I. Šimonytė apie prezidento žodžius BBC: svarbu neduoti A. Lukašenkai papildomų kozirių į rankas
Ji taip komentavo prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą.
„Aš nemanau, kad keičiasi Lietuvos užsienio politika, bet svarbu tokiomis aplinkybėmis neduoti tokiems veikėjams kaip ponas Lukašenka papildomų kozirių į rankas“, – trečiadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „Delfi“ teigė Vyriausybės vadovė.
„Aš matau, kad bandoma juos pasiimti. Ar Europos Sąjunga sugebės iki galo išlikti vieninga savo vertinimuose, kaip buvo iki šiol, tai aš labai tikiuosi, kad taip ir bus ir kad tai nereikš, kad mes galime kalbėti apie kažkokias derybas su žmonėmis, kurie šantažuoja ES ir bando pasiekti savo pripažinimą“, – pridūrė ji.
Premjerė taip pat sakė, kad reiktų įvertinti „tokio kalbėjimo“ pasekmes bei tai, ko siekia tiek A. Lukašenka, tiek galbūt Kremlius – tarptautinio pripažinimo po suklastotų pernykščių Baltarusijos prezidento rinkimų bei sugrįžimo prie derybų su Vakarų šalimis stalo.
Antradienį G. Nausėda interviu BBC teigė manantis, kad neteisėtos migracijos krizė galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į A. Lukašenką. Taip jis kalbėjo po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir A. Lukašenkos pokalbio.
„Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – kalbėjo G. Nausėda.
A. Merkel su A. Lukašenka pirmadienį kalbėjosi apie „sudėtingą padėtį prie Baltarusijos ir ES sienos, ypač dėl būtinybės suteikti humanitarinę pagalbą ten esantiems pabėgėliams ir migrantams“, teigia kanclerės atstovas spaudai.
Kiek vėliau pasirodžiusiame prezidentūros pranešime patikslinta, kad anot šalies lyderio, kalbėjimasis nėra tapatus A. Lukašenkos pripažinimui legitimiu.
Vėliau atskirai Lietuvos žiniasklaidai išplatintame pareiškime prezidentas tvirtino, kad Lietuvos pozicija Baltarusijos režimo atžvilgiu buvo ir bus nuosekli – plečiant sankcijas režimui, reikalaujant paleisti politinius kalinius, surengti demokratiškus rinkimus ir nustoti naudoti migrantus kaip hibridinės atakos ginklus.
„Visas pasaulis mato režimo įkaitais tapusių migrantų žmogiškąją tragediją. Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – teigė G. Nausėda.
Praėjusią savaitę G. Nausėda interviu naujienų portalui „15min“ teigė, kad „Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs“.
„Įdomu, kaip galėtų Europos Sąjunga derėtis su A. Lukašenka, jeigu po rinkimų visa Europos Sąjunga, o ne atskiros jos valstybės, paskelbė, kad rinkimai yra neteisėti, neskaidrūs, jų rezultato mes nepripažįstame, vadinasi, A.Lukašenka yra nelegitimus Baltarusijos vadovas“, – tuomet sakė šalies vadovas.
