Seimas pritaria NSGK išvadoms dėl poveikio politikams, liko vienas balsavimas

Vytautas Bakas, NSGK pirmininkas, pristatydamas išvadas, akcentavo, kad jos buvo priimtos absoliučia komiteto balsų dauguma, nors „tyrimas nebuvo malonus“, o nustatytos aplinkybės nepuošia politinės šalies sistemos.
Jis teigė, kad komitetas nedubliavo ikiteisminių tyrimų ir teismų veiklos, o prielaidos jam atsirado tada, kai buvo atliktas tyrimas dėl Mindaugo Basčio veiklos.
„MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik todėl, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė, trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis“, – kalbėjo p. Bakas.
Jo teigimu, krizės metai, kai bankrutavo šimtai verslo įmonių, „MG Baltic“ buvo „aukso amžiaus“. Šio koncerno veiklą p. Bakas pavadino „makabriška“.
„Tuo laikotarpiu, kai žmonėms sekėsi nelengvai, „MG Baltic“ gavo užsakymų, kurių vertė siekė 500 mln. Eur”, - sakė p. Bakas.
Jis lygino nagrinėjamų verslo grupių veiklą su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis.
„Visi požymiai, kurie būdingi organizuotam nusikalstamumui, tų interesų grupių savininkų naudojami: ir įtaka politinei sistemai, įtaka žiniasklaidai ir jos valdymas, neapskaitomi pinigai, kuriuos iš esmės galima naudoti papirkimui ar motyvavimui reikalingų žmonių, sistemiškumas“, – teigė V. Bakas.
Jis parlamentarams siūlė eiti sprendimų, o ne tolimesnių tyrimų keliu ir pritarti tyrimo išvadoms.
Nusikalsti turi neapsimokėti
Ponas Bakas, atsakydamas į klausimus, pažymėjo, kad su tyrime minimomis verslo grupėmis nereikia tapatinti kito šalies verslo, nes minimų grupių net negalima vadinti verslu. Jis taip pat atmetė kritiką dėl specialiųjų tarnybų informacijos naudojimo, esą joms tikslus nurodo Valstybės gynimo taryba.
Konservatoriui Jurgiui Razmai paklausus, ką reikėtų daryti, kad šalyje po šio tyrimo neatsirastų naujas galios centras, p. Bakas tikino, kad tam tikras pamokas politikai jau išmoko. Jo teigimu, vienas iš sprendimų yra viešumas.
„Parodėme visą jų veikimo sistemą, kuri atsirado ne tik dabar, buvo tobulinama daugelį metų. Tą sistemą viešumas jau privertė susigūžti“, - teigė p. Bakas.
Jis taip pat siūlė „išmontuoti ekonominius pamatus“ – britų pavyzdžiu įvesti civilinį turto konfiskavimą, kad nusikalsti neapsimokėtų. Šiuo metu, anot parlamentaro, „labiau apsimoka sėdėti po stalu ir naudojantis galia, lengviau pasiekti rezultatų“.
Su NSGK tyrimo išvadomis galima susipažinti čia.
Neteko dalies vertės
Konservatorius Arvydas Anušauskas tvirtino, kad neabejotinai šiam tyrimui įtakos turėjo išslaptinta medžiaga, kuri neaiškiomis aplinkybėmis buvo paviešinta.
„Iš vienos pusės, geras dalykas, kad visuomenė turėjo galimybė tiesiogiai dalyvauti tyrime, iš kitos pusė, komitetas buvo statomas į nepatogią poziciją, kai visi viską žino, o mums dar reikia žengti žingsnius, kviesti liudininkus“, - kalbėjo parlamentaras.
Jo teigimu, dėl šios priežasties tyrimas neteko dalies savo vertės.
Pasak p. Anušausko, išvadose neatsispindi tai, ką iš tiesų verslo grupės pasiekė, o ne tik tai, ko jos siekė.
„Iš bendro politikos proceso mes žinome, kad dauguma tų siekių taip ir liko siekiais, jie nebuvo įgyvendinti“, - pažymėjo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas teigė sutinkantis su Ramūno Karbauskio, „valstiečių“ vadovo, pasiūlymu toliau tęsti tyrimo darbus. Anot jo, vertėtų domėtis „Vičiūnų“ įtaka Kaune, taip pat „Vikondos“ istorija, „Lukoil“ veiksmais, „Gazprom“ poveikiu Žygaičių bendruomenei ir naujos atominės statybų projekte.
Jis kėlė klausimą, ar tikrai VSD pažymos yra neginčijamos, po jose pateikiamos išvados – realistiškus.
„Jei sakoma, kad įkūrus Liberalų Sąjūdį, jis tapo pilnai kontroliuojamas, bet pirmus dvejus metus negavo nei cento (...) Tiesiog logikos pritrūksta“, - teigė p. Gentvilas.
Jo manymu, VSD pažymose matoma daug „MG Baltic“ vadovų bravūros, tačiau VSD tai pateikė kaip tikrovę, o NSGK perrašė šiuos vertinimus į išvadas.
Konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad susidaro įspūdis jog, yra dvi išvadų versijos – p. Bako versija bei ta, kurią pateikia NSGK narys Dainius Gaižauskas. Politikas sveikino, kad tyrimo išvados išgąsdins Lietuvos oligarchus bei Kremliaus veikėjus, tačiau jose trūksta „Rosatom“ įtakos referendume dėl naujos atominės statybų.
Savo ruožtu socialdemokratė Rasa Budbergytė žadėjo, kad frakcija palaikys išvadas, nors tyrimas ir primena savireklamą.
VERSLO TRIBŪNA
Valdantieji nesutarė
„Valstietis“ p. Gaižauskas iš Seimo tribūnos, kalbėdamas frakcijos vardu, daugiau kalbėjo ne apie tyrimo rezultatus, tačiau apie konservatorių valdymo metus 2008-2012 m. Esą tuo metu „negailima“ įvairių visuomenės grupių žmonių nuo pensininkų iki mokytojų ar pareigūnų.
Jo teigimu, būtent Andrius Kubiliaus vyriausybės valdymo metais koncernas „MG Baltic“ išgyveno aukso amžių.
„Tuoj baudžiamoji byla parodys savo požymius, gerbiamieji konservatoriai , jums riesta, dar tik ateis debesis ant jūsų“, - rėžė p. Gaižauskas, sulaukęs dalies parlamentarų plojimų.
Toks p. Gaižausko pareiškimas sulaukė ne tik konservatorių, bet ir p. Bako atsako. Jis pareiškė negalintis pritarti tokiems teiginiams, nes NSGK tyrimas nebuvo nukreiptas prieš kurią nors vieną partiją ir grupę ir nėra platforma naujiems tyrimams arba politiniam susidorojimui.
„Bent šiandien sustokime nuo noro atkeršyti kažkam už nuoskaudą (...) grįžkime į pradžią, pažiūrėkime ne per vienos partijos prizmę“, - ragino p. Bakas.
Su NSGK tyrimo išvadomis galima susipažinti čia.