Bastys nusprendė pats trauktis iš Seimo
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje p. Bastys pranešė, kad po pasitarimo su šeima nusprendė savanoriškai atsisakyti Seimo nario mandato. Artimiausiame savo posėdyje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų konstatuoti p. Basčio atsistatydinimą.
Kadangi jis buvo išrinktas vienmandatėje Zanavykų apygardoje, per artimiausią pusmetį šioje apygardoje turės būti surengti nauji Seimo nario rinkimai, kuriuos paskelbs VRK. Ponas Bastys turės teisę juose dalyvauti. Jis neatmeta tokios galimybės, tačiau galutinį sprendimą šiuo klausimu sako priimsiąs pasitaręs „su šeima ir su apygardos rinkėjais“.
Ponas Bastys pranešė pats trečiadienio rytą apsisprendimą trauktis iš Seimo, nors antradienį „laisva valia išrinkti Seimo nariai patvirtino tai, kas daugiau nei metus bandyta įrodyti visai šaliai“ – esą prieš jį „sukurpta byla neturi nieko bendro su realybe“. „Teisingumas triumfavo, mano sąžinė rami. Nepaisant įrodytos tiesos, atskiros politinės jėgos ir interesų grupės spjauna į Konstituciją, įtvirtintas demokratines vertybes. Nešvarūs žaidimai tęsiasi ir gali tęstis dar ilgai. Tokioje situacijoje sudėtinga dirbti, man yra trukdoma atstovauti Šakių krašto gyventojų interesams“, – taip savo apsisprendimą padėti mandatą argumentavo politikas.
Prieš Basčiui trečiadienį spaudos konferencijoje pranešant apie savo apsisprendimą, buvo sukviestas pasitarimas pas Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Nuspręsta, kad balsavimas dėl apkaltos galės būti pakartotas tik tuo atveju, jeigu parlamentinė Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) nuspręstų, kad antradienį vykusio slapto balsavimo metu būta kokių nors pažeidimų. Tuo metu pasipiktinusi opozicija paskelbė inicijuojanti diskusijas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
Trečiadienio rytą Seimo pirmininkas sukvietė į pasitarimą visų parlamentinių frakcijų seniūnų pasitarimą dėl išvakarėse įvykusio slapto balsavimo dėl Konstituciją pažeidusio ir priesaiką sulaužiusio p. Basčio apkaltos. Šis politikas išsaugojo Seimo nario mandatą, nes jam pašalinti pritrūko balsų – už balsavo 72 parlamentarai, nors pašalinimui iš Seimo reikia ne mažiau kaip 85 balsų.
Iškart po antradienį įvykusio balsavimo kilo nemenkos politikų diskusijos, ar šios procedūros metu buvo laikytasi visų reikalavimų, ar nebūta pažeidimų. Dalis Seimo narių paviešino savo darytas slapto balsavimo biuletenių nuotraukas.
Komentuodamas galimybę perbalsuoti, p. Pranckietis informavo, kad pasitarime sutarta kreiptis į EPK su paklausimu dėl to, ar būta pažeidimų per antradienio balsavimą. Pareikšta viltis, kad EPK išvada bus pakankamai sparti. Tačiau po p. Basčio apsisprendimo šis paklausimas faktiškai netenka prasmės.
Ponas Pranckietis taip pat atkreipė dėmesį, kad net 11 slapto balsavimo biuletenių buvo sugadinta. „Blogai tai vertinu, nes galėjo būti veikiama tyčia. Gali būti įvairios nuomonės, kodėl tai buvo ir kas tai darė“, – kalbėjo p. Pranckietis.
Seimo pirmininkas apgailestavo, kad apie pusšimtis Seimo narių slaptame balsavime arba balsavo prieš Konstitucinio Teismo išvadą dėl p. Basčio sulaužytos priesaikos, arba susilaikė, arba sugadino savo biuletenius. „Jeigu tiek daug pasisakė ne taip, kaip Teismas, tai tikrai yra ką svarstyti ir apie ką pamąstyti“, – sakė jis.
Opozicijos atstovai kiek atsargiau vertino galimybę perbalsuoti. Jų teigimu, antradienį priimtu sprendimu dabartinis Seimas galutinai diskreditavo save, todėl turėtų būti inicijuotos diskusijos dėl pirmalaikių parlamento rinkimų. „Gal verčiau būtų apsvarstyti pirmalaikių rinkimų galimybę, nes dabartinis Seimas jau akivaizdžiai išsisėmė ir diskreditavo save“, – sakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Tačiau valdančiųjų frakcijų atstovai neslėpė savo skeptiškos nuomonės dėl pirmalaikių rinkimų. „Jų nori tik faktiškai viena frakcija. Manome, kad toks žingsnis yra visiškai nereikalingas“, – sakė Andrius Palionis, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas.
Norint paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Nei valdančiosios koalicijos, nei opozicijos pusėje tiek nėra.
