Šešėlis ilgiausias Latvijoje, kyšių kultūra gajausia Lietuvoje
Naujausias šešėlinės ekonomikos indeksas, kurį sudarė ir kasmet atnaujina Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje, rodo, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje 2016 m., palyginti su 2015 m., išaugo 1,5 proc. punktais (p.p.), iki 16,5% šalies BVP, Estijoje per metus padidėjo 0,5 p.p., iki 15,4%, o Latvijoje krito 1 p.p, iki 20,3%.
Dar 2009 m. šešėlinė ekonomika Latvijoje siekė 36,6%, Lietuvoje ir Estijoje atitinkamai 17,7% ir 20,2%.
Savo ruožtu Lietuvoje plačiai cituojami prof. Friedricho Schneiderio tyrimai, kad šešėlis Lietuvoje siekia apie 28% BVP, tačiau iš tikrųjų jis nurodo tik viršutinę galimą šešėlio ribą, o tikėtinas šešėlis, kaip pripažįsta ir pats profesorius, sukasi apie 15–18% BVP. Tokiu būdu ir potencialas surinkti daugiau mokesčių ir įmokų į pensijų sistemą yra gerokai mažesnis, o naujos kovos su šešėliu priemonės gali pradėti buksuoti greičiau, nei tikimasi.
Tęsinys po grafiku
infogr.am::seselines_ekonomikos_indeksas
Kur daugiausiai duoda ir prašo
Lietuva iš kitų Baltijos šalių vis dar išsiskiria pagal kyšininkavimo lygį, nors pastarasis 2016 m. ir sumažėjo tarp verslininkų bei valdininkų, atitinkamai iki 9,8% įmonių pajamų vertės bei iki 8,1% viešųjų pirkimų vertės.
Palyginti Latvijoje kyšininkavimo įmonių lygyje dalis pernai sudarė 6,5%, Estijoje – tik 3,6% įmonių pajamų lygio. Kyšiai valdininkams atitinkamai 4,8% ir 3,9%.
Verslą reguliuojančios institucijos kyšio dažniausiai tikisi iš Alytaus, Vilniaus ir Kauno regionuose dirbančių smulkių ir vidutinių įmonių. Per pastaruosius penkerius metus iš viso kas aštunta Lietuvos įmonė teigia sulaukusi tokių užuominų ar net konkrečių kyšio prašymų iš valdininkų. Dažniausiai su tokiais atvejais susiduria gamybos, rečiausiai – intelektualinių paslaugų teikėjai.
Tokius duomenis atskleidė „Citadele“ banko užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2016 m. pavasarį atliktas Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių tyrimas.
