Paskelbtos atviriausiai apie korupciją kalbančios įmonės

„Didesnė dalis didžiųjų Lietuvos bendrovių dar tik bando suformuoti savo požiūrį į antikorupciją ir skaidrumą“, – konstatuoja Sergejus Muravjovas, pasaulinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius, apibendrindamas TILS atlikto didžiausių šalies įmonių atskaitingumo tyrimo rezultatus.

TILS vertino 41 didžiausios šalies bendrovės, kurios pagal 2013 m. pardavimo pajamas pateko į VŽ sudarytą didžiausių įmonių sąrašą, interneto svetainėse pateiktą informaciją pagal tris parametrus – kiek viešai atskleidžiama informacijos apie tai, kaip įmonės suvaldo korupcinę riziką, apie įmonės organizacinę struktūrą ir finansinius rodiklius.

Vos šešios

Tik šešios iš vertintų didžiųjų įmonių surinko daugiau nei 50 balų iš 100 galimų. Atviriausiųjų trejetuke atsidūrė bankas „Swedbank“ (91 balas), valstybinės įmonės „Lietuvos energija (81 balas) ir „Lietuvos geležinkeliai“ (80 balų). Paskui jas rikiuojasi „Teo LT“ (77 balai), SEB bankas (75 balai) ir „Orlen Lietuva“ (59 balai).

Atlikęs interneto svetainių analizę, TILS jos rezultatus siuntė visoms bendrovėms ir sudarė galimybę pradėti viešinti trūkstamą informaciją. Tačiau tuo pasinaudojo ne visos bendrovės. 10, arba ketvirtadalis, vertintų didžiųjų bendrovių nesurinko nė vieno balo, o 16-os įmonių surinktų balų skaičius siekia nuo 1 iki 20 balų. Bendras nustatytas įmonių atskaitingumo rodiklis – 22,3 balo iš 100 galimų.

Tyrimu nustatyta, kad apie įmonėje taikomas antikorupcines priemones išsamiausiai informuoja „Swedbank“ (100 balų), apie organizacinę struktūrą – Lenkijos kapitalo bendrovė „Orlen Lietuva“ (90 balų), apie sumokamus mokesčius, investicijas ir kitus finansinius rodiklius – „Lietuvos energija“ (100 balų).

Anot p. Muravjovo, mažiausiai informacijos didžiosios įmonės skelbia apie tai, kokiomis priemonėmis siekia išvengti korupcijos, – tik 7 įmonės ir 41-os viešai skelbia etikos kodeksus ar antikorupcines programas, savo poziciją dėl dovanų, konfidencialius ar anoniminius pranešimo kanalus. Vienintelės švedų kapitalo organizacijos „Swedbank“, „SEB bankas“ ir „Teo LT“ informuoja, kad pranešusieji apie galimus korupcijos atvejus nesulauks jokių neigiamų padarinių.

„Priežastis veikiausiai ta, kad bendrovės neskiria pakankamai dėmesio kovai su korupcija, priemonių viešinimui. Tai būdinga ne tik verslui. Ankstesni TILS tyrimai rodo, kad informacijos apie antikorupcines priemones pateikimas yra menkiausias ir tarp savivaldybių ir jų valdomų įmonių“, – platesnę problemą mini p. Muravjovas.

Ir darbuotojams, ir tiekėjams

„Mūsų veiklos sėkmė ir pagrindas yra tvari gyventojų bei įmonių finansinė padėtis, o, norėdami ją užtikrinti, privalome daug dėmesio skirti ir antikorupcinei veiklai. Turime aiškiai išsakyti savo griežtą poziciją ir užtikrinti korupcijos prevencijos mechanizmus organizacijoje ir bendradarbiaudami su tiekėjais bei klientais“, – banko principus, padėjusius patekti į aukščiausią poziciją, dėsto Dovilė Grigienė, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė.

Ji pabrėžia, kad „Swedbank“ Lietuvoje yra prisijungęs prie Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo, kurio vienas iš 10-ies pagrindinių principų yra kova su korupcija. Be to, visoje „Swedbank“ grupėje įdiegta ir nuolat atnaujinama vidaus politika, tvarka ir taisyklės, reglamentuojančios kovą su korupcija, – vadovaujamasi nacionaliniais teisės aktais, ES direktyvos nuostatomis dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, korupcija ir kyšininkavimu.

„Turime įdiegę ir darbuotojų elgesio kodeksą, darbuotojų sudaromų finansinių priemonių sandorių, interesų konfliktų politiką, pranešimų apie interesų konfliktus ir etikos pažeidimus tvarką. Į šiuos aspektus siekiame atkreipti ir savo tiekėjų dėmesį“, – pasakoja p. Grigienė.

Anot jos, vien per pastaruosius metus visi banko darbuotojai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje turėjo dalyvauti tvarios bankininkystės ir etikos kodekso laikymosi mokymuose ir atlikti užduotis. Banke veikia ir pranešimo apie interesų konfliktus procedūra, darbuotojai kasmet pildo ekonominių interesų deklaraciją.

Nulinė tolerancija

„Maloniai nustebome, kad tarp geriausiai įvertintų bendrovių yra ne vien Vakarų kapitalo bendrovės, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tai rodo, kad kai bendrovės nori dirbti skaidriai, nesvarbu, kokio kapitalo jos yra valdomos. Tai labiausiai priklauso nuo vadovų ir lyderių pozicijos“, – pabrėžia TILS vadovas.

Dalius Misiūnas, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius, įsitikinęs, kad skaidrumas ir sąžininga politika apsaugo įmonių grupę nuo rizikos, dėl kurios galėtų nukentėti jos veikla ir reputacija.

„Atsakomybė yra viena iš trijų mūsų vertybių. Savo tikslų siekiame atsakingai – visuomenės, darbuotojų ir mus supančios aplinkos atžvilgiu“, – aiškina jis. „Lietuvos energijos“ grupės įmonėse įdiegta nulinės tolerancijos korupcijai politika, anot p. Misiūno, ji sukurta remiantis geriausia užsienio ir bankų sektoriaus praktika.

Šiame dokumente, su kuriuo privalo susipažinti kiekvienas darbuotojas, aiškiai nurodoma, kad „Lietuvos energija“ netoleruoja bet kokios korupcijos formos – kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos įtaka, mokesčių vengimo ar sukčiavimo. Pvz., neleistinos brangesnės dovanos, kurios gali būti traktuojamos kaip viršijančios komercinę praktiką, reikalaujama, kad pas potencialius tiekėjus ar klientus besilankančių, parodose ar konferencijose dalyvaujančių „Lietuvos energijos“ grupės darbuotojų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas padengtų darbdavys. Veikia ir pasitikėjimo linija, kuria darbuotojai gali pranešti apie šių principų pažeidimus.

Tarsi higienos priemonė

„Sėkmingai veikiančios bendrovės nebegali neskirti dėmesio antikorupcijai ir skaidrumui – tokia pasaulinė tendencija. Tai jau tapo elementaria įmonės higienos priemone“, – į pasaulinius požiūrio pokyčius atkreipia dėmesį p Muravjovas.

Anot jo, informacijos apie antikorupcinės rizikos valdymą, finansinės atskaitomybės atskleidimas naudingas ir pačioms įmonėms, ir visuomenei. Tai ne tik gerina įmonių reputaciją, bet ir padeda užbėgti už akių incidentams.

„Kai bendrovė iš anksto skiria daugiau dėmesio antikorupcinei rizikai suvaldyti, ji yra labiau apsaugota, jei kuris jos darbuotojas kartais įsiveltų į korupcinę istoriją. Bendrovė galėtų parodyti, kad toks elgesys nėra jos kultūros dalis, o tik vieno konkretaus žmogaus nukrypimas į šoną“, – vieną pavyzdžių pateikia TILS vadovas.

Anot jo, rodyti skaidrumą ir atskaitomybę turėtų būti itin aktualu ir toms bendrovėms, kurios mato save kaip vakarietiškas ar dirba su Vakarų rinkomis.

Tai, kad nemažai didžiųjų Lietuvos bendrovių TILS tyrime negavo nė vieno balo, p. Muravjovo nuomone, rodo, kad jos kol kas nesirūpina antikorupciniais klausimais.

„Bet tai nereiškia, kad jos neturi tokios galimybės. TILS ir toliau darys tokius tyrimus, tikiuosi, kad šių įmonių atstovai atkreips dėmesį į mūsų metodologiją, panaudos ją kaip savotiškas gaires“, – sako jis.

Vertinimo metodologija paremta „Transparency International“ sekretoriato atliekamu privačiojo sektoriaus skaidrumo tyrimu („Transparency in Corporate Reporting: Assesing the World`s Largest Companies“) ir parengta bendradarbiaujant su tarptautine audito ir verslo konsultacijų bendrove „Deloitte“.

TILS analizavo, ar įmonės viešai skelbia apie įsipareigojimus kovoti su korupcija, ar darbuotojams, rangovams viešai prieinama antikorupcijos programa ar etikos kodeksas ir kt. Taip pat aiškintasi, ar įmonės atskleidžia išsamius akcininkų sąrašus, antrines įmones, kurių veiklai gali daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį, viešai skelbia pardavimo apimtį, pelną prieš apmokestinimą, realiai sumokėtą pelno mokestį ir pan.

infogr.am::infogram_0_lietuvos_imoniu_korupcine_rizika