Konstitucinis Teismas nusprendė nutraukti bylą dėl galimybių paso teisėtumo
Papildyta prezidento Gitano Nausėdos komentaru.
Anot KT, toks sprendimas priimtas atsižvelgus, kad Vyriausybė panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su galimybių pasu susiję ribojimai.
Teismas teigia, kad nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis.
Nebegaliojančius teisės aktus jis nagrinėja tik tuomet, kai dėl to kreipiasi kiti teismai, nes šiems reikia baigti spręsti bylas, arba asmenys, išnaudoję visas kitas teisinės gynybos priemones, nes būtina sudaryti galimybes jiems apginti savo konstitucines teises ar laisves.
„KT, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima“, – teigiama trečiadienį išplatintame KT pranešime.
„Tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti praeitį“, – nurodė jis.
Anot KT, galimybių paso atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui jis nagrinėtų tik tuo atveju, jeigu dėl jo kreiptųsi kitas teismas.
Galimybių paso galiojimą Vyriausybė sustabdė nuo šeštadienio, pasikeitus epidemiologinei situacijai dėl ypač sparčiai plintančios koronaviruso omikron atmainos.
Ar tuometinis Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, pernai rudenį kreipėsi grupė opozicinių parlamentarų.
Jie laikosi pozicijos, kad galimybių pasas ne tik segregavo žmones, diskriminavo atskiras jų grupes, bet ir varžė asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.
Kreipimąsi į KT pasirašė 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms.
Opozicija KT skundė Vyriausybės nutarimą, kuriuo šalyje dėl koronaviruso pandemijos buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Šiame daug kartų keistame nutarime nustatyti įvairūs veiklos ribojimai, tarp jų ir iki šeštadienio galiojusios skirtingos sąlygos turintiems galimybių pasą ir nevakcinuotiems bei COVID-19 nepersirgusiems žmonėms.
Sprendimas atsisakyti galimybių paso praėjusią savaitę motyvuotas tuo, kad plintant omikron atmainai rizika užsikrėsti koronavirusu išlieka tiek neskiepytiems, tiek pilnai skiepytiems ar persirgusiems asmenims.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, esant tokiai situacijai galimybių paso kaip masinio saugojimo priemonės funkcija reikšmingai sumažėjo. Tačiau per Vyriausybės posėdį ministrai pabrėžė, kad galimybių pasas lieka kovos su koronavirusu arsenale, jis galės būti panaudotas, kai to prireiks.
G. Nausėda: dėl išaiškinimo laimėtumėme visi
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako negalintis komentuoti Konstitucinio Teismo sprendimo nenagrinėti bylos dėl galimybių paso, tačiau pabrėžia, jog visuomenė turėtų aiškiai žinoti teisinę aplinką, susijusią su koronaviruso pandemijos valdymu.
„Aš negaliu vertinti Konstitucinio Teismo sprendimų. Kaip suprantu, formali priežastis yra ta, kad šiandien teisės aktas negalioja, yra atšauktas, sustabdytas. Bet pažiūrėsime ateityje, ar šitas teisės aktas nebus atnaujintas, tada matysime, ką reikia daryti toliau“, – žurnalistams Rukloje, Jonavos rajone, trečiadienį sakė šalies vadovas.
„Turbūt, vieną kartą turėtume būti visi suinteresuoti labai aiškiai žinoti teisinę aplinką, situaciją, kad niekam nekiltų abejonių, ar vienas ar kitas Vyriausybės sprendimas atitinka Konstituciją, ar jai prieštarauja. Nuo to laimėtumėme mes visi“, – pridūrė jis.
