos vaikas turėjo palikti savo namus, kas persikeltų į saugesnes vietoves.

„Tai pribloškiantis faktas, – CNN sakė UNICEF atstovas spaudai Jamesas Elderis. –Nuo karo pradžios prieš mėnesį iš visų šalies berniukų ir mergaičių kas antras turėjo palikti savo namus.“

„Tokios situacijos dar nesame matę ir su ja beveik neįmanoma susidoroti“, – teigė J. Elderis.

10:17 Atsidariusioje Maskvos akcijų biržoje vyksta ralis

Po daugiau kaip trijų savaičių prekybą atnaujinusioje Maskvos akcijų biržoje akcijų kainos pastebimai šoktelėjo. Plačiau skaitykite čia. 

10:08 NATO vadovas: V. Putinas padarė „didelę klaidą“

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiverždamas į Ukrainą padarė „didelę klaidą“, Aljanso lyderiams susirinkus aptarti rytinio sparno gynybos.

„Prezidentas Putinas padarė didelę klaidą – pradėjo karą su nepriklausoma suverenia valstybe. Jis neįvertino Ukrainos žmonių stiprybės, Ukrainos žmonių drąsos ir jos ginkluotųjų pajėgų“, – prieš viršūnių susitikimą Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.

Pasak jo, JAV vadovaujamo karinio aljanso lyderiai tarsis dėl „būtinybės perkrauti mūsų atgrasymą ir gynybą ilgesniuoju periodu“, pradėdami nuo susitarimo dislokuoti naujų pajėgumų rytinėse narėse Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje.

Plačiau skaitykite čia. 

10:07 Atnaujinti Ukrainos duomenys apie Rusijos nuostolius

Šio ketvirtadienio ryto duomenimis, Ukrainoje nuo invazijos pradžios jau žuvo apie 15.800 okupantų, skelbia Ukrainos Gynybos ministerija.

Jos pateikiamais duomenimis, iš viso buvo sunaikinta 530 tankų, 1.597 šarvuotos kovos mašinos ir 280 artilerijos sistemų.

Ministerija priduria, kad taip pat buvo likviduoti 124 sraigtasparniai, 108 orlaiviai, 1.033 transporto priemonės, keturi laivai ir 50 operatyvinio-taktinio lygio bepiločių orlaivių.

09:40 Prezidentūra: į Lietuvą perkeliamos IT įmonės iš Rusijos kelia rizikų

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, kad į Lietuvą ketinant atvykti daug informacinių technologijų (IT) specialistų iš Rusijos Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla rizikų, nes Rusijos IT sektorių kontroliuoja saugumo tarnybos.

„Neslėpsiu, anksčiau buvo daug skepsio iš mūsų šalies žvalgybos bendruomenės į strateginius sektorius, veikiančius Rusijoje, – IT sektorius vienas iš tokių, nes juos nuo iki kontroliuoja FSB – jų saugumo tarnybos“, – ketvirtadienį LRT teigė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Plačiau skaitykite čia.

09:28 Sunaikintas Rusijos desantinis laivas

Netoli Berdiansko, Zaporižės srityje, Ukrainos pajėgos sunaikino didelį Rusijos desantinį laivą „Orsk“.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinis jūrų laivynas.

Anot Ukrainos žiniasklaidos, vienas Rusijos laivas nuskendo, kiti du dega, taip pat kad nukentėjo šaudmenų sandėlis ir degalų sandėlis.

Taip pat skelbiama, kad Ukrainos kariuomenė Kyjivo srities šiaurėje artilerijos ugnimi sunaikino Rusijos pajėgų pozicijas.

09:11 Iš Luhansko srities pranešama apie fosforo bombų naudojimą

Luhansko srityje Rusijos pajėgos panaudojo fosforo bombas, toliau apšaudo miestus, yra žuvusiųjų ir sužeistų. Luhansko srities karinės-civilinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus apie tai pranešė „Telegram“ kanale.

„Per parą regione buvo apgadintas arba visiškai sunaikintas 31 objektas, įskaitant 23 namus. Būtent 10 daugiaaukščių ir 13 privačių. Šešiolika iš jų buvo apimti liepsnų“, – sakė S. Haidajus.

Jo teigimu, patvirtintais duomenimis, yra keturi žuvusieji, du iš jų – vaikai, ir šeši sužeistieji.

„Rusai išgyvena agoniją. Jie negali prasiskverbti giliai į vidų, todėl pradėjo naudoti sunkiąją ginkluotę. Raketų smūgiai buvo suduoti Lysychanskui ir Novodružskui, o Rusijos aviacija pradėjo mėtyti fosforo bombas ant Rubižnės. Todėl, deja, aukų skaičius gali būti daug didesnis“, – sakė S. Haidajus.

08:52 Austrijos OMV už rusiškas dujas ir toliau mokės eurais

Austrijos energetikos milžinė OMV pareiškė, kad už rusiškas gamtines dujas ir toliau  mokės eurais, nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino siekio „nedraugiškas“ jo valstybei Europos Sąjungos šalis privesti už rusiškas dujas mokėti Rusijos rubliais.

Austrijos televizijos „Puls 24“ paprašytas tai pakomentuoti OMV vadovas Alfredas Sternas sakė, kad bendrovė neabejotinai ir toliau mokės eurais.

„Mes neturime jokio kito sutartimi numatyto pagrindo. Aš negalėčiau elgtis kitaip“, – pabrėžė jis.

Jis teigė apie šį V. Putino pareiškimą sužinojęs iš žiniasklaidos, tačiau „niekas mums neskambino, mes turime galiojančias sutartis ir jomis sutarta ne dėl to“.

08:34 Prezidentūra: NATO turėtų peržiūrėti karinės pagalbos Ukrainai prioritetus

NATO dėl karinės paramos Ukrainai turi ieškoti naujų sprendimų „iš kur ir kaip gauti papildomos karinės įrangos“, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Lietuvoje, kaip ir ne vienoje kitoje šalyje, perkeltine prasme išsivalėme sandėlius, peržiūrėję, ką mes galime duoti ir tai išsiuntę Ukrainai, tačiau tų priemonių nebepakanka“, – ketvirtadienį LRT teigė K. Budrys.

„Vienas  iš sprendimų yra Ukrainos poreikį kilstelėti laukiančiųjų eilėje prie gamybos linijų, nes gamybos (karinės pramonės – BNS) pajėgumai, beje, ir Lietuvoje šiuo metu yra užkrauti įvairiais užsakymais tiek dėl nacionalinių poreikių, tiek dėl to, kad reikia Ukrainai“, – pridūrė prezidento patarėjas.

08:06 „The Times“: Chersone planuoja grobti žmones ir vežti į Rusiją

„The Times“ informatorius iš Rusijos FSB teigia, kad Kremlius ketina Chersone surengti „didelį terorą“ – grobti miesto gyventojus ir išvežti juos į Rusiją.

Nutekintame laiške, kurį, kaip manoma, parašė Rusijos vidaus saugumo tarnybos narys, teigiama, kad Kremlius nebenori „gražiai žaisti“ su protestuotojais Chersone, kur žmonės kasdien išeina į gatves protestuoti prieš okupaciją.

Žmones planuojama paimti iš namų vidury nakties. „Net jei teks deportuoti net pusę miesto – esame tam pasirengę“, – rašoma laiške.

07:39 Rusija toliau aktyviai atakuoja iš oro

Rusijos aviacija toliau vykdo aktyvius veiksmus, atakuoja iš oro. Per pastarąją parą užfiksuota daugiau kaip 250 lėktuvų antskrydžių (60 daugiau nei kovo 22 d.), pažymima ketvirtadienio ryto Ukrainos pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

Joje rašoma, kad pagrindiniais taikiniais išlieka infrastruktūros objektai Kyjivo, Černihivo ir Charkivo srityse.

Ukrainos pajėgos teigia per praėjusią dieną numušusios 11 priešo oro taikinių (7 orlaivius, 1 bepilotį orlaivį, 1 sraigtasparnį ir 2 sparnuotąsias raketas).

Suvestinėje taip pat pažymima, kad okupuotose Chersono srities teritorijose, vykstant taikiems protestams prieš okupaciją, Rusija ėmėsi terorizuoti vietos gyventojus ir aktyviai pasitelkė „Rosgvardijos“ dalinius, kad užkirstų kelią minėtoms protesto akcijoms.

Ukrainos pajėgos tvirtina, kad Rusija ir toliau praranda karius ir įrangą visomis kryptimis.

07:34 Vokietija išsiųs Ukrainai dar 2.000 prieštankinių ginklų

Vokietija išsiųs dar 2.000 prieštankinių ginklų Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas šaltinis parlamente.

Bundesveras, Vokietijos kariuomenė, jau yra perdavęs Ukrainos pajėgoms 1.000 prieštankinių ginklų ir 500 nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų kompleksų.

Be to, Vokietija perdavė ukrainiečiams apie 500 „žemė–oras“ tipo raketų „Strela“ iš 2 700 pažadėtų.

07:08 ES dvigubina karinę paramą Ukrainai

27 ES valstybės narės patvirtino papildomą 500 mln. Eur vertės karinę paramą Ukrainai, kuri papildo vasarį skirtą irgi 500 mln. Eur pagalbos paketą.

„Papildomi 500 mln. Eur pagal Europos taikos priemonę yra dar vienas ženklas, kad ES remia Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, ginančias savo teritoriją ir gyventojus“, – sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellas.

Šio paketo lėšos bus naudojamos pirkti tokią įrangą ir reikmenis, kaip, pvz., asmeninės apsaugos priemonės, pirmosios pagalbos rinkiniai ir degalai, taip pat letalinė karinė įranga ir platformos.

Trečiadienį taip pat paskelbta, kad Vokietija ir Švedija siunčia tūkstančius papildomų prieštankinių ginklų.

06:49 JT Saugumo Taryboje Rusijos rezoliuciją palaikė tik Kinija

Trečiadienį JT Saugumo Taryboje žlugo Rusijos parengta rezoliucija, raginanti teikti pagalbą ir užtikrinti civilių gyventojų apsaugą Ukrainoje, kurioje neminimas Maskvos vaidmuo kare: už rezoliuciją balsavo tik Rusija ir Kinija, o likusios 13 narių susilaikė.

„Jei Rusijai rūpėtų humanitarinė padėtis, ji nustotų bombarduoti vaikus ir atsisakytų apgulties taktikos. Tačiau ji to nepadarė“, – po balsavimo sakė Didžiosios Britanijos ambasadorė JT Barbara Woodward.

Aiškindamas, kodėl Kinija balsavo „už“, šalies ambasadorius Zhang Junas sakė, Taryba, reikalaudama sustabdyti kovas, turėtų į humanitarinės krizės sprendimą reaguoti „pozityviai, pragmatiškai ir konstruktyviai“.

06:25 JK: demoralizuoti Rusijos kariai gali būti apsupti

Remiantis naujausiu Jungtinės Karalystės (JK) Gynybos ministerijos žvalgybos vertinimu, Ukrainos pajėgos didina spaudimą Rusijos kariams, užėmusiems regioną į šiaurės rytus nuo Kyjivo.

Ataskaitoje teigiama, kad Ukraina toliau vykdo sėkmingas kontratakas prieš rusus už sostinės ribų, o ukrainiečiai tikriausiai atkovojo Makarivo ir Moščuno miestus.

JK Gynybos ministerijos vertinimu, „yra reali galimybė, kad Ukrainos pajėgos dabar gali apsupti Rusijos dalinius Bučoje ir Irpinėje“.

Britų kariuomenės pareigūnai pažymi, kad Rusijos kariai išilgai ašies į šiaurės rytus nuo Kyjivo susiduria su „didelėmis tiekimo ir moralinės būsenos problemomis".

„Tikėtina, kad sėkmingos Ukrainos kontratakos sutrukdys Rusijos pajėgoms persiorganizuoti ir atnaujinti puolimą Kyjivo link“, – sakoma ataskaitoje.

06:16 Žuvusiems rusų kariams atpažinti naudoja veido atpažinimo įrangą

Ukraina naudoja veido atpažinimo programinę įrangą žuvusių Rusijos karių kūnams atpažinti ir jų šeimoms informuoti, trečiadienį agentūrai „Reuters“ sakė Ukrainos vicepremjeras Mychailo Fedorovas.

Jo teigimu, naudojama Niujorke įsikūrusios bendrovės „Clearview AI“ technologija.

Pasak „Clearview“ įkūrėjo, bendrovė turi prieigą prie daugiau nei dviejų milijardų vaizdų iš Rusijos socialinio tinklo „VKontakte“.

Ši paslauga, kaip rašo „Reuters“, Ukrainai teikiama nemokamai, o Rusijai išvis neteikiama.

06:04 JAV svarsto galimus atsakus į cheminių ar branduolinių ginklų panaudojimą

„New York Times“ rašo, kad JAV nacionalinio saugumo patarėjų grupė tyliai surengė imitacines pratybas, per kurias bandyta nustatyti galimus atsako variantus, jei Rusija panaudotų cheminį, biologinį ar branduolinį ginklą.

Grupė taip pat rengia slaptus posėdžius, kad nustatytų atsaką tam atvejui, jei Maskva išplėstų karą į kitas kaimynines teritorijas.

Aptariami ir būdai, kaip padėti Europos sąjungininkėms, kurios stengiasi priimti milijonus iš Ukrainos atvykstančių pabėgėlių.

05:46 JK Ukrainai suteiks dar 6.000 raketų

Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketina paskelbti, kad Jungtinė Karalystė suteiks Ukrainai apie 6.000 papildomų raketų, praneša BBC.

Briuselyje vyksiančiuose NATO ir Didžiojo septyneto vadovų susitikimuose B. Johnsonas taip pat pristatys 25 mln. GBP finansinę paramą, skirtą padėti mokėti atlyginimus Ukrainos kariams ir lakūnams.

JK vyriausybė taip pat skirs 4,1 mln. GBP „BBC World Service“ ukrainiečių ir rusų kalbomis teikiamoms paslaugoms regione paremti.

Anksčiau JK Ukrainai suteikė maždaug 4.000 raketų, taip pat skyrė 400 mln. GBP humanitarinės ir ekonominės pagalbos.

05:27 V. Zelenskis ragina pasaulio gyventojus išeiti į gatves

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris nuo karo pradžios kasnakt skelbia vaizdo kreipimusis, paragino žmones visame pasaulyje ketvirtadienį, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos, išeiti į gatves protestuoti.

„Rusijos karas – tai ne tik karas prieš Ukrainą. Jo reikšmė daug platesnė“, – sakė V. Zelenskis, pirmą kartą savo kalbą sakydamas anglų kalba.

„Rusija pradėjo karą prieš laisvę“, – tęsė jis ir pridūrė: „Tai tik pradžia Rusijai“.

„Rusija bando sunaikinti visų Europos žmonių laisvę. Visų pasaulio žmonių. Ji bandė parodyti, kad svarbi tik šiurkšti ir žiauri jėga. (...) Pasaulis privalo sustabdyti Rusiją, pasaulis privalo sustabdyti karą“, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Jau mėnuo (kai vyksta karas). Taip ilgai. Tai drasko mano širdį, visų ukrainiečių ir kiekvieno laisvo planetos žmogaus širdį“, – kalbėjo jis.

V. Zelenskis paragino pasaulio žmones ketvirtadienį ir vėlesnėmis dienomis rengti demonstracijas ir protestuoti dėvint Ukrainos simboliką.

„Ateikite į savo aikštes, savo gatves. Tapkite matomi ir girdimi, – sakė V. Zelenskis. – Pasakykite, kad žmonės svarbūs, laisvė svarbi, taika svarbi. Ukraina svarbi.“

05:18 G. Nausėda su V. Zelenskiu aptarė paramą Ukrainai

Prieš Europos Sąjungos ir NATO viršūnių susitikimą Briuselyje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu trečiadienį prieš vidurnaktį aptarė pagalbos Kyjivui poreikį.

„Lietuva ir toliau visomis įmanomomis priemonėmis rems Ukrainą šioje herojiškoje kovoje už savo valstybės suverenitetą ir už visos Europos vertybes. – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas. – Vyksiančiuose susitikimuose raginsiu tiek NATO sąjungininkus, tiek ES partnerius didinti politinės ir karinės pagalbos Ukrainai apimtis.“

05:15 J. Bidenas atvyko į Briuselį dalyvauti NATO viršūnių susitikime

Ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas lankosi Briuselyje, kur dalyvaus neeiliniame NATO viršūnių susitikime ir prisijungs prie Europos Vadovų Tarybos (EVT) diskusijų. Tikimasi, kad Aljanso partneriai susitars dėl papildomos pagalbos Ukrainai, kovojančiai su Rusijos agresija. Plačiau skaitykite čia.