Seimas gebėjo atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo ribojimo

Publikuota: 2018-10-25
Atnaujinta 2018-10-25 13:46
Statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė, prie Gariūnų turgaus. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė, prie Gariūnų turgaus. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Seimo valdantiesiems užteko balsų atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymui, griežtinančiam atliekų deginimo elektrinių statybas.

Todėl lieka galioti rugsėjo pabaigoje Seimo priimta Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija, numatanti draudimą statyti kogeneracines jėgaines arčiau kaip už 20 km nuo gyvenamųjų vietovių ir suteikianti Vyriausybei įgaliojimus stabdyti jau vykdomų tokių jėgainių statybų įgyvendinimo.

Opozicija dėl tokio įstatymo žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Ketvirtadienį Seimas sprendė, ar patvirtinti prezidentės veto, ar, kaip pasiūlė Aplinkos apsaugos komitetas, palikti rugsėjį Seimo priimtus pakeitimus, numatančias kogeneracinių jėgainių statybų ribojimus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Norint veto atmesti, reikėjo, kad už tai balsuotų 71 Seimo narys. Posėdyje už veto atmetimą balsavo lygiai 71 parlamentaras tiek iš valdančiųjų gretų, tiek ir vienas kitas opozicijos atstovas. Prieš buvo 36 Seimo nariai, susilaikė 6.

Todėl konstatuojama, kad Seimas pakartotinai priėmė savo jau patvirtintas įstatymo pataisas. Prezidentė privalės per tris dienas pasirašyti jas ir oficialiai paskelbti.

Valstybės vadovė įstatymo pataisas grąžino Seimui, nes, anot jos, pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, nustatoma 20 km atstumo riba nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.

Veto atmetus Seimo priimtos pataisos įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d. Opozicinių konservatorių atstovas Mykolas Majauskas pranešė, kad bus rengiamas kreipimasis į KT, nes, pasak jo, „dėl šių pataisų iškyla grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms“.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Ketvirtadienį diskusijų Seimo posėdyje metu parlamentarai pasidalino į dvi stovyklas – prieš atliekų deginimo projektus ir už juos bei šimtamilijonines investicijas į energetikos ir aplinkosaugos sektorius.

Valdančiųjų socialdarbiečių atstovas Algirdas Butkevičius kalbėjo: „Surinkta informacija rodo, kad Vakaruose naudojant naujausias technologijas ir įrenginius atliekų deginimo gamyklos statomos beveik miestų centruose ir tai nesukelia jokių protestų. Šia progreso linkme ir turėtume žengti. Taip pat gauta informacija, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse bus statomi naujausios kartos filtrai.“

Liberalas Simonas Gentvilas pripažino, kad „Lietuvoje tikrai negali būti tokių objektų, iš kurių kaminų rūktų dūmai, kurie nuodytų mūsų visuomenę“. Tačiau, anot jo, „tam yra sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos specialistai bei atitinkami reikalavimai, kurie turi tokius dalykus sustabdyti, o stabdyti pažangos ir milijoninių investicijų tikrai nevalia“.

Tuo metu valdančiųjų valstiečių-žaliųjų atstovas Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, diskusijos metu pastebėjo: „Dvejonių gana daug yra dėl šių projektų, todėl būtina tartis ir susitarti, kad būtų statomi papildomi filtrai ir apsaugos, kad žmonės aplinkui gyventų saugiau. Abejotina, ar yra daug tokių šioje salėje, kurie norėtų gyventi netoli tokių gamyklų. Todėl turime suprasti tuos žmones, kurie reiškia nepasitikėjimą šiais projektais. Mes jau esame parengę pataisas, kurios numatytų, kad tokie projektai galėtų būti įgyvendinami ir arčiau miestų. Be to, niekas nekalba apie jau statomų ar veikiančių projektų stabdymą, mes kalbame apie tai, kad būtų užtikrintas kuo didesnis saugumas visuomenės sveikatai.“

Statomos jėgainės – Vyriausybės rankose

VŽ jau rašė, kad įstatymas tiesiogiai jau vykdomų „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų nepalies, bet paliks sprendimą dėl jų priimti Vyriausybei.

„Kaip dabar išeiti iš situacijos? Manau, kad pagrindiniu vertintoju privalo būti ministerija ir Vyriausybė, – tuomet svarstė Rima Baškienė, viena įstatymo pataisų iniciatorių. – Turime matyti abi medalio puses ir įvertinti verslą, kuris jau investavo, kad nesusidarytume sau teisinių problemų ir nepasitenkinimo ne tik moralinio, bet ir finansinio. Todėl dedu daug vilčių į tą punktą, kuris nukreiptas į Vyriausybės atsakomybę“.

Šiuo įstatymu Vyriausybei suteikti įgaliojimai kitąmet „priimti sprendimus dėl jau pradėtų projektų, atsižvelgiant į gyventojų interesus ir jų sveikatą“. Tačiau Algirdas Reipas, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) asociacijos prezidentas, Alytaus RATC vadovas, VŽ yra sakęs, kad šių projektų stabdymas reikštų tragediją visai atliekų perdirbimo sistemai.

„Jei šis įstatymas nepaliečia pradėtų statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių atliekų jėgainių, o daugiau atliekų jėgainių Lietuvoje neplanuojama statyti, vadinasi, tai įstatymas apie nieką“, – svarstė jis.

Jei Vyriausybė pasinaudotų jame numatyta teise stabdyti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektus, p. Reipo žodžiais, „Lietuvos atliekų tvarkymo sistemai tai taptų tragedija“. Pasak jo, stokojant atliekų deginimo pajėgumų, šimtai tūkstančių tonų atliekų ir toliau būtų laidojama šalies sąvartynuose, tektų plėsti jų plotus, iš dalies netektų prasmės ir investicijos į  regioninius atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Juose didelė dalis perdirbimui netinkamų komunalinės atliekų išskiriamos į energetinę vertę turinčią frakciją.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Opozicija inicijuoja interpeliaciją žemės ūkio ministrui

Opozicija Seime pradėjo rinkti parašus po interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Jų rinkimą...

Vokietijos kancleris: Ukrainos stojimas į ES negali būti paspartintas

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą (ES) negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl...

Nuo liepos bedarbio statusas – kitaip

Seimas pritarė užimtumo sistemos pertvarkai – ketvirtadienį priimtos tai numatančios atitinkamų įstatymų...

Infografika: Ukrainos verslo nuostoliai dėl Rusijos invazijos Premium

Ukrainos verslas nuo Rusijos sukelto karo pradžios patyrė 54,1 mlrd. Eur nuostolių. 20,6% Ukrainos įmonių iš...

Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
11:07
J. Yellen: recesijos rizika JAV yra nedidelė, bet Europa yra „pažeidžiama“ 1

Jungtines Valstijas vargu ar ištiks recesija, nes palūkanų normos didinamos siekiant pažaboti kylančią...

Rinkos
10:55
JT vadovas ragina Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto blokadą 2

Antonio Guterresas, Jungtinių Tautų (JT) vadovas, perspėjo, kad, jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus...

FNTT: Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos PVM vengimo schemos

Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemos,...

Teisininkė: daugelis sutarčių dėl didėjančių kainų nebus įvykdytos. Reikia tartis Premium

Donata Lapėnienė, advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ partnerė, prognozuoja, jog dėl padidėjusių...

Bankrutuoja „Google“ padalinys Rusijoje

JAV technologijų milžinės „Google“ padalinys Rusijoje planuoja skelbti bankrotą, šios šalies pareigūnams...

Inovacijos
09:55
Trečiadienį – 183 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė

Lietuvoje trečiadienį nustatyti 183 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti...

Žemės ūkio skaitmenizavimas: iššūkiai ar būtinybė? Verslo tribūna

Žemės ūkio skaitmenizavimo procesai tampa vis aktualesni. Kokias galimybes jie atveria? Kalbamės su Lietuvos...

Statybą stabdo ne verslas 21

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

Renovacija merdi, o rangos konkursus skelbia dar 2019 m. kainomis Premium 3

Renovacijos projektų vykdytojai kai kuriuos pirkimus skelbia dar 2019–2020 m. kainomis, kai vien nuo šių metų...

Greitai NATO plėtrai koją pakišti gali nacionaliniai šalių interesai Premium 2

Pastarųjų dienų įvykiai Suomijoje ir Švedijoje negalėtų būti kitaip apibūdinti kaip tik istoriniai. Suomiai...

Baltarusija išplėtė mirties bausmės taikymą

Baltarusijoje įvesta mirties bausmė už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą, trečiadienį pranešė Rusijos...

Verslo aplinka
2022.05.18
ES svarsto sukurti „Europos geopolitinę bendriją“ 1

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi...

Verslo aplinka
2022.05.18
Turkija, prieš pritardama Suomijos ir Švedijos narystei NATO, šalims turi 10 reikalavimų

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų,...

Verslo aplinka
2022.05.18
A. Armonaitė: Lietuva gali sukurti Ukrainos atstatymo fondą 2

Svarstant, kaip padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuva galėtų ne tik dalyvauti atstatant sunaikintą svarbią...

Verslo aplinka
2022.05.18
Rusija išsiunčia dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų

Maskva trečiadienį išsiuntė dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų, atsakydama į Rusijos...

Verslo aplinka
2022.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku