Seimas gebėjo atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo ribojimo

Todėl lieka galioti rugsėjo pabaigoje Seimo priimta Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija, numatanti draudimą statyti kogeneracines jėgaines arčiau kaip už 20 km nuo gyvenamųjų vietovių ir suteikianti Vyriausybei įgaliojimus stabdyti jau vykdomų tokių jėgainių statybų įgyvendinimo.

Opozicija dėl tokio įstatymo žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Ketvirtadienį Seimas sprendė, ar patvirtinti prezidentės veto, ar, kaip pasiūlė Aplinkos apsaugos komitetas, palikti rugsėjį Seimo priimtus pakeitimus, numatančias kogeneracinių jėgainių statybų ribojimus.

Norint veto atmesti, reikėjo, kad už tai balsuotų 71 Seimo narys. Posėdyje už veto atmetimą balsavo lygiai 71 parlamentaras tiek iš valdančiųjų gretų, tiek ir vienas kitas opozicijos atstovas. Prieš buvo 36 Seimo nariai, susilaikė 6.

Todėl konstatuojama, kad Seimas pakartotinai priėmė savo jau patvirtintas įstatymo pataisas. Prezidentė privalės per tris dienas pasirašyti jas ir oficialiai paskelbti.

Valstybės vadovė įstatymo pataisas grąžino Seimui, nes, anot jos, pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, nustatoma 20 km atstumo riba nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.

Veto atmetus Seimo priimtos pataisos įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d. Opozicinių konservatorių atstovas Mykolas Majauskas pranešė, kad bus rengiamas kreipimasis į KT, nes, pasak jo, „dėl šių pataisų iškyla grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms“.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Ketvirtadienį diskusijų Seimo posėdyje metu parlamentarai pasidalino į dvi stovyklas – prieš atliekų deginimo projektus ir už juos bei šimtamilijonines investicijas į energetikos ir aplinkosaugos sektorius.

Valdančiųjų socialdarbiečių atstovas Algirdas Butkevičius kalbėjo: „Surinkta informacija rodo, kad Vakaruose naudojant naujausias technologijas ir įrenginius atliekų deginimo gamyklos statomos beveik miestų centruose ir tai nesukelia jokių protestų. Šia progreso linkme ir turėtume žengti. Taip pat gauta informacija, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse bus statomi naujausios kartos filtrai.“

Liberalas Simonas Gentvilas pripažino, kad „Lietuvoje tikrai negali būti tokių objektų, iš kurių kaminų rūktų dūmai, kurie nuodytų mūsų visuomenę“. Tačiau, anot jo, „tam yra sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos specialistai bei atitinkami reikalavimai, kurie turi tokius dalykus sustabdyti, o stabdyti pažangos ir milijoninių investicijų tikrai nevalia“.

Tuo metu valdančiųjų valstiečių-žaliųjų atstovas Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, diskusijos metu pastebėjo: „Dvejonių gana daug yra dėl šių projektų, todėl būtina tartis ir susitarti, kad būtų statomi papildomi filtrai ir apsaugos, kad žmonės aplinkui gyventų saugiau. Abejotina, ar yra daug tokių šioje salėje, kurie norėtų gyventi netoli tokių gamyklų. Todėl turime suprasti tuos žmones, kurie reiškia nepasitikėjimą šiais projektais. Mes jau esame parengę pataisas, kurios numatytų, kad tokie projektai galėtų būti įgyvendinami ir arčiau miestų. Be to, niekas nekalba apie jau statomų ar veikiančių projektų stabdymą, mes kalbame apie tai, kad būtų užtikrintas kuo didesnis saugumas visuomenės sveikatai.“

Statomos jėgainės – Vyriausybės rankose

VŽ jau rašė, kad įstatymas tiesiogiai jau vykdomų „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų nepalies, bet paliks sprendimą dėl jų priimti Vyriausybei.

„Kaip dabar išeiti iš situacijos? Manau, kad pagrindiniu vertintoju privalo būti ministerija ir Vyriausybė, – tuomet svarstė Rima Baškienė, viena įstatymo pataisų iniciatorių. – Turime matyti abi medalio puses ir įvertinti verslą, kuris jau investavo, kad nesusidarytume sau teisinių problemų ir nepasitenkinimo ne tik moralinio, bet ir finansinio. Todėl dedu daug vilčių į tą punktą, kuris nukreiptas į Vyriausybės atsakomybę“.

Šiuo įstatymu Vyriausybei suteikti įgaliojimai kitąmet „priimti sprendimus dėl jau pradėtų projektų, atsižvelgiant į gyventojų interesus ir jų sveikatą“. Tačiau Algirdas Reipas, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) asociacijos prezidentas, Alytaus RATC vadovas, VŽ yra sakęs, kad šių projektų stabdymas reikštų tragediją visai atliekų perdirbimo sistemai.

„Jei šis įstatymas nepaliečia pradėtų statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių atliekų jėgainių, o daugiau atliekų jėgainių Lietuvoje neplanuojama statyti, vadinasi, tai įstatymas apie nieką“, – svarstė jis.

Jei Vyriausybė pasinaudotų jame numatyta teise stabdyti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektus, p. Reipo žodžiais, „Lietuvos atliekų tvarkymo sistemai tai taptų tragedija“. Pasak jo, stokojant atliekų deginimo pajėgumų, šimtai tūkstančių tonų atliekų ir toliau būtų laidojama šalies sąvartynuose, tektų plėsti jų plotus, iš dalies netektų prasmės ir investicijos į  regioninius atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Juose didelė dalis perdirbimui netinkamų komunalinės atliekų išskiriamos į energetinę vertę turinčią frakciją.