Prie Bruzgių punkto į Lenkiją prasiveržti bandę migrantai grįžo į senąją stovyklą
Migrantai į Lenkijos pajėgas mėtė akmenis ir ardė tvorą, šios atsakydamos panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką.
Lenkijos gynybos ministerija tviteryje rašė, kad migrantai iš Baltarusijos tarnybų gavo apšviečiamųjų garsinių granatų, kad galėtų jas mesti į Lenkijos pareigūnus.
„Nextos“ paviešintose nuotraukose taip pat užfiksuotas migrantas, laikantis daiktą, panašų į tokią granatą.
Virš pasienio skraidė lenkų karinis sraigtasparnis. Per garsiakalbius buvo perspėjama, kad migrantų veiksmai yra neteisėti.
Nurimus riaušėms, gilyn atsitraukti migrantams neleido kelią dviem eilėmis užtvėrę Baltarusijos pareigūnai, rodo „Nexta“ skelbiamos nuotraukos.
Vėliau migrantus jie palydėjo į senąją stovyklą miške. Vakare pasirodė informacijos, kad dalis jų bus apnakvindinta logistikos centre.
Lenkijos policija pranešė, kad per neramumus sužeistas vienas pareigūnas, kuriam į galvą pataikė mestas daiktas, jis išvežtas į ligoninę.
Anot „Nextos“, migrantai kažkodėl ėmė atakuoti labiausiai įtvirtintą vietą, todėl visa tai atrodo kaip provokacija, juolab kad šalia – propagandistų desantas.
Baltarusija pradeda tyrimą
Kaip tviteryje rašo Baltarusijos žurnalistas Tadeuszas Giczanas riaušes prie Bruzgių tiesiogiai transliavo valstybinė Baltarusijos televizija.
Jis taip pat praneša, kad Baltarusija skelbia pradedanti tyrimą dėl lenkų veiksmų: „Užfiksuotas lenkų saugumo pajėgų specialiųjų ginklų ir amunicijos panaudojimas prieš neginkluotus žmones Baltarusijos pusėje. Manome, kad tai smurtinė akcija prieš kitos šalies teritorijoje esančius asmenis.“ Kokios tarnybos pranešimą cituoja, žurnalistas nepatikslino. Vėliau paaiškėjo, kad tyrimą inicijuoja Baltarusijos valstybinis sienos apsaugos komitetas.
Lenkija: vadovavo baltarusių pasieniečiai
Lenkijos gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad Baltarusijos pasieniečiai vadovavo nelegaliems migrantams, pasienyje puolusiems lenkų kariškius ir pasieniečius.
„Šiandienos ataka vyko griežtai prižiūrint baltarusių tarnyboms“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame ministerijos pranešime.
Kai kurie migrantai traukėsi iš stovyklavietės
Kiek anksčiau Baltarusijos opozicijos platforma „Nexta“ pranešė, kad kai kurie migrantai palieka stovyklavietę prie Kuznicos-Bruzgių punkto.
Vienas iš paviešintame vaizdo įraše matomų išeinančių migrantų sako, kad grįžta į Iraką. Anot „Nextos“, likusieji stovykloje taip pat rinkosi miegmaišius ir daiktus.
VŽ rašė, kad Irako vyriausybė pranešė ketvirtadienį organizuosianti repatriacijos skrydį savo piliečiams, įstrigusiems Baltarusijoje prie sienos su Lenkija ir pageidaujantiems „savanoriškai“ grįžti į savo šalį. Tačiau šiandien ji teigia, kad repatriacijos iš Baltarusijos pasiprašė 200 irakiečių.
Prakalbo, kad krizę padės išspręsti JAE
Tuo metu autoritarinis baltarusių lyderis Aliaksandas Lukašenka trečiadienį pareiškė, kad krizę padės išspręsti Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).
„Šios šalies vadovybė turi daug patirties dirbant su pabėgėliais; ji jau dalyvavo sprendžiant panašius klausimus pasaulyje ir yra dirbusi su tūkstančiais pabėgėlių“, – sakė A. Lukašenka.
Savo pareiškimo jis nedetalizavo.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuva užima vis ryškesnę vietą Europos mažmeninės prekybos inovacijų žemėlapyje – startuolių integracijos į didžiųjų prekybos įmonių veiklą tampa nebe pavienėmis iniciatyvomis, bet nuoseklia strategija, darančia mūsų šalį ne pigios darbo jėgos, o talentų ir jų idėjų testavimo aikštele. „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad vyksta fundamentalus pokytis – jei anksčiau lietuvių prekybininkai važinėjo semtis patirties į užsienį, tai dabar jau mūsų šalis tarptautiniu mastu demonstruoja pavyzdį, kaip inovatyvias idėjas paversti realiais sprendimais.
Didelio masto, technologiniu požiūriu sudėtingi projektai tampa vis dažnesne Lietuvos įmonių realybe. Tačiau jų finansavimas neretai tampa iššūkiu dėl didelės kapitalo apimties, ilgo atsiperkamumo laikotarpio ir su tuo susijusių rizikų. Šią spragą rinkoje siekiama užpildyti pasitelkiant ILTE paskolas iš finansinės priemonės „Milijardas verslui“, suteikiančias galimybę įmonėms pasiskolinti iki 150 mln. eurų tiesioginių ar subordinuotų paskolų atvejais ir iki 250 mln. eurų sindikuotų paskolų atvejais. Apie tai, kokiems verslams šiuo metu toks finansavimas aktualiausias, pasakoja nacionalinio plėtros banko valdybos narė ir Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) stiprina pozicijas šalies sveikatos priežiūros sektoriuje. Po koronaviruso (COVID-19) pandemijos, kai beveik visos paslaugos ligoninėje buvo sustabdytos, ji ne tik sėkmingai sugrįžo į sveikatos priežiūros sektorių ir pilnai atstatė buvusių paslaugų teikimą, sulaukia dar daugiau pacientų nei iki pandemijos, bet ir pradėjo teikti naujas paslaugas, kurių spektrą vis plečia. Per daugiau nei dvejus metus pavyko pasiekti reikšmingą proveržį – teikiamų paslaugų rodiklis pakilo nuo 68 iki 98 procentų. Taip pat gydymo įstaiga yra modernizuojama, įsigyjama pažangiausia įranga, o ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse išbando inovatyvius gydymo būdus ir pradeda juos taikyti gydant pacientus.
Norite būti ramūs dėl savo verslo veiklos tęstinumo – užtikrinkite, kad tinkamai veiktų IT ir ryšio infrastruktūra. Bėda ta, kad dėl objektyvių priežasčių dažnoje organizacijoje IT tinklo priežiūra prisimenama tik nutikus rimtam incidentui. Suprantantys, kokias pasekmes gali sukelti priverstinis verslo sustojimas, vis dažniau renkasi modernią priežiūrą: tinklo operacijų centrą, vadinamą NOC (angl. Network Operations Center).
Daug migrantų į Baltarusiją atvyko atskridę lėktuvais iš Dubajaus.
Sutelkė 3.500 migrantų
Pirmadienį Baltarusijos pareigūnų lydimi migrantai iš improvizuotos stovyklavietės miške buvo atvesdinti prie Kuznicos-Bruzgių pasienio kontrolės punkto. Lenkijos pareigūnų teigimu, čia buvo sutelkta ne mažiau kaip 3.500 migrantų. Migrantams buvo neleidžiama grįžti atgal į Baltarusijos gilumą, palapines jie pradėjo statytis tiesiog pasienio kontrolės punkte Baltarusijos pusėje.
Skelbiama, kad pirmadienį buvo per 220 bandymų pereiti Baltarusijos-Lenkijos pasienį. Pats masiškiausias bandymas užfiksuotas ties Dubičių punktu, kur sieną šturmuoti bandė maždaug šimto migrantų grupė, tačiau nesėkmingai, skelbia „Nexta“.
VŽ primena, kad Vakarų šalys kaltina Baltarusijos autoritarinio lyderio A. Lukašenkos vyriausybę dirbtinai kurstant šią krizę ir organizuojant migrantų srautus. Šie Minsko veiksmai smerkiami kaip hibridinė agresija, keršijant už ES sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją.
ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė išplėsti sankcijų skyrimo Baltarusijos režimui kriterijus, taip atverdami kelią imtis naujų atsakomųjų veiksmų, reaguojant į migrantų krizę prie Bendrijos sienos su Baltarusija.
